Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorei, ginančiai viešąjį interesą, Linai Matutienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. M. ir (duomenys neskelbtini), išvadą teikiančiai institucijai Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centrui, dėl A. M. pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko savo pateiktą išvadą ir siūlo pripažinti A. M. neveiksniu ekspertizės akte nurodytose srityse ir nustatyti jam institucinę globą, o jo globėju ir turto administratoriumi paskirti (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neterminuotai nustatytas nedarbingumas, diagnozuotas gilus protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo, hebefreninė šizofrenija. VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninės 2021 m. sausio 4 d. raštu Nr. S-l (1.16) nurodoma, kad A. M. yra Psichiatrijos klinikos pacientų registre, jam laikotarpiu nuo 2005 m. rugpjūčio 29 d. iki 2005 m. rugsėjo 16 d. nustatyta diagnozė: F20.1 (hebefreninė šizofrenija); 2005 m. rugsėjo 23 d. nustatyta diagnozė F71 (vidutinis protinis atsilikimas). VšĮ Pakruojo pirminio sveikatos priežiūros centro 2021 m. sausio 19 d. medicininiame pažymėjime Nr. 70 nurodyta, kad A. M. yra psichikos sveikatos centro pacientų registre, jam nustatytos diagnozės F73.l (gilus protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo) ir F20.1 (hebefreninė šizofrenija). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. sausio 14 d. raštu Nr. R-3 pateikė: 1996 m. lapkričio 15 d. A. M. ekspertizės aktą Nr. 2529, kuriame nurodyta, kad jam be termino nustatyta pirma invalidumo grupė bei reikalinga pastovi slauga ir globa; 2007 m. liepos 9 d. invalidumo grupės prilyginimo darbingumo lygiui aktą Nr. IPD- 3435, kuriame nurodyta, kad A. M. nuo 1996 m. lapkričio 15 d. yra nustatytas 20 procentų darbingumo lygis, nedarbingumas jam nustatytas neterminuotai; 2012 m. vasario 14 d. bendro pirminio specialiųjų poreikių vertinimo aktą Nr. SP- 461, kuriame nurodyta, kad A. M. diagnozė specialiesiems poreikiams nustatyti yra gilus protinis atsilikimas, yra ryškus elgesio pakitimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (F73.1); pažymėta, kad A. M. protiškai atsilikęs nuo mažens, neadekvataus elgesio, žaloja save, priešinasi prausiamas, daug kartų gydytas psichiatrijos stacionaruose. A. M. nuo 2012 m. vasario 7 d. iki (duomenys neskelbtini) nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

Rokiškio rajono savivaldybės Rokiškio socialinės paramos centro Obelių savarankiško gyvenimo namų socialinės darbuotojos 2021 m. kovo 25 d. išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus Nr. 29 nurodyta, kad A. M. nesupranta informacijos ir negeba priimti sprendimų, negeba savarankiškai įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl savo galimų sprendimų priėmimo, negeba savarankiškai nuosekliai ir aiškiai paaiškinti savo sprendimo esmės ir priežasties, negeba savanoriškai ir savarankiškai atlikti nuoseklių veiksmų savo galimam sprendimui atlikti ir jį įgyvendinti. Jis negeba pats susitvarkyti su savo asmeninėmis pajamomis ir išlaidomis, nežino, kas yra lizingas, paskolos, nesupranta jų esmės, nesuvokia kilnojamojo ir nekilnojamojo turto esmės, nesugeba paaiškinti, kas tai, nesuvokia ir nesugeba nieko paaiškinti paveldėjimo, palikimo bei testamento klausimais. Išvadoje taip pat nurodyta, kad A. M. nesuvokia savo veiksmų savitvarkos įgūdžių srityje, negeba pats pasirūpinti sveikatos priežiūros paslaugomis, nepajėgus sudaryti darbo sutarčių.

Byloje pateikta Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centro išvada, kurioje nurodyta, A. M. yra neįgalus nuo vaikystės. Dažnai būna piktas, agresyvus, nepastovi emocijų kaita, elgesys neprognozuojamas, neturi baimės jausmo, nepažįsta žmonių. Nekalba, nesupranta nurodymų. Vyras nesiorientuoja laike, aplinkoje ir savyje. Stebimi sunkūs pažintiniai sutrikimai. Neužsiima jokia prasminga veikla. Negeba tvarkytis su savo asmeninėmis pajamomis ir išlaidomis. A. M. savarankiškai negali apsirengti, nueiti ir pasinaudoti tualetu, nusiprausti ir pasirūpinti asmens higiena, pasikeisti ir išsiskalbti rūbų, patalynės, nesugeba apsitarnauti buityje, pasirūpinti tinkama gyvenamojo būsto priežiūra. Vyras negebėtų savarankiškai nusipirkti produktų, pasigaminti maisto ir pavalgyti, nuvykti pas gydytojus išsirašyti vaistų ir jų nusipirkti, susimokėti komunalinių mokesčių, susitvarkyti asmeninių reikalų. A. M. nesugeba suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse. A. M. nevedęs, vaikų neturi. Į (duomenys neskelbtini) atvyko 1999 m. gegužės 11 d. iš Vilijampolės vaikų pensionato. Duomenų apie A. M. artimuosius nėra. (duomenys neskelbtini) vyrui teikiamos ilgalaikės socialinės globos paslaugos. Šiuo metu gydosi Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Dėl sveikatos būklės A. M. reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra ir slauga. Vyras savimi pasirūpinti negali, negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų.

Valstybinės teismo psichiatrijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Rokiškio teismo psichiatrijos teismo psichiatrijos 2021 m. gruodžio 7 d. – 2022 m. vasario 18 d. ekspertizės akto Nr. 88TPK-99/2021 išvadoje nurodyta, kad A. M. serga giliu protiniu atsilikimu su reikšmingais elgesio sutrikimais reikalaujančiais dėmesio ir gydymo, jo psichikos sutrikimai yra negrįžtamo pobūdžio. A. M. dėl savo psichikos sveikatos būklės negali suprasti savo veiksmų esmę ir teisingai juos valdyti visose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.). A. M. dėl psichikos sveikatos būklės negali suprasti savo veiksmų esmės ir teisingai juos valdyti visose asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; politinių teisių sritis (teisė rinkti ir būti išrinktam); asmens dokumentų gavimo sritis.

Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuluota nuostata, kad asmens veiksnumo ribojimas yra kraštutinė priemonė, naudojama išimtinėmis aplinkybėmis, ir detaliai išanalizavus, ar asmuo dėl psichikos sutrikimų tikrai nebegali veikti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, siektina kiek įmanoma mažiau riboti asmens veiksnumą, paliekant jam teisę veikti tose srityse, kuriose jis dar gali. Tačiau asmens veiksnumo ribojimo mastas yra siejamas ne su santykių sritimis, kurios tokiam asmeniui yra aktualios ar neaktualios, o su psichikos sutrikimo pobūdžiu bei intensyvumu ir to nulemtu asmens negalėjimu suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti. Būtent asmens psichikos sutrikimo pobūdis ir intensyvumas bei to nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti lemia asmens veiksnumo ribojimo mastą.

Tik tais atvejais, kai teismui kyla abejonių dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje tikslingumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, naudai ir visais atvejais turi būti taikomos kuo mažiau asmens veiksnumą ribojančios priemonės. Asmens veiksnumo ribojimas gali būti pripažintas neproporcingu tik tada, kai teismui kyla abejonių, ar asmuo iš tikrųjų yra visiškai neveiksnus, nors tai patvirtina medicininiai neveiksnumo nustatymo kriterijai, ar vis dėlto, įvertinus ir teisinius neveiksnumo nustatymo kriterijus, teismas nusprendžia, kad tam tikrose santykių srityse asmuo gali suprasti tam tikrų savo veiksmų prasmę ir juos valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019).

Teismas, atsižvelgdamas į teismo psichiatrijos ekspertizės akte užfiksuotus duomenis, jog A. M. nereaguoja į gestus, balsą, visiškai nefiksuoja dėmesio, nesupranta instrukcijų, nesidomi aplinka, dažnai būna psichomotoriškai sujaudintas, yra ryškiai sutrikusios visos protinės operacijos, negeba atlikti minimalių savitarnos veiksmų, pats nepavalgo, nemoka apsirengti, pasinaudoti tualetu, stebimas ryškus asmenybės regresas; taip pat byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, į bylą pateiktą išvadą dėl A. M. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, kurie patvirtina ekspertizės aktu pateiktas išvadas, bei kitą bylos medžiagą, sprendžia, jog minėti duomenys patvirtina visiško neveiksnumo nustatymo jam poreikį. Pagrindo taikyti mažiau jo veiksnumą ribojančias priemones, teismas nenustatė, todėl A. M. pripažintinas neveiksniu visose ekspertizės akte nurodytose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Asmens veiksnumo ribojimo mastą nulemia asmens psichikos sutrikimo pobūdis ir intensyvumas bei to nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti, bet ne hipotetinis svarstymas, kurios iš gyvenimo sričių asmeniui, negalinčiam suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, būtų aktualios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019).

Priėmus sprendimą pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu tam tikrose srityse, turi būti sprendžiamas globos nustatymo ir globėjo paskyrimo klausimas (CPK 505 straipsnio 1 dalis), todėl priimtina nutartis pradėti globos A. M. nustatymo bylą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263-265, 268, 270, 279, 467, 468 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Pripažinti A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksniu:

asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.);

asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.;

kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.);

nekilnojamo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.);

paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);

dalyvavimas ūkinėje komercinėje veiklose (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.).

savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.);

sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.);

šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.);

darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.);?

asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;

politinių teisių sritis (teisė rinkti ir būti išrinktam);

asmens dokumentų gavimo sritis.

Pradėti globos A. M. nustatymo procesą.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo, sprendimo duomenis pateikti neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.