- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-28
- Bylos Nr.
- 2A-364/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Konstantinas Gurinas, Audronė Jarackaitė
- Atsakovas
- G. K., uždarajai akcinei bendrovei „Transtira“, uždarajai akcinei bendrovei „Vingės terminalas“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „If draudimas“
- Ieškovas
- UAB „Abplanalp Engineering“
- Kategorijos
- 24.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Audronės Jarackaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. K. personalinės įmonės ,,Irgris“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-1555-798/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Abplanalp Engineering“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Transtira“, uždarajai akcinei bendrovei „Vingės terminalas“, G. K. personalinei įmonei „Irgris“, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „If draudimas“, dėl žalos (nuostolių) atlyginimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Abplanalp Engineering“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų „UAB „Transtira“, G. K. PĮ „Irgris“ ir UAB „Vingės terminalas“ 245 639 Lt nuostolių už sugadintas elektrines briaunos lenkimo stakles 7 130,02 Lt dydžio delspinigius išskaičiuotus pagal trišalę sutartį TŪB „Salda“, 1 888 Lt už sugadintų staklių pervežimą, 951,55 Lt už UAB „Vingės terminalo“ papildomas krovinio saugojimo paslaugas, 469,05 Lt už atliktą UAB „Impeksservis“ staklių ekspertizę, 36 Lt už fotonuotraukas, 219,01 Lt už dokumentų vertimo paslaugas, 60 Lt sumokėtų VĮ Registrų centras už išrašų išdavimą, iš viso 255 608,57 Lt, taip pat 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad turėdamas 2004 m. gegužės 17 d. krovinio siuntėjo išrašytą CMR važtaraštį NL 325 UAB „Autopervežimai“ automobilis atvežė į Vilnių krovinį – elektrines briaunos lenkimo stakles E50-2050BG4T51, serija MK652. CMR važtaraštyje nurodytas siuntėjas Olandijos kompanija Safan B.V., gavėjas UAB „Abplanalp Engineering“, pristatymo vieta: (duomenys neskelbtini). 2004 m. gegužės 12 d. važtaraštyje nurodytas krovinio savininkas Suomijos kompanija Finn-Power, krovinio gavėju – UAB „Abplanalp Engineering“. Krovinys pagal CMR važtaraštį turėjo būti pristatytas į Vilnių (adresu: (duomenys neskelbtini)), vadovaujantis Incoterms 2000 sąlygomis. Staklės buvo skirtos 2004 m. gegužės 21 d. Litexpo parodų rūmuose organizuojamai parodai BALTECHNIKA 2004, vėliau pardavimui TŪB ,,Salda“, pagal 2004 m. balandžio 16 d. trišalę sutartį VIL/568/3FP051/AT/PP/S2004-030025. Krovinys į Vilnių buvo pristatytas 4 dienomis anksčiau nei sutarta, todėl pagal 2004 m. gegužės 17 d. sudarytą laikino prekių saugojimo sutartį S/04-11, buvo saugomos UAB „Vingės terminalo“ sandėliuose (duomenys neskelbtini). UAB „Vingės terminalo“ darbuotojai krovinį iškrovė ir priėmė jį saugoti. Ieškovas 2004 m. gegužės 21 d. pateikė atsakovui UAB „Transtira“ užsakymą pervežti briaunos lenkimo stakles iš sandėlio UAB „Vingės terminalas“ į „Litexpo“ parodos paviljoną tarp 4 ir 5. Užsakymas buvo priimtas telefonu ir pažadėtas nuvežti į tuo metu veikusią parodą Vilniuje, Litexpo parodų rūmuose. 2004 m. gegužės 21 d. atsakovas UAB „Transtira“ gavęs užsakymą be ieškovo sutikimo perdavė krovinį vežti atsakovui G. K. PĮ „Irgris“. Ši įmonė nepranešusi, nesuderinusi krovinio pakrovimo ir vežimo sąlygų, perėmė krovinio vežimo užsakymą bei 2004 m. gegužės 21 d. pateikė automobilį Mersedes Benz 814, v/n (duomenys neskelbtini) į krovinio sandėliavimo vietą UAB „Vingės terminalas“. Atsakovas UAB „Vingės terminalas“, pažeisdamas 2004 m. gegužės 17 d. laikino prekių sandėliavimo sutarties S/04-11 3.2 p. be ieškovo įgaliojimo ir žinios, neįsitikinęs ar G. K. PĮ „Irgris“ turi dokumentus, liudijančius, kad ji turi teisę disponuoti ieškovo kroviniu, išdavė ir pats pakrovė į automobilį Mercedes Benz 814, v/n (duomenys neskelbtini) , neatitinkantį krovinio svorio pervežimo sąlygų. Atsakovo G. K. PĮ „Irgris“ vairuotojas R. K. krovinį priėmė, už krovinio priėmimą pasirašė 2004 m. gegužės 14 d. CMR važtaraštyje Nr. 325, kurį jam iš sandėlio išdavė atsakovas UAB „Vingės terminalas“. Krovinys UAB „Vingės terminalas“ teritorijoje iškrito buvo nepataisomai apgadintas ir laiku nepristatytas TŪB „Salda“.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo G. K. PĮ „Irgris“ 166 207,24 Lt žalos atlyginimo, 2674,27 Lt žyminio mokesčio, 2 080,64 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 951,55 Lt už sugadinto krovinio saugojimą ir 748,57 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų bei 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2008 m. vasario 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; ieškovo UAB „Abplanalp Engineering“ ieškinį atsakovams UAB „Transtira“, UAB „Vingės terminalas“ atmetė; priteisė iš ieškovo UAB „Abplanalp Engineering“ atsakovo UAB „Vingės terminalas“ naudai 3 200 Lt advokato pagalbai apmokėti; priteisė iš ieškovo UAB „Abplanalp Engineering“ trečiajam asmeniui UAB „If draudimas“ 3 200 Lt advokato pagalbai apmokėti. Teismas, remdamasis bylos duomenimis nustatė, jog 2004 m. gegužės 17 d. UAB „Autopervežimai“ automobiliu pagal CMR važtaraštį NL 325 išrašytą krovinio siuntėjo atvežė į Vilnių krovinį – elektrines briaunos lenkimo stakles E50-2050BG4T51, serija MK652. CMR važtaraštyje nurodytas siuntėjas Olandijos kompanija Safan B.V., gavėjas UAB „Abplanalp Engineering“, pristatymo vieta: (duomenys neskelbtini). 2004 m. gegužės 12 d. važtaraštyje nurodytas krovinio savininkas Suomijos kompanija Finn-Power, krovinio gavėju - UAB „Abplanalp Engineering“ (b. l. 30-32). Krovinys į Vilnių buvo pristatytas 4 dienomis anksčiau nei sutarta, todėl pagal 2004 m. gegužės 17 d. sudarytą laikino prekių saugojimo sutartį S/04-11, buvo saugomos UAB „Vingės terminalo“ sandėliuose (duomenys neskelbtini) (b. l. 33-34). Ieškovas UAB „Abplanalp Engineering“ 2004 m. gegužės 21 d. pateikė atsakovui UAB „Transtira“ užsakymą pervežti briaunos lenkimo stakles iš sandėlio UAB „Vingės terminalas“ į „Litexpo“ parodos paviljoną. 2004 m. gegužės 21 d. atsakovas UAB „Transtira“ gavęs užsakymą perdavė krovinį vežti atsakovui G. K. PĮ „Irgris“ (b. l. 25). Atsakovo G. K. PĮ „Irgris“ vairuotojas R. K. krovinį priėmė, už krovinio priėmimą pasirašė 2004 m. gegužės 14 d. CMR važtaraštyje Nr. 325, kurį jam iš sandėlio išdavė atsakovas „Vingės terminalas“ (b. l. 30). 2004 m. gegužės 21 d. krovinys iš automobilio Mercedes Benz 814, v/n (duomenys neskelbtini) UAB „Vingės terminalas“ teritorijoje iškrito, bei buvo nepataisomai apgadintas ir laiku nepristatytas TŪB „Salda“.
Dėl ieškinio senaties teismas sprendė, kad šioje byloje nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį, kadangi šį terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka (CK 1.130 str. 1 d.). Civilinėje byloje Nr.2-144-54/08 Vilniaus apygardos teismas 2008 m. vasario 6 d. nutartimi ieškovo „Abplanalp Engineering“ pareikštą ieškinį paliko nenagrinėtą dėl to paties pagrindo ir dėl to paties dalyko. Ieškinio, kurį teismas paliko nenagrinėtą, pareiškimas ieškinio senaties termino nenutraukia, jeigu pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas dėl ieškovo kaltės (CK 1.130 str. 4 d.). Civilinę bylą, kurioje ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, ieškovas „Abplanalp Engineering“ vedė per atstovę advokatę I. M. . Ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas neatvykus ieškovo atstovui. Kadangi ieškovo atstovė negalėjo atvykti į teismo posėdį dėl sveikatos būklės ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, (b.l. 198) teismas sprendė, kad nėra pagrindo laikyti, jog pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas dėl ieškovo „Abplanalp Engineering“ kaltės.
Dėl UAB „Vingės terminalas“ atsakomybės teismas nurodė, kad ieškovo UAB „Abplanalp Engineering“ reikalavimas dėl žalos atlyginimo atsakovui UAB „Vingės terminalas“ yra atmestinas. Byloje nustatyta, kad ieškovas disponavo kroviniu ir dėl jo saugojimo su UAB „Vingės terminalas“ 2004 m. gegužės 17 d. sudarė laikinojo sandėliavimo sutartį Nr. S/04-11 (b. l. 33-34). Šios sutarties 3.2 punktas nustato, kad prekės iš sandėlio išduodamos tik asmeniui, pateikusiam dokumentus, liudijančius, kad jis turi teisę disponuoti prekėmis arba jas vežti ar kad jis atstovauja turinčiam šią teisę asmeniui. UAB „Vingės terminalas“ perdavė krovinį G. K. PĮ įmonei „Irgris“ 2001 m. gegužės 21 d. sudarytos sutarties – Užsakymas Nr. vietinis pagrindu. Remiantis tuo, teismas konstatavo, kad UAB „Vingės terminalas“ sutarties nepažeidė, nes krovinį išdavė ieškovo įgaliotai UAB „Transtira“, kuriai tame vežime atstovavo atsakovas G. K. PĮ įmonė „Irgris“.
Dėl UAB „Transtira“ atsakomybės. Vežėjo atsakomybė prasideda nuo krovinio priėmimo vežti momento iki jo pristatymo į CMR važtaraštyje nurodytą arba siuntėjo (gavėjo) reikalavimu pakeistą paskirties vietą (CMR 12 str.). Vežėjui pristačius krovinį į paskirties vietą ir perdavus jį gavėjui, laikytina, kad vežėjo sutartinė prievolė įvykdyta, atsakomybė pagal tarptautinį vežimą baigėsi ieškovo nurodymu krovinį iškrovus UAB „Vingės terminalas“ sandėlyje. Teismo teigimu, byloje nėra jokių duomenų, kad UAB „Transtira“ būtų įsipareigojęs nugabenti ieškovo krovinį iš terminalo į Litexpo parodos paviljoną, taip pat nėra duomenų, kad ieškovas UAB „Abplanalp Engineering“ būtų įsipareigojęs sumokėti UAB „Transtira“ už tokį krovinio nugabenimą. Todėl teismas padarė išvadą, kad tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Transtira“ krovinio vežimo sutartis nebuvo sudaryta. Teismo manymu, UAB „Trantira“ veikė ne kaip vežėjas, o kaip ieškovo pavedimu krovinio pervežimą organizuojantis ekspeditorius. Ekspeditorius yra tarpininkas tarp siuntėjo ir vėžėjo, neprisiėmęs pareigos pervežti krovinį, todėl jis negali atsakyti už tai, ko nėra įsipareigojęs įvykdyti. Teismo teigimu, iš su G. K. PĮ „Irgris“ 2001 m. gegužės 21 d. sutarties – Užsakymas Nr. vietinis (b. l. 25) matyti, kad UAB „Transtira“ nurodė visus būtinus krovinio pervežimui duomenis, t. y. jis veikė kaip atidus ir rūpestingas ekspeditorius. Byloje nėra nustatyta, kad ieškovas būtų nurodęs kokias nors specialias krovinio pakrovimo sąlygas ar pakrovimui reikšmingus krovinio ypatumus. Taip pat byloje nėra duomenų, kad ieškovas nurodė atsakovui UAB „Transtira“ krauti krovinį tik dalyvaujant ieškovo atstovui, todėl teismas laikė, kad tokių nurodymų nebuvo (CPK 178 str.). Remdamasis nurodytais argumentais, teismas konstatavo, kad ieškovo UAB „Abplanalp Engineering“ reikalavimai atsakovui UAB „Transtira“ atmestini, kadangi vadovaujantis CK 6.154, 6.256 straipsniais asmuo gali atsakyti tik už tai, ką yra įsipareigojęs įvykdyti.
Dėl G. K. PĮ „Irgris“ atsakomybės teismas nurodė, kad vykdydama ieškovo pavedimą UAB „Transtira“ kaip ekspeditorius su G. K. PĮ „Irgris“ 2001 m. gegužės 21 d. sudarė sutartį – Užsakymas Nr. vietinis. Vežėjas, priėmęs nustatyta tvarka iš siuntėjo krovinį atsako nuo jo priėmimo iki išdavimo už žalą, padarytą dėl krovinio praradimo, trūkumo ar sužalojimo, jeigu nėra įrodymų, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės (Kelių transporto kodekso 45 str. 1 d.). Lietuvos prekių ekspertizės įmonių asociacijos UAB „Impeksesservis“ atliktame ekspertizės akte Nr.244 (b.l. 43-55) nustatyta, kad elektrinės briaunos lenkimo staklės E50-2050BG4T51, serija MK652, kurios iškrito iš atsakovo G. K. PĮ „Irgris“ automobilio Mercedes Benz 814, v/n (duomenys neskelbtini) UAB „Vingės terminalas“ teritorijoje dėl to, kad autotransporto priemonės keliamojo galia (krovumas) buvo mažesnis nei staklių (krovinio) masė (b. l. 46). Todėl teismas atmetė atsakovo G. K. PĮ „Irgris“ argumentus, kad yra priežastinis ryšis tarp krovinio paruošimą, pakrovimą atlikusių asmenų veiksmų ir atsiradusios žalos ir dėl to krovinio sugadinimas įvyko ne dėl vežėjo G. K. PĮ „Irgris veiksmų. Vežėjas už krovinio sužalojimą atsako tokia suma, kokia sumažėjo krovinio vertė (KTK 46 str. 2 d.). 2004 m. gegužės 12 d. sąskaitoje Invoice Nr.603702 (b.l. 29) vertė yra 68 642 EUR (237 007 Lt). UAB „Impeksservis“ 2004 m. gegužės 27 d. surašytame akte konstatuota, kad galimybę suremontuoti įrangą (stakles) ir nustatyti jos remonto vertę galima tik po įrangos testavimo gamintojo sąlygomis ir defektinio akto surašymo (b. l. 43-46). Staklių gamintojas Safan B.V. 2004 m. rugpjūčio 18 d. paraiškoje nurodė, kad sugadintas stakles įvertina 12 500 EUR (43 160 Lt) (b. l. 80). Teismas sprendė, kad taikant KTK 46 straipsnio 2 dalį ieškovui padaryta žala apskaičiuojama iš įvertinto turto sumos (65 000 EUR- Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr.2-14-45/06, 1t.,b.l. 96) atimant staklių likutinę vertę (12 500 EUR) - 52 500 EUR (181 272 Lt). Taip pat teismas nurodė, kad ieškovas be to dar patyrė 951,55 Lt išlaidų už sugadintų staklių saugojimą UAB „Vingės terminalas“ iki jas išgabenant gamintojui žalos nustatymui, todėl šios išlaidos taip pat priskirtinos ieškovo nuostoliais (CK 6.249 str. 4 d. 2 p.). Teismo teigimu, visa apskaičiuota žala sudaro 182 223,55 Lt (65 000 EUR – 12 500 EUR + 951,55 Lt). Tačiau kompensacija už prarastą krovinį ar jo trūkumą negali viršyti 1956 m. Ženevos tarptautinio krovinių vežimo sutarties konvencijos (Žin., 1998, Nr. 107-2932) nustatytų maksimalių nuostolių atlyginimo ribų (KTK 46 str. 5 d.). Pagal Konvencijos 23 straipsnio 3 dalį vežėjo atsakomybė ribojama ir negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio. Žalos padarymo dieną 2004 m. gegužės 21 d. 1 SDR pagal Lietuvos banko oficialų kursą buvo 4,2006 Lt. UAB „Impeksservis“ 2004 m. gegužės 27 d. akte nurodyta, kad staklių svoris buvo 4750 kg, todėl remdamasis nurodytais argumentais, teismas sprendė, kad maksimali kompensacija žalos padarymo dieną 2004 m. gegužės 21 d. negalėjo viršyti 166 207,24 Lt (8,33 SDR * 4,2006 x 4750 kg). Taip pat teismas sprendė, kad ieškovui UAB „Abplanalp Engineering“ iš atsakovo G. K. PĮ „Irgris“ priteistinos su šios bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos: 469,56 Lt už UAB „Impeksservis“ atliktą žalos įvertinimą, 219,01 Lt už dokumentų vertimo paslaugas ir VĮ „Registrų centras“ už išrašų išdavimą sumokėti 60 Lt. Viso 748,57 Lt (CPK 88 str.).
Šalies argumentai
Atsakovas G. K. PĮ ,,Irgris“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo G. K. PĮ „Irgris“ 166 207,24 Lt žalos atlyginimo, 2 674,27 Lt žyminio mokesčio, 2 080,64 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 951,55 Lt už sugadinto krovinio saugojimą ir 748,57 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojamų nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos 2008 m. vasario 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo UAB „Abplanalp Engineering“ ieškinį atsakovams UAB „Transtira“, UAB „Vingės terminalas“ atmestas, panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas, priimdamas sprendimą netaikyti ieškinio senaties, netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties terminus ir skaičiavimo tvarką, nukrypo nuo 2002 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 39 ,,Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje”. Teismas, nenustatęs ieškovo teisės pažeidimo momento, negalėjo tinkamai spręsti dėl ieškovo teisės į teisminę gynybą atsiradimo momento bei kitų su senaties terminu susijusių klausimų. Ieškovo teisė reikšti ieškinį neatsirado 2004 m. gegužės 21 d., kai krovinys buvo apgadintas, nes ieškovas nepateikė įrodymų, kurių pagrindu galima nustatyti, jog ieškovas buvo sugadintų staklių savininkas ir kad jo teisė yra pažeista. Ieškovas ieškinyje pats patvirtino, kad nėra staklių savininkas. Teismas tinkamai neišnagrinėjęs ieškinio senaties klausimo, negalėjo tinkamai įvertinti ir aplinkybės, kad ieškovas, pareikšdamas ieškinį 2005 m. birželio 8 d. civilinėje byloje Nr. 2-14-45/2006, dar nebuvo pilnai sumokėjęs už pagal sąskaitą Nr. 603800 papildomai pirktas (naujas) stakles.
2. Teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimo klausimus, nes nenustatė, kokiu pagrindu atsirado ieškovo teisė reikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo už sugadintą krovinį. Ieškovas savo reikalavimo teisę į nuostolių atlyginimą grindžia ne nuosavybės teise į 2004 m. gegužės 21 d. sugadintą krovinį, o ta aplinkybe, kad jis savo sąskaita įsigijo kitas stakles ir jas perdavė TŪB ,,Salda”. Krovinio sugadinimo metu ieškovas nebuvo krovinio savininkas, todėl teismas neturėjo pagrindo pripažinti ieškovą asmeniu, kuris patyrė nuostolius dėl nuosavybės teise priklausančio turto praradimo. Kelių transporto kodeksas nustato vežėjo atsakomybę už žalą, padarytą dėl krovinio ar bagažo praradimo, trūkumo ar sužalojimo. Reikalavimus vežėjui dėl krovinio sugadinimo gali pareikšti krovinio savininkas, nes dėl krovinio sugadinimo nukenčia jo turtiniai interesai ir atsiranda žala. Kiti asmenys gali pareikšti ieškinį vežėjui tuo atveju, jei reikalavimo teisę turintis asmuo perleido jam savo teisę (CK 6.101 str.).
3. Teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo ir įvertino byloje esančius įrodymus, taip pažeisdamas CPK 177, 185 straipsnių reikalavimus, taip pat netinkamai taikė CPK 263 straipsnio nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo. Teismas neišnagrinėjo aplinkybės, kad ieškovas įsigijo naujas stakles ir pateikė rašytinius įrodymus, jo nuomone patvirtinančius šią faktinę aplinkybę. Ieškovo mokėjimus Suomijos kompanijos ,,FINN Power“ naudai patvirtina byloje pateikti tarptautinių mokėjimų nuorašai. Tačiau teismas neanalizavo ir nevertino, kad ieškovo į bylą pateiktas 2005 m. lapkričio 24 d. tarpusavio mokėjimo užskaitymas neatitinka tokiems dokumentams keliamų reikalavimų, kadangi nėra abiejų šalių parašų, atspaudų ir kt. Taip pat ieškovas už naujas stakles dalinai sumokėjo suteikdamas 2003-2005 m. Suomijos kompanijai ,,FINN Power“ tam tikras paslaugas. Šiai aplinkybei patvirtinti ieškovas pateikė sąskaitas, kurios neatitinka Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo keliamų reikalavimų, byloje nėra duomenų, jog šios sąskaitos buvo pateiktos Suomijos kompanijai ,,FINN Power“. Teismas turėjo pareikalauti iš ieškovo pateikti sutartis, pagal kurias šios sąskaitos buvo išrašytos, bei aktus, kuriuose įformintas sąskaitose įvardijamų paslaugų suteikimo faktai. Ieškovas nurodė, jog pristatė TŪB ,,Salda“ naujas stakles vietoje sugadintų ir pateikė tai patvirtinantį 2004 m. liepos 16 d. trišalį priėmimo-perdavimo aktą, kurį pasirašė ieškovas, UAB ,,VB lizingas“ ir TŪB ,,Salda“. Tačiau minėtame priėmimo-perdavimo akte nurodytos perduodamos įrangos kaina neatitinka naujų staklių kainos pagal 2004 m. liepos 5 d. sąskaitą Nr. 603800. Šio priėmimo-perdavimo akto įrodomoji galia turėtų būti vertinama kartu su UAB ,,VB Lizingas“ 2004 m. liepos 27 d. raštu Nr. 04-988/1, iš kurio darytina išvada, jog TŪB ,,Salda“ 2004 m. liepos 9 d. pranešė UAB ,,VB Lizingas“, kad 2004 m. liepos 7 d. yra gautos staklės. Teismas byloje esančius įrodymus apie naujų staklių ieškovo pirkimą turėjo vertinti pagal tai, ar ieškovas pateikė į bylą CMR važtaraštį, su kuriuo buvo gabenamos naujos staklės į Lietuvos Respublikos teritoriją, ar ieškovas pateikė teismui tinkamą PVM sąskaitą faktūrą, pagal kurią galima nustatyti naujų staklių TŪB ,,Salda“ perdavimo faktą ir laiką.
4. Neteisinga teismo išvada, kad UAB ,,Vingės terminalas“ pagal laikinojo sandėliavimo sutartį veikė kaip ieškovo prekių saugotojas ir pagrįstai krovinį išdavė ieškovo įgaliotai UAB ,,Transtira“, kuriai tame vežime atstovavo atsakovas G. K. PĮ ,,Irgris“. Byloje nėra jokių įrodymų, kad UAB ,,Transtira“ veikė kaip ieškovo įgaliotas atstovas, ir kad G. K. PĮ ,,Irgris“ veikė kaip UAB ,,Transtira“ atstovas. G. K. PĮ ,,Irgris“ paimdamas krovinį iš UAB ,,Vingės terminalas“ veikė tiktai kaip vežėjas, iš kurio UAB ,,Transtira“ užsakė krovinio gabenimo paslaugas. Teisė pasiimti krovinį (stakles) iš UAB ,,Vingės terminalas“ išeina už 2004 m. gegužės 21 d. sudarytos sutarties ribų, kadangi tai yra pervežimo paslaugų užsakovo (UAB ,,Transtira“) pareiga ir būtent pervežimo paslaugų užsakovas atsako už krovinio pateikimo (išdavimo) užtikrinimą. Byloje nėra įrodymų, kad UAB ,,Tanstira“ buvo ieškovo įgaliota atsiimti stakles iš UAB ,,Vingės terminalas“. Taip pat byloje nėra įrodymų, kad UAB ,,Transtira“, net jei ir veiktų kaip ieškovo įgaliota, turėjo teisę perįgalioti savo teises pasiimti prekes iš UAB ,,Vingės terminalas“tretiesiems asmenims. Teismas neįvertino tai, kad laikinojo sandėliavimo sutarties Nr. S/04-11 3.2 p. nustato, jog įgaliotas asmuo, atsiimdamas prekes iš sandėlio, turi pateikti dokumentą, liudijantį apie savo teises. Taip pat laikinojo sandėliavimo sutarties Nr. S/04-11 2.4.3 p. nustato ieškovo pareigą raštu nurodyti asmenį, kuriam UAB ,,Vingės terminalas“ perduoda prekes. Neturėdamas tokio raštiško nurodymo, UAB ,,Vingės terminalas“ neturėjo teisės perduoti staklių nei G. K. PĮ ,,Irgris“ bei UAB ,,Transtira“. Teismas taip pat tinkamai neįvertino aplinkybių, kad krovinio pakrovimas buvo atliktas UAB ,,Vingės terminalas“ jėgomis ir įranga, ir, kad krovinys iškrito UAB ,,Vingės terminalas“ teritorijoje, tik pajudėjus transporto priemonei. Teismas nepagrįstai nesivadovavo Kelių transporto kodekso 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendra taisykle, kad vežėjas neatsako už krovinio pakrovimą ir iškrovimą.
5. Teismas neįvertino aplinkybės, kad UAB ,,Transtira“ veikė ne kaip vežėjas, o kaip ekspeditorius, nes ieškovas nepateikė vežimo sutarties sudarymą patvirtinančių dokumentų. Tačiau byloje nėra ir ekspedijavimo sutarties. Todėl teismas turėjo vadovautis ieškovo ketinimais – kokiais tikslais pastarasis kreipėsi į UAB ,,Transtira“. Be to, vežimo bei ekspedijavimo sutartys yra atlygintinos. Todėl nepagrįstas teismo argumentas, kad nors bylojė nėra įrodymų dėl ieškovo įsipareigojimo sumokėti UAB ,,Transtira“ už krovinio nugabenimą, tai neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl UAB ,,Transtira“ pareigų ir atsakomybės.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB ,,Abplanalp Engineering“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su G. K. personalinės įmonės ,,Irgris“ apeliacinio skundo argumentais dėl nepagrįsto civilinės atsakomybės netaikymo UAB ,,Vingės terminalas“ bei UAB ,,Transtira“ atžvilgiu, todėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas gali būti iš dalies pakeistas priteisiant žalos atlyginimą solidariai iš G. K. personalinės įmonės ,,Irgris“, UAB ,,Vingės terminalas“ ir UAB ,,Transtira“, atitinkamai peržiūrint ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Atsiliepime nurodo, kad teismas nenukrypo nuo teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senatį bei byloje paremtais įrodymais pagrįstai konstatavo, kad UAB ,,Abplanalp Engineering“ turi reikalavimo teisę šioje byloje. Teisingas apelianto motyvas, kad teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo iš UAB ,,Vingės terminalas“. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias reikalavimus, keliamus įgalinimų turiniui, formai bei suteikimo sąlygoms bei tvarkai, dėl ko netinkamai įvertino prievolių įvykdymo tinkamumą pagal laikinoko sandėliavimo sutarties nuostatas. Teisingi apelianto argumentai, kad teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus UAB ,,Transtira“ atžvilgiu. Tiek laikant UAB ,,Transtira“ vežėju, tiek ekspeditoriumi, jis bet kokiu atveju lieka atsakingu užsakovui už tinkamą vežimo sutarties įvykdymą, todėl pagrįstai buvo įtrauktas kaip solidarią pareigą atsakyti už krovinio sugadinimą turintis asmuo.
Atsakovas UAB ,,Transtira“ ir trečiasis asmuo UAB ,,If draudimas“ atsiliepimais į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimuose nurodo, kad byloje nėra nustatyta ir apeliaciniame skunde nenurodomas nei vienas absoliutus sprendimo panaikinimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Teismas atskleidė bylos esmę, o byloje surinkti visi galimi įrodymai, reikalingi bylai teisingai išnagrinėti, todėl nėra pagrindo taikyti ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, o taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
Byloje kilo ginčas dėl atsakomybės už pervežamo daikto (krovinio) sugadinimą.
Pirmosios instancijos teismas ginčo sprendimui pagrįstai taikė nacionalinės teisės pervežimą reglamentuojančias teisės normas, o ne tarptautinio krovinių vežimo keliais (CMR) konvenciją, nes teisingai nustatė, kad atvežus krovinį į Lietuvą ir iškrovus jį UAB ,,Vingės terminalas“ sandėlyje, tarptautinis krovinio pervežimas pasibaigė.
Nors ieškovas prašo taikyti solidarią visų atsakovų UAB ,,Vingės terminalas“, UAB ,,Transtira“ ir UAB ,,Irgris“ (buvusi G. K. IĮ ,,Irgris“) atsakomybę, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas laiko atsakovus atsakingais už žalą, remdamasis skirtingais pagrindais, o būtent, atsakovo UAB ,,Vingės terminalas“ atsakomybę kildina iš sandėliavimo sutarties, kitų atsakovų – iš vežimo santykių pažeidimo, tai yra iš delikto. Įstatymas numato, jog solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 str. 1 d.).
Apeliantas savo apeliaciniame skunde nekelia argumentų nei dėl krovinio sugadinimo fakto, nei dėl teismo priteistos žalos dydžio, todėl apsiribodama apeliacinio skundo ribomis, teisėjų kolegija dėl šių aplinkybių išsamiau nepasisako (CPK 320 str. 2 d.).
Nors ieškovas pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniu skundu neapskundė, tačiau apeliantas – atsakovas UAB ,,Irgris“ tarpe kitų skundo motyvų nurodo ir tai, kad nepagrįstai buvo atmestas ieškinys kitų solidarių atsakovų – UAB ,,Vingės terminalas“ ir UAB ,,Transtira“ atžvilgiu, todėl teisėjų kolegija analizuoja ir šią teismo sprendimo dalį.
Nustatyta, kad krovinys – elektrinės briaunos lenkimo staklės pagal 2004 m. gegužės 17 d. sudarytą laikino prekių saugojimo sutartį S/04-11 buvo saugomos UAB ,,Vingės terminalas“ sandėlyje (t. 1, b. l. 33-34). Ieškovo su UAB ,,Vingės terminalas“ sutarties 3.2 punkte nustatyta, kad prekės iš sandėlio išduodamos tik asmeniui, pateikusiam dokumentus, liudijančius, kad jis turi teisę disponuoti prekėmis arba jas vežti ar kad jis atstovauja turinčiam šią teisę asmeniui.
Ieškovas šios sutarties sąlygos pažeidimu grindė UAB ,,Vingės terminalas“ atsakomybę, nurodydamas, jog ieškovas nedavė nurodymo išduoti krovinį IĮ ,,Irgris“. Teismas sprendė, kad šis ieškinio reikalavimas nepagrįstas, teisėjų kolegija su šia išvada sutinka. Byloje nustatyta, kad ieškovas krovinio pervežimą pavedė bendrovei ,,Transtira“, o pastaroji užsakė konkretų vežėją – G. K. individualią įmonę ,,Irgris“. Aplinkybių, kad UAB ,,Transtira“ nebūtų turėjusi teisės užsakyti vežimą kitam vežėjui, nenustatyta. Tokios teisės nepaneigė ir ieškovas. Jo atstovė apeliacinės instancijos teisme, o taip pat ir bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje, pripažino, kad užsakymas vežti krovinį ,,Transtirai“ buvo perduotas telefonu, nes taip buvo įprasta jų praktikoje, ir tik vėliau (jau po įvykio) persiųstas faksu. Atstovė nepatvirtino, kad jos atstovaujama įmonė (ieškovas) būtų davusi nurodymus žodžiu ar kitais būdais ,,Transtirai“ būtinai pačiai vežti krovinį, jie tik nurodė, kad buvo užsakytas pervežimas, o kaip jį įvykdyti, susitarta nebuvo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad UAB ,,Transtira“ buvo tik krovinio ekspeditorius, o faktiniu vežėju – G. K. IĮ ,,Irgris“, su kuria UAB ,,Transtira“ sudarė raštišką susitarimą (t. 1, b. l. 25). Šį dokumentą (užsakymas Nr. vietinis) tiesioginis vežėjas - G. K. IĮ ,,Irgris“ vairuotojas ir pateikė UAB ,,Vingės terminalas“ paimant krovinį. Apie tai šios įmonės vairuotojas pasirašė ir krovinio važtaraštyje (t. 1, b. l. 21). Esant šiems duomenims, teismui nebuvo pagrindo spręsti, kad UAB ,,Vingės terminalas“ pažeidė minėtos sutarties 3.2 punktą ir neįgaliotam asmeniui išdavė krovinį. Kitų aplinkybių, dėl kurių šiam atsakovui kiltų atsakomybė už krovinio sugadinimą, nenustatyta. Apelianto nurodytas argumentas, kad šis atsakovas turėjo tinkamai pakrauti krovinį ir būti atsakingas už jo išdėstymą automobilyje, nepagrįsta ir prieštaraujanti įstatymui. Kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalis numato, kad būtent vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimams ir kitas krovinių vežimo sąlygas.
Be to, byloje neginčijamai nustatyta, kad krovinys iškrito iš automobilio ir sudužo ne dėl pakrovimo defektų, o dėl to, kad G. K. IĮ ,,Irgris“ automobilio Mercedes Benz 814 keliamoji galia (krovumas) buvo mažesnis nei staklių masė (t. 1, b. l. 46). Apeliantas nepaneigė aplinkybių, kad jam užsakius vežti krovinį, jis žinojo krovinio masę. Be to, tai atsispindi ir krovinio dokumentuose – važtaraštyje (t. 1, b. l. 21), o taip pat ir užsakyme (t. 1, b. l. 25). Pagal Kelių transporto kodekso 45 straipsnio 1 dalį, vežėjas, priėmęs nustatyta tvarka iš siuntėjo krovinį ar bagažą, atsako nuo jo priėmimo iki išdavimo už žalą, padarytą dėl krovinio ar bagažo praradimo, trūkumo ar sužalojimo, jeigu nėra įrodymų, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės. Nagrinėjamoje byloje apeliantas nepateikė įrodymų, kad žala krovinio sugadinimu atsirado ne dėl jo kaltės, priešingai, kaip minėta, jis priėmė krovinį vežti, žinodamas, jog automobilis yra mažesnės keliamosios galios nei krovinys, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad jis atsakingas už padarytą žalą. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad nėra priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir žalos. Byloje nustatyta, kad krovinys, šiam iškritus iš apelianto automobilio, buvo sugadintas nepataisomai. Ieškovas buvo įsipareigojęs krovinio savininkui – Suomijos kompanijai Finn-Power krovinį pristatyti į ,,Litexpo“ parodos paviljoną, o po parodos parduoti TŪB ,,Salda“. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra. Be to, byloje įrodytos aplinkybės, kad krovinio savininkui ieškovas apmokėjo krovinio vertę (t. 1, b. l. 105) ir įgijo naujas stakles, kurias pagal sutartį pardavė TŪB ,,Salda“ (t. 1, b. l. 56). Todėl ieškovui atsirado žala, kuri neatsiejamai priežastiniu ryšiu susijusi su apelianto neteisėtais veiksmais – krovinio sugadinimu. Šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, kada tiksliai ieškovas apmokėjo už stakles, nes tai nepaneigia žalos fakto. Teisėjų kolegija dėl šių aplinkybių laiko nepagrįstu apeliacinio skundo argumentą, jog ieškovas neturi šioje byloje reikalavimo teisės. Šią teisę ieškovas grindžia tiesiogiai patirtais nuostoliais (CK 6.249 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl UAB ,,Transtira“ atsakomybės. Kaip minėta, teismas byloje esančių įrodymų pagrindu nustatė, kad UAB ,,Transtira“ atliko krovinio ekspedijavimo funkciją, todėl jam atsakomybė už krovinio vežimą nekyla, nenustačius jo pareigos pagal sutartį ar kitokiu įsipareigojimu pačiam vežti krovinį (CK 6.826 str.). Išanalizavus bylos aplinkybes, nėra nustatyta ekspeditoriaus, t. y. UAB ,,Transtira“ kaltės dėl susitarimo (kaip patvirtino ieškovas, buvusio telefonu) pažeidimo, todėl priteisti žalos atlyginimą dėl krovinio sugadinimo iš šio atsakovo nėra pagrindo.
Apeliantas UAB ,,Irgris“, be kita ko, prašė taikyti ieškinio reikalavimui ieškinio senatį ir šiuo pagrindu ieškinį atmesti. Teismas sprendė, kad ieškovas ieškinio senaties nepraleido. Civilinio kodekso 1.130 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ieškinio, kurį teismas paliko nenagrinėtą, pareiškimas ieškinio senaties termino nenutraukia, jeigu pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas dėl ieškovo kaltės.
Pirmosios instancijos teismas, pasakydamas dėl ieškinio senaties taikymo, nurodė, kad tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko ieškovo paduotą ieškinį teismas 2008 m. vasario 6 d. nutartimi paliko nenagrinėtą dėl ieškovo atstovės neatvykimo į teismo posėdį. Ištyręs bylos įrodymus, teismas nustatė, kad tokia aplinkybė įvyko dėl svarbios priežasties – atstovės gydymosi ligoninėje, todėl nelaikė, jog ieškinys paliktas nenagrinėtas dėl ieškovo kaltės. Teisėjų kolegija sutinka su tokia išvada. Apeliantas teismo nurodytais argumentais teismo sprendimo dalies dėl ieškinio senaties neskundė, tačiau apeliaciniame skunde nurodė, kad nėra tapatūs anksčiau paduoto ieškinio ir dabar nagrinėjamo faktiniai pagrindai, be to, kad teismas neatsižvelgė į tai, kada ieškovas apmokėjo už naujas stakles ir nuo kada įgijo reikalavimo teisę. Teisėjų kolegija nutartyje jau pasisakė, kad ieškovo reikalavimo teisė siejama ne su apmokėjimo už stakles momentu, o su pažeidimo padarymu, tai yra krovinio sugadinimu, todėl ir ieškinio senaties pradžia sietina su šia data – 2004 m. gegužės 21 d. Ieškovas ieškinį, kurį teismas paliko nenagrinėtu, pareiškė laiku, todėl ieškinio senaties termino nepaleido. Nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad nėra tapatus faktinis ieškinio pagrindas, nes tiek viename, tiek ir kitame ieškinyje ieškovas žalos atsiradimą ir atsakovų atsakomybę kildina iš krovinio sugadinimo vežimo metu.
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Netenkindama apeliacinio skundo, teisėjų kolegija atitinkamai paskirsto bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.). Iš apelianto priteistina valstybei 27 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88, 93, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
n utaria:
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo G. K. personalinės įmonės ,,Irgris“ (į. k. 8621568) 27 (dvidešimt septynis) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.