Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-11-25 · Civilinė byla Nr. 2A-1025-460/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-25
Bylos Nr.
2A-1025-460/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Maškevičienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Bronius Valius
Ieškovas
I. L.
Atsakovas
R. S. L.
Advokatai
Algirdas Juška

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1025-460/2010

Teisėja Aldona Burbienė Procesinio sprendimo kategorija(S)

75.8.; 121.21.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. lapkričio 25 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Ievai Mockutei, dalyvaujant ieškovės I. L. atstovui advokatui Algirdui Juškai, atsakovui R. S. L., viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. S. L. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m.kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. L. ieškinį atsakovui R. S. L. dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė 2010-01-16 patikslintu ieškiniu prašo nutraukti jos ir atsakovo santuoką, sudarytą 1979 m. gegužės 26 d. Plungės r. civilinės metrikacijos skyriuje, konstatuojant, jog šeima iširo dėl atsakovo kaltės, bei padalinti santuokoje įgytą turtą. Nurodo, jog atsakovas ne kartą naudojo prieš ją ir vaikus fizinį smurtą, dėl to jau daugiau kaip prieš 9 metus buvo priversta išeiti iš šeimos turėto buto ir iki šiol gyventi administracinėse patalpose, jų santuokinis gyvenimas visiškai iširo, bendro ūkio nebeveda, santuokiniai ryšiai yra visiškai nutrūkę, formalia tapusi santuoka turi būti nutraukta dėl atsakovo kaltės, nes jis nebuvo ir nėra lojalus šeimai, nevykdė sutuoktinio ir tėvo pareigų, smurtavo. Bylos užvedimo dieną jos vardu viešuose registruose registruotas nekilnojamas turtas: I. L. kavinė „Minija“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kuri neturi šiuo metu nei turto, nei kreditorinių įsipareigojimų; 1,85 ha ploto 2297 Lt vertės žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 1,15 ha ploto 1508 Lt vertės žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 1, 41 ha ploto 1913 Lt vertės žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 7,30 ha ploto 2186 Lt vertės žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), kurią sudaro 18/53 dalių 0, 53 ha ploto 593 Lt vertės žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais: 174,13 kv.m. ploto butas su parduotuve ir rūsiu R-4, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis 6 049 Lt vertės ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalis 4263 Lt vertės malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Bendra buto su žemės sklypo dalimi ir priklausiniais vertė – 36790,40 Lt; 35 000 litų bendros vidutinės rinkos vertės namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), (be žemės sklypo), kurią sudaro 83,25 kv.m. ploto 4 kambarių butas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkinis pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog iš šio turto santuokoje užgyventu ir dalintinu turtu yra: I. L. kavinė „Minija“, 1.85 ha ploto 2297 Lt vertės žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įgytas 1996-07-25 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P68/96-0590; 1,15 ha ploto 1 508 Lt vertės žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 1996-07-25 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. P68/96-0590, bei 35 000 litų bendros vidutinės rinkos vertės namų valda (duomenys neskelbtini), įgyta 1994-07-15 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3350. Kitas nurodytas nekilnojamas turtas yra jos asmeninė nuosavybė, nes butas su parduotuve ir rūsiu R-4 unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais yra įgytas už jos turėtus ir jai asmeniškai tėvų dovanotus jiems priklausančius žemės ūkio bendrovės „Minija“ pajus; žemės sklypai unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įgyti pagal Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, šis turtas ir registruotas asmenine, o ne sutuoktinių bendra jungtine nuosavybe, todėl jis šioje byloje nedalintinas ir į dalintino turto balansą netrauktinas. Dėl namų apyvokos daiktų, baldų, išvardintų pirminiame ieškinyje, nurodo, jog juos perleidžia atsakovui be jokios kompensacijos, pripažindama, kad asmeninius ir kt. smulkius daiktus pasidalino geruoju apsigyvendami skyrium. Kompensacijos iš atsakovo nereikalauja.

Žemesnės instancijos teismas

Plungės rajono apylinkės teismas 2010-03-05 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Santuoką, sudarytą 1979 m. gegužės 26 d. Klaipėdos m. CMS, įrašo Nr. 814, tarp R. S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. L., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukė, konstatuojant, jog šeima iširo dėl S. R. L. kaltės. Po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes. Padalino santuokoje įgytą turtą ir ieškovei asmeninėn nuosavybėn priteisti individualią įmonę I. L. kavinė „Minija“, įm.kodas (duomenys neskelbtini); 18/53 dalių 0,53 ha ploto 593 Lt vertės žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 1,15 ha ploto 1508 Lt vertės žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1. 41 ha ploto 1913 Lt vertės žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 7.30 ha ploto 2186 Lt vertės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) R. S. L. asmeninėn nuosavybėn priteisė 35 000 Lt vertės 83, 25 kv.m. ploto 4 kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); 200 Lt vertės automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1,85 ha ploto 2297 Lt vertės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2010-03-05 sprendimą pakeisti iš dalies ir R. S. L. asmeninėn nuosavybėn priteisti iš ieškovės I. L. 1/2 dalį 7,300 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),esančio (duomenys neskelbtini),kurio vertė –1 093 Lt.; 15 000 Lt kompensaciją už bendro turto-kavinės „Minija“ įsigijimą ir 1 800 Lt kompensaciją už ieškovės I. L. pasisavintą benzopjūklą „HUSGVARNA“; pripažinti, kad santuoka, įregistruota Plungės rajono CMS įrašo Nr. 814, tarp I. L. ir R. S. L. nutrauktina dėl ieškovės I. L. kaltės – neištikimybės. Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad neprieštarauja, kad kavinė „Minija“, kuri įgyta už šalių asmenines lėšas – pajinius ir investicinius čekius atitektų ieškovei, o pastaroji neprieštaravo, kad butas įgytas už jų bendras lėšas atitektų atsakovui. Teismo išvada, kad ieškovei turi atitekti visi žemės sklypai, pagal vertės piniginę išraišką yra nepagrįsta. Taip pat teismui pateikė įrodymą – dokumentą apie benzopjūklo įsigijimą, kurio teismas neįvertino, taip pat nepagrįstai netenkino ir reikalavimo dėl 15 000 Lt kompensacijos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai pripažino, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, Plungės rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendimo dalis dėl santuokos iširimo dėl atsakovo kaltės teisėta ir pagrįsta. Atsakovo nelojalumas, smurtavimas patvirtinti ieškovės ir sutuoktinių vaikų parodymais; jokių ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo įrodymų atsakovas nepateikė. Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26-3.30, 3.35-3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Byloje nustatyta, kad vengdama atsakovo netinkamo elgesio, ieškovė su vaikais buvo priversta apsigyventi skyrium, iš Rietavo PK pateiktos medžiagos matyti, jog atsakovas ne kartą oficialiai įspėtas dėl neleistino priešingo visuomenės interesams elgesio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo atsakovo kaltę dėl santuokos nutrūkimo.

Byloje nustatyta, kad santuokoje įgytas gyvenant santuokoje, iš bendrų lėšų buvo įsigytas turtas – 35 000 Lt bendros vidutinės rinkos vertės namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), (be žemės sklypo), kurią sudaro 83, 25 kv.m. ploto 4 kambarių butas, malkinė ir ūkinis pastatas, taip pat žemės sklypai – 1.85 ha ploto 2297 Lt vertės žemės sklypas (duomenys neskelbtini), ir 1.15 ha ploto 1 508 Lt vertės žemės sklypas (duomenys neskelbtini), taip pat buvo įsteigta individuali įmonė I. L. kavinė „Minija“, pinigine išraiška šalių nevertinama. Iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos medžiagos matyti, jog 2003 m. vasario 6 d. Telšių apskrities viršininko sprendimu Nr. 68-16873 I. L. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3, 87 ha žemės sklypą 4278 Lt vertės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 3,21 ha žemės sklypą 1963 Lt vertės, 5,50 ha miško sklypą 2136 Lt vertės (duomenys neskelbtini), bei 0,15 ha asmeninio ūkio (namų valdos) žemės sklypą 438 Lt vertės (duomenys neskelbtini). Pagal šį sprendimą yra suformuoti žemės sklypai: namų valda 18/ 53 dalių 0,53 ha plote, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1,41 ha sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 7, 30 ha sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš teisės atkurti išlikusio nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties matyti, jog nuosavybės teisės ieškovės buvo pirktos 2001-11-22 sutartimi iš žemės savininkės J. R. Z., t.y. nuosavybės teisės buvo įgytos pirkimo pardavimo sandorio pagrindu, todėl šiuos įgytus žemės sklypus pirmosios instancijos teismas pagrįstai nelaikė asmenine ieškovės nuosavybe.

Iš VĮ Registrų centro Telšių filialo pateiktų duomenų, matyti, jog ŽŪB „Minija“ 2002-04-26 valdybos posėdyje nutarta už bendrovės pajinius įnašus I. L. perduoti butą bendro 174,13 kv.m ploto su rūsiu ir ½ dalimi ūkinio, malkinės pastatų buvusioje mokykloje. 2003-11-06 priėmimo perdavimo aktu ŽŪB „Minija“ ieškovei minėtas patalpas perdavė. Atsakovas patvirtino, jog niekada nebuvo ŽŪB „Minija“ narys ir bendrovės pajinių įnašų neturėjo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog butas su parduotuvės patalpa, unik. (duomenys neskelbtini) yra įgytas už I. L. asmenines lėšas – pajinius įnašus ŽŪB „Minija“ ir šis turtas yra asmeninė I. L. nuosavybė.

Sprendžiant klausimą dėl žemės sklypų pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad žemės sklypus šalys vertina Nekilnojamojo turto registro nurodytomis vertėmis, tačiau savo išliekamąja verte žemės sklypai yra vertingas turtas, palyginus su kitu turtu ir atsakovui nuosavybėn priteisė jo pageidaujamą gauti žemės sklypą 1.85 ha, kurio vertė 2297 Lt. Dėl to atmestinas apelianto prašymas priteisti 1/2 dalį 7,300 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

Tarp šalių yra kilęs ginčas ir dėl to, jog atsakovui nepriteista kompensacijos už ieškovei atitenkančią didesnę dalį santuokoje įgyto nekilnojamojo turto. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto argumentais.

CK 3.127 str. nustatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį, kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių asmeninio indėlio sukuriant turtą preziumuojama, jog jų dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Iš tokio teisinio reglamentavimo matyti, kad bendrosios jungtinės nuosavybės institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą, nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių veiklos pobūdžio ir asmeninio indėlio sukuriant bendrą turtą, bei teisinį apibrėžtumą turtinių teisių atžvilgiu. CK 3.117 str. įtvirtintos prezumpcijos turi būti laikomasi visais atvejais dalijant sutuoktinių turtą, o nukrypti galima tik LR CK 3.123 str. nustatytais pagrindais. Iš byloje esančių įrodymų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto skundo argumentai dėl benzopjūklo, investicinių čekių, kompensacijos, nepagrįsti, kadangi atsakovas nepateikė jokių įrodymų nei dėl benzopjūklo, nei investicinių čekių panaudojimo įgyjant santuokinį turtą, nei kad jam priklausytų kokia nors kompensacija.

CPK 376 straipsnis bei CK trečios knygos nuostatos įtvirtina aktyvų teismo vaidmenį nagrinėjant šeimos bylas. Šeimos bylose įrodinėjimo tikslas – nustatyti materialiąją tiesą, todėl teismas privalo savo iniciatyva surinkti kiek įmanoma daugiau susijusių su byla įrodymų, jei šalių pateiktų duomenų nepakanka. Nors šalims lieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), tačiau teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimą apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Aušra MaškevičienėKolegijos teisėjai Žydrūnas BertašiusBronius Valius