Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Tretieji suinteresuoti asmenys – A.A. ir K.S. prašo pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą

Trečiųjų suinteresuotų asmenų – A.A., K.S., I.J.J., V.P., A.G., R.J., V.A.R., V.B., Z.L., S.S., J.S., S.N., E.V., D.M., S.L., I.E.V., S.K., A.P., V.U., I.U., B.U., I.V., atstovė advokatė Ona Gailiuvienė prašo bylą nutraukti, nes prašymas teismui pateiktas praleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą. Teigia, kad pareiškėjas apie viešojo intereso pažeidimą sužinojo iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005 m. spalio 13 d. rašto Nr. 13.1-2664-(3.4.-13.1), kai Klaipėdos apygardos prokurorui buvo pateikta 2005 m. spalio 7 d. tarnybinio patikrinimo išvada; taip pat apie viešojo intereso pažeidimą jam buvo žinoma iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2005 m. rugpjūčio 31 d. pažymos Nr. V3-1.10-1132, todėl pareiškėjas nepagrįstai ilgai delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Pažymi, jog teismui nesutikus su prašymu nutraukti administracinę bylą, prašymas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas. Neringos savivaldybės taryba 2003 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 150 patvirtino teritorijos prie pastatų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano raidos programą, kurioje buvo numatyta, kad garažai rekonstruojami, keičiant pastatų paskirtį į gyvenamąją, įrengiami šlaitiniai stogai, gerinama statinių apdaila, viso komplekso architektūrinė išraiška. Patvirtinta raidos programa nepažeidžia įstatymų, pareiškėjas jos neginčija. Neringos savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo patvirtintas ginčijamas detalusis planas, visiškai atitinka detaliojo plano raidos programą ir jos tikslus. Garažų rekonstrukcijos metu pirmame aukšte lieka garažai; įrengus šlaitinius stogus, pastogėje atsiranda gyvenamosios patalpos. Pažymi, kad rekonstrukcijos metu garažų plotai nepadidėjo ir papildomai suformuoti žemės sklypai garažams neatitenka, nes detaliojo plano proceso ir procedūros išvadoje bei planavimo užduotyje numatytas 624 kv.m. teritorijos dydis nesikeičia. Teigia, kad detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) pagrindinių teiginių 4.1, 5 bei 14 punktams, nes šie punktai yra deklaratyvaus pobūdžio: nei viename iš jų detaliųjų planų sprendiniams nenurodyti jokie konkretūs reikalavimai. Detalusis planas suderintas ir patvirtintas kaip dokumentas, parengtas atsižvelgiant į esamą situaciją ir gerinant savivaldybės teritorijos dalies esamų komunalinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdą, nesukeliant neigiamų pasekmių gyvenimo ir aplinkos kokybei. Mano, jog viešasis interesas nėra pažeistas, nes tretieji suinteresuoti asmenys savo veiksmais ir lėšomis tik gerina savivaldybės teritorijos dalies taršių gamybinės komunalinės paskirties objektų teritoriją, nes likviduojama gyvenvietės centrinėje dalyje komunalinė zona, kuri yra vizualios ir fizinės taršos objektas, darkantis gyvenamosios vietovės estetinį vaizdą. Siūlo ginčą spręsti vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais bei proporcingumo principu, nes, pripažinus kai kurių įstatymo normų formalų pažeidimą, būtų padaryta didesnė žala tretiesiems suinteresuotiems asmenims, kaip visuomenės nariams.

2008 m. spalio 6 d. gautas trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Neringos komunalininkas“ prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant ir pareiškėjo prašymą atmesti (t. 3, b.l. 127).

Visi proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti tinkamai (t. 4, b.l. 77, 82-112). Neatvykę proceso dalyviai prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, nepranešė neatvykimo priežasčių.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

Pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. T1-122 „Dėl teritorijos prie pastatų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ bei pripažinti negaliojančiomis infrastruktūros plėtojimo sutartis.

Pateikto detaliojo plano medžiaga (civ. byla Nr. 2-84-777/2008 m., t.1, bylos priedas Nr. 33) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) garažų savininkų įgaliotas asmuo R.V. pateikė prašymą Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyriui parengti teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), detalųjį planą. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2003 m. gegužės 15 d. raštu Nr. 13.1-847-(2.5-11.2) duotas sutikimas rengti teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), detaliojo plano projektą. Planavimo tikslas - suformuoti žemės sklypus prie esamų garažų, nustatyti teritorijos tvarkymo reikalavimus, numatyti statinių rekonstrukciją. Planavimo organizatorius – Neringos savivaldybės administracija (psl. 16). Neringos miesto savivaldybės Architektūros skyrius 2003 m. birželio 2 d. parengė numatomo rengti detaliojo plano proceso ir procedūros nagrinėjimo išvadą Nr. 02-09 (psl. 17), kurioje nustatyta, jog planuojama teritorija prie pastatų (duomenys neskelbtini), kurios plotas 624 kv. m.; planavimo tikslas – suformuoti žemės sklypą prie esamų statinių, rekonstruoti garažus, įrengiant šlaitinius stogus, buitines patalpas pastogėje, nustatyti sklypų ribas, tvarkymo režimą, architektūrinius urbanistinius apribojimus. Neringos savivaldybės administracijos direktorė 2003 m. liepos 17 d patvirtino sąlygas teritorijų planavimo dokumentui – teritorijos prie pastatų, adresu (duomenys neskelbtini), sklypo detaliajam planui – rengti (psl. 18-19). Išduotose planavimo sąlygose nurodyta, kad planuojamai teritorijai inter alia taikomi Saugomų teritorijų įstatymas, Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai, Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas). Neringos savivaldybės taryba 2003 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 150 patvirtino teritorijos prie pastatų (duomenys neskelbtini), detaliojo plano raidos programą (psl. 114). Raidos programoje numatyta prie esamų individualių garažų (duomenys neskelbtini) formuoti 17 žemės sklypų individualiems garažams eksploatuoti, juos rekonstruoti, įrengiant šlaitinius stogus ir buitines patalpas pastogėse. Sklypui numatomas naudojimo būdas – rekreacinės paskirties teritorija, numatyta sklypų savininkams įrengti privažiavimo kelius, sudarius sutartis dėl infrastruktūros plėtojimo su Neringos savivaldybe. Garažas, esantis (duomenys neskelbtini), rekonstruojamas, keičiant pastato paskirtį. Raidos programoje numatyta nugriauti savavališkai pastatytą medinį sandėlį, prie pirties statinio suformuoti sklypą, reikalingą pastatui eksploatuoti (psl. 113).

2004 m. gegužės 24 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, atlikdama teritorijų planavimo priežiūrą, patikrino minėtos teritorijos detalųjį planą ir pateikė išvadą, kad parengtą detalųjį planą galima tvirtinti nustatytą tvarka (psl. 12). Neringos savivaldybės taryba 2004 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. T1-122 „Dėl teritorijos prie pastatų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino teritorijos prie (duomenys neskelbtini), detalųjį planą ir pritarė sutarčių dėl infrastruktūros plėtojimo projektams (civ. byla Nr. 2-84-777/2008 m., t.1, b.l. 40). Šio detaliojo plano sprendiniuose numatyta (civ. byla Nr. 2-84-777/2008, t.1, b.l. 41, priedo Nr. 33, psl. 11):

1) rekonstruoti garažus, esančius (duomenys neskelbtini), keičiant paskirtį į gyvenamąją, įrengti gyvenamąsias patalpas pastogėje ir šlaitinius stogus;

2) suformuoti 3 žemės sklypus prie esamų statinių (duomenys neskelbtini), kurių naudojimo būdas ir pobūdis – gyvenamoji teritorija mažaaukštei gyvenamai statybai;

3) rekonstruoti garažų statinį (duomenys neskelbtini), architektūrinėmis priemonėmis skaidant didelio tūrio statinį, įrengiant šlaitinius stogus. Pastato paskirtis keičiama iš garažo į poilsio pastatą. Sklypui numatomas naudojimo būdas – rekreacinės paskirties teritorija. Sklype numatoma įrengti automobilių stovėjimo aikštelę;

4) griauti savavališkai pastatytą medinį sandėlį;

5) prie pirties statinio suformuoti sklypą, reikalingą pastatui eksploatuoti, sklype numatoma automobilių stovėjimo aikštelė, sklypo naudojimo būdas – komercinės paskirties ir smulkaus verslo objekto teritorija.

Civilinėje byloje Nr. 2-84-777/2008 m. esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ginčijamu detaliuoju planu suformuoti žemės sklypai, adresu (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė, patikėjimo teise juos valdo Klaipėdos apskrities viršininko administracija (t.1, b.l. 16-19). Žemės sklypas 0,0899 ha (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), išnuomotas A.B. pagal valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N23/2005-0084, sudarytą 2005 m. balandžio 20 d.. Jai nuosavybės teise priklauso ir žemės sklype esantis pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas 0,0358 ha (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) pagal 2005 m. gegužės 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartis išnuomotas V.U., I.U., A.A., B.U., K.S., I.E.V., A.P., S.K. Jame esantys statiniai – garažai nuosavybės teisėmis priklauso I.E.V., S.K., A.P., V.U., I.U., B.U., K.S., S.L., I.V., V.B. (t.1, b.l. 21-29). Garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis priklauso V.A.R. (t.1, b.l. 20). Garaže, adresu (duomenys neskelbtini) yra suformuoti devyni atskiri nekilnojamojo turto objektai, kurie nuosavybės teisėmis priklauso I.J.J., V.P., R.J., V.A.R., V.B., Z.L., J.S., E.V. (t.1, b.l.30-36). Pastatas – pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso UAB „Neringos komunalininkui“ ( t.1, b.l. 37).

Visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, saugomų teritorijų sistemą, saugomų teritorijų steigimo, apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, taip pat veiklą jose reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas. Ginčijamu detaliuoju planu suplanuota teritorija yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, todėl šiai teritorijai taikomi Saugomų teritorijų įstatymo reikalavimai. Šis įstatymas ginčijamu detaliuoju planu suplanuotos teritorijos teisinio statuso požiūriu yra specialus bendrųjų teritorijų planavimo ir statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų sistemoje.

Saugomų teritorijų įstatymo, kuris reglamentuoja saugomų teritorijų steigimo, apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, taip pat reglamentuoja veiklą jose (2001 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. IX-628 redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu), 13 straipsnio 1 dalis numatė, kad valstybinių parkų tvarkymo ypatumus nustato Saugomų teritorijų įstatymas, Vyriausybės patvirtinti Nacionalinių ir regioninių parkų nuostatai, kiti šio įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai. Minėto įstatymo 25 straipsnio 6 dalis numatė, kad valstybinių parkų teritorijos tvarkomos pagal įstatymus ir teritorinio planavimo dokumentus (parko planavimo schemas, jų pagrindu parengtus detaliuosius projektus).

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1991 m. balandžio 23 d. priėmė nutarimą Nr. I-1244 „Dėl Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko ir Viešvilės valstybinio rezervato įsteigimo“, įsigaliojusį 1991 m. gegužės 1 d. Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. I-1244, siekiant išsaugoti Lietuvos žmonėms ir būsimoms kartoms vertingiausius Lietuvos kraštovaizdžio kompleksus bei etnokultūrinį paveldą, buvo inter alia nutarta įsteigti Lietuvos Respublikos kompleksinėje gamtos apsaugos schemoje numatytus nacionalinius parkus ir valstybinį rezervatą (pagal parengtas schemas): „<...> Kuršių nerijos nacionalinį parką – 19 tūkst. ha ploto (iš jų 9 tūkst. ha Kuršių marių ir Baltijos jūros akvatorijos)“ (1 punkto 2 papunktis) bei „įpareigoti <...> Vyriausybę iki 1991 m. lapkričio 1 d. patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatus“ (2 punkto 1 papunktis). Paminėtu teisės aktu įsteigtas Kuršių nerijos nacionalinis parkas bei nustatytas konkretus šio parko plotas.

1972 m. lapkričio 16 d. Paryžiuje priimta Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencija, prie kurios Lietuva prisijungė 1992 m. kovo 31 d. Lietuva, prisijungusi prie Konvencijos, tapo jos nare ir kartu įsipareigojo globoti kultūros ir gamtos paveldą, bei gavo teisę siūlyti įtraukti šalies teritorijoje esančius objektus į Pasaulio paveldą. Šios Konvencijos 4 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena valstybė – Konvencijos narė pripažįsta, kad jos teritorijoje esančio kultūros ir gamtos paveldo identifikavimas, globa, išsaugojimas ir perdavimas ateities kartoms yra, visų pirma, tos valstybės pareiga. Konvencijos 5 straipsnyje suformuoti uždaviniai paveldui globoti, išsaugoti, paruošti veiksmingas priemones, kurios įgalintų valstybę neutralizuoti grėsmę, iškilusią kultūros ir gamtos paveldui, imtis tinkamų įstatyminių, mokslinių, techninių, administracinių ir finansinių priemonių, būtinų šio paveldo identifikavimui, globai, išsaugojimui.

2000 m. lapkričio 29 d. UNESCO Pasaulio paveldo komiteto dvidešimt ketvirtajame posėdyje Kuršių nerija buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūros ir gamtos vertybė. Lietuvos valstybė Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas. Taigi šiai vietovei galioja visos Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo konvencijos įgyvendinimo gairėse numatytos apsaugos priemonės.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1994 m. gruodžio 19 d. priėmė nutarimą Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“, kuriuo patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą). Šis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas turėjo priedą „Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) pagrindiniai teiginiai“, kuris buvo paskelbtas kartu kaip sudėtinė minėto teisės akto dalis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1378 buvo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ priedo „Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) pagrindiniai teiginiai“ 2 punktas, pagal kurį nebeliko nuostatos, kad Schema yra parengta laikotarpiui iki 2005 metų.

Nors Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema visa apimtimi nebuvo paskelbta „Valstybės žiniose“, tačiau Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarime pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ pagal paskelbimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Minėtame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad Planavimo schemą parengęs Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos institutas du jos originalius egzempliorius (tekstinę ir grafinę dalis) perdavė tuometinei Statybos ir urbanistikos ministerijai; vienas egzempliorius liko šiame institute, o Statybos ir urbanistikos ministerija 1995 m. liepos 12 d. perdavė Neringos miesto merui vieną originalų Planavimo schemos egzempliorių. Akivaizdu, kad Neringos savivaldybės tarybai buvo žinomi KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniai, pagal juos parengtos planavimo sąlygos, todėl jų buvo būtina laikytis rengiant ir tvirtinant detaliuosius planus. Šių sprendinių nepaisymas, ypač žinant, jog tai, kad Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas, yra visuotinai žinomas faktas. Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarime konstatuota, kad jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu (inter alia su gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarka, žemėtvarka, vandens ūkiu, gyvenviečių planavimu, kaimų regeneravimu, rekreacija, kelių bei inžinerinėmis komunikacijomis ir pan.) susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į minėtą Vyriausybės patvirtintą Schemą ir negalėjo (ir šiuo metu negali) prieštarauti minėtos Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos sprendiniams.

KNNP planavimo schema (generalinis planas) yra specialiojo planavimo dokumentas, bet pagal Teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalį KNNP planavimo schema (generalinis planas) negali būti laikoma rekomendacinio pobūdžio teritorijų planavimo dokumentu, nes ją rengiant ir tvirtinant šio įstatymo kontekste nebuvo galiojančių specialiųjų ar detaliųjų planų, su kuriais ji turėjo būti derinama. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) buvo parengta ir patvirtinta Teritorijų planavimo įstatymui dar neįsigaliojus, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 161 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorinio planavimo“ patvirtintus Lietuvos Respublikos teritorinio planavimo laikinuosius nuostatus. Įsigaliojus teritorijų planavimo įstatymui, KNNP planavimo schemos (generalinio plano) teisinio statuso klausimas buvo išspręstas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. 617 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams“, pagal kurio 1 punktą miestų (ar jų dalių), miestelių ir kaimų (kaimo gyvenviečių) generaliniai planai, detalieji planai ir projektai, regeneracijos projektai ir schemos, susisiekimo ir inžinierinės infrastruktūros tinklų bei objektų išdėstymo projektai ir schemos, valstybinių parkų planavimo schemos, žemėtvarkos ir miškotvarkos projektai bei kiti dokumentai, kuriuose numatytos teritorijų žemės naudojimo, veiklos joje plėtojimo sąlygos, žemės naudotojų teisės ir prievolės, yra teritorijų planavimo dokumentai, jei jie nustatyta tvarka buvo patvirtinti iki teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos. Minėti planai turėjo būti įregistruoti valstybiniame teritorijų planavimo dokumentų registre. KNNP planavimo schema (generalinis planas) Teritorijų planavimo dokumentų registre (registro Nr.:100002000006) buvo įregistruota kaip specialusis teritorijų planavimo dokumentas.

Kartu su KNNP planavimo schema (generaliniu planu) kaip sudėtinė šio teisės akto dalis buvo paskelbti ir Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos (generalinio plano) Pagrindiniai teiginiai. Pagrindinių teiginių 5 punkte nustatyta, jog Kuršių nerijos nacionalinis parkas tvarkomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais norminiais aktais ir Nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu). Taigi minėtame punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad Kuršių nerijos nacionalinis parkas tvarkomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą. Pagrindinių teiginių 4.1 punkte numatyta, jog KNNP planavimo schemos (generalinio plano) nuostatos sudaro sąlygas saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti gamtos, kultūros paveldo ir kraštovaizdžio vertybes bei rekreacinius išteklius. Pagrindinių teiginių 14 punktas numato, kad gyvenamųjų pastatų, aptarnavimo ir kitų objektų statybos, rekonstravimo ir restauravimo projektai turi būti rengiami vadovaujantis nustatyta tvarka patvirtintais Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantės, Alksnynės ir Smiltynės gyvenviečių bei apylinkių principiniais planais.

Pagal KNNP planavimo schemos (generalinio plano) pagrindinių teiginių 6 punktą nacionalinio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų apsaugos formas ir naudojimą suskirstyta į šias funkcines zonas: 1) konservacinę (gamtiniai rezervatai, kraštovaizdžio draustiniai, urbanistiniai ir etnokultūriniai draustiniai); 2) apsauginę; 3) rekreacinę; 4) gyvenamąją; 5) ūkinę.

Pagal KNNP planavimo schemos (generalinio plano) Preilos siūlomo teritorijų naudojimo schematinį planą (civ.byla Nr. 2-84-777/2008 m., t.1, b.l. 48) nagrinėjama teritorija yra centrinėje Preilos dalyje – tarp pagrindinės gatvės ir kopų parko teritorijos bei ribojasi su miško parko teritorija. KNNP planavimo schemos (generalinio plano) tekstiniuose sprendiniuose (Preilos ir apylinkių principinio plano skyrius, Architektūrinio gyvenvietės ir jos aplinkos tvarkymo bei paminklosaugos priemonių programa) ši teritorija pagal Preilos ir apylinkių principinio plano Architektūrinio – erdvinio reglamento nuostatas priskiriama XXII zonai, kurioje reglamentuojamas komunalinės zonos ir mokamos mašinų stovėjimo aikštelės tvarkymas. Tikslas – nebeplėsti šios zonos teritorijos ir nedidinti apstatymo, sumažinti esamo užstatymo vizualųjį poveikį. Šiam tikslui pasiekti numatyta: a) nukelti šiltnamius ir laikinus sandėlius į prie uosto esančią komunalinę zoną, parinkti vietą naujai pirčiai; b) esamiems garažams uždėti minimalaus aukščio raudonų čerpių stogus; c) mokamoje mašinų stovėjimo aikštelėje jokių pastatų ir mašinų aptarnavimo įrenginių nestatyti, išskyrus laikino tipo medinį paviljoną aikštelės prižiūrėtojui, kuris vėliau turės būti nukeltas; d) nuo įvažiavimo ir gyvenvietės centro pusės mašinų aikštelės erdvė turi būti užstota želdiniais – būtina užsodinti vizualią paskirtį turintį pušyną; c) numatyta apželdinti teritoriją aplink komunalinius pastatus, esančius arčiau pagrindinės gatvės (civ.byla Nr. 2-84-777/2008 m., t.1, b.l. 49-51).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų (redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu – iki 2004 m. birželio 20 d.) 4 punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad nacionalinio parko teritorija tvarkoma pagal planavimo schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“, ir ja remiantis parengtais bei nustatyta tvarka patvirtintais gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, inžinerinių komunikacijų ir kitais projektais. Nuostatų 6.6. punktas numato, kad nacionaliniame parke urbanizacijos plėtra vykdoma pagal KNNP planavimo schemą, statinių formos ir tūriai ribojami pagal kultūros vertybių apsaugos reikalavimus, nustatytus teisės aktuose ir teritorijų planavimo dokumentuose, o Nuostatų 11 punkte nustatyta, jog nacionaliniame parke statiniai statomi, perstatomi, rekonstruojami pagal Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

Kaip minėta, KNNP planavimo schemoje (generaliniame plane) ginčo teritorija priskiriama XXII zonai, kurios tvarkymo tikslas – nebeplėsti šios zonos ir nedidinti jos apstatymo. Priešingai šiam tikslui ginčijamo detaliojo plano sprendiniuose vietoje sklypo prie garažų (duomenys neskelbtini) formavimo numatyta suformuoti tris sklypus mažaaukštei gyvenamai statybai; prie garažo (duomenys neskelbtini) suformuoto sklypo naudojimo būdas nustatomas – rekreacijai (poilsio namams statyti ir eksploatuoti); prie pirties (duomenys neskelbtini), kuriai pagal KNNP planavimo schemą turėjo būti parinkta nauja vieta, suformuotas žemės sklypas komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorijai. Ginčijamo detaliojo plano sprendiniai, numatantys garažų rekonstravimą, keičiant paskirtį į gyvenamąją, sklypų formavimą mažaaukščių namų statybai ((duomenys neskelbtini), garažo ((duomenys neskelbtini) rekonstravimą keičiant garažo paskirtį į poilsio pastatą, numatant sklypui naudojimo būdą – kaip rekreacinės paskirties teritorijos bei komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorijos, akivaizdžiai prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams – Pagrindinių teiginių 5, 4.1 ir 14 punktams bei Preilos ir jos apylinkių principinio plano Architektūrinės – planinės dalies XXII zonos teritorijos naudojimo nuostatoms, Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4, 6.6 bei 11 punktams.

Ginčijamu sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendiniai inter alia prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymo (2001 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. IX-628 redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu) nuostatoms: 13 straipsnio 2 dalies 4 punktui, nustatančiam, jog valstybiniuose parkuose draudžiama statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose; 13 straipsnio 3 daliai, nustatančiai, jog statiniai valstybiniuose parkuose projektuojami, statomi ar rekonstruojami vadovaujantis teisės aktais, valstybinių parkų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniais.

Pripažįstamas nepagrįstu atsakovių bei trečiųjų suinteresuotų asmenų (fizinių asmenų) atstovų argumentas, jog sprendimas dėl detaliojo plano patvirtinimo negali būti naikinamas esant galiojantiems raidos programos sprendiniams bei teigiamai išvadai dėl ginčijamo detaliojo plano sprendinių, nes raidos programa ir sprendinių patikrinimas yra detaliojo teritorijų planavimo proceso sudėtinės dalys.

Ginčijamu sprendimu taip pat pritarta sutarčių dėl infrastruktūros plėtojimo projektams tarp Neringos savivaldybės ir užsakovų statytojų – (duomenys neskelbtini) pastatų savininkų (nagrinėjamojoje byloje – trečiųjų suinteresuotų asmenų): 2004 m. birželio 17 d. sutartis Nr. 36 tarp savivaldybės ir I.J.J., V.P., A.G., V.A.R., V.B., Z.L., S.S., A.V., D.M., S.L.; 2004 m. birželio 17 d. sutartis Nr. 37 tarp savivaldybės ir I.E.V., A.A., S.K., A.P., V.U. ir K.S.; 2004 m. birželio 18 d. sutartis Nr. 38 tarp savivaldybės ir A.B. (civ.byla Nr. 2-84-777/2008, t.1, b.l. 45- 47). Pasirašyta infrastruktūros sutartis Nr. 36 numatė, jog užsakovas savo lėšomis įsipareigoja įrengti betoninių trinkelių dangos šaligatvį šiaurinėje planuojamos teritorijos pusėje bendro naudojimo teritorijoje, įrengti pusiau uždarą vidinį kiemą; sutartis Nr. 37 numatė, jog užsakovas savo lėšomis įsipareigoja įrengti betoninių trinkelių dangos šaligatvį ir pasodinti dekoratyvinę gyvatvorę tarp sklypų (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo teritorijoje, o sutartimi Nr. 38 užsakovas įsipareigojo savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą medinį sandėlį pietinėje planuojamos teritorijos dalyje ir rekultivuoti teritoriją. Akivaizdu, jog infrastruktūros sutartys buvo sudarytos detaliojo plano, prieštaraujančio aukščiau paminėtoms imperatyvioms įstatymo normoms, pagrindu.

Sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (Civilinio kodekso 1.63 straipsnio 1 dalis). Ginčijamų sandorių (infrastruktūros plėtojimo sutarčių) galiojimas yra tiesiogiai susijęs su atsakovės Neringos savivaldybės, kaip administravimo subjekto, atliktų veiksmų teisėtumu. Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalis nustato, jog imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negaliojantis. Panaikinus sprendimą dėl detaliojo plano patvirtinimo turi būti panaikintos ir šio sprendimo pagrindu sukurtos teisinės pasekmės.

Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 17 d. sprendimas Nr. T1-122 „Dėl teritorijos prie pastatų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas teritorijos prie pastatų (duomenys neskelbtini) detalusis planas ir pritarta sutarčių dėl infrastruktūros plėtojimo projektams, yra neteisėtas ir naikintinas, nes prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys. ABTĮ 56 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad tais atvejais, kai prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos ar kiti asmenys įstatymų nustatytais atvejais kreipiasi į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas, šie subjektai įgyja bylos šalies teises ir pareigas. Taigi administracinę bylą inicijavusio prokuroro teisinis statusas iš principo suteikia jam tokias pat procesines teises ir pareigas, kaip ir pareiškėjui administracinėje byloje. Sprendžiant prokurorų prašymų padavimo ir priėmimo nagrinėti administraciniuose teismuose klausimus, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir kitais teisę ginti viešąjį interesą nustatančiais įstatymais. Prokurorų įgaliojimus ginant viešąjį interesą nustato Prokuratūros įstatymas, kurio 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog prokurorai turi įgaliojimus kreiptis į teismą, gindami viešąjį interesą, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, jei į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Ši pozicija yra suformuota 2005 m. rugsėjo 28 d. išplėstinės penkių teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. A7-585-2005, paskelbtoje „Administracinių teismų praktika“( Nr. 8, p. 206-230) ir 2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-335/2008. Taigi vieno mėnesio terminas, per kurį prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali kreiptis į teismą su pareiškimu ir prašyti panaikinti sprendimą, skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalis numato priemones, kurių prokuroras gali imtis, jei yra pagrindas manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai (prašyti iš asmenų dokumentų ir informacijos, pavesti valstybės institucijų, įstaigų vadovams ir pareigūnams atlikti patikrinimus, kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus ir kt.). Prokuroras, rinkdamas atitinkamus duomenis ir aiškindamasis, ar yra pagrindo kreiptis į teismą, šį klausimą turi išspręsti per įmanomai trumpesnį laiką. Jei būtų konstatuota, jog viešąjį interesą ginantis subjektas (nagrinėjamu atveju – prokuroras), turėdamas pagrindą manyti, kad priimant atitinkamą sprendimą galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai, delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi į teismą, ginant viešąjį interesą, reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgą terminą, tuomet terminas pareiškimui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartyje pažymėta, kad nepateisinamai ilgas viešojo administravimo subjektų delsimas (tame tarpe ir institucijų tarpusavio susirašinėjimas, nepagrįstos informacijos rinkimas) informuoti prokurorą apie galimus viešojo intereso pažeidimus galėtų lemti, kad prokuroras apie viešojo intereso pažeidimą sužinos praėjus ilgam laikui po atitinkamo administracinio akto priėmimo. Todėl teismas, įvertinęs ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumą pusiausvyrą, gali atsisakyti ginti viešąjį interesą net ir tais atvejais, kai prokuroras nors ir nepraleido vieno mėnesio termino kreiptis į teismą (skaičiuojant nuo momento, kai surinkti ar turėjo būti surinkti duomenys apie viešojo intereso pažeidimą), tačiau yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento.

Iš prie bylos prijungtos administracinės bylos Nr. I-28-163/2007 m. procesinio sprendimo (t. 3, b.l. 80-81) matyti, jog administracinė byla pagal Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos prašymą dėl Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. T1-122 panaikinimo nutraukta pareiškėjos prašymu. Pareiškėjos prašymas nutraukti bylą buvo argumentuojamas tuo, jog pagal susiklosčiusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką Vyriausybės atstovas neturi teisės teikti savivaldybės administravimo subjektui teikimo ir kreiptis į teismą dėl detaliojo plano sprendinių panaikinimo. Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba 2007 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. (5.1)-S13-373 „Dėl viešo intereso gynimo“ Klaipėdos apygardos vyriausiajam prokurorui pateikė duomenis apie teisės aktų pažeidimus, susijusius su statybų plėtra Kuršių nerijos nacionaliniame parke (civ.byla Nr. 2-84-777/2008 m., t.1, b.l. 13). Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba 2007 m. spalio 1 d. raštu Nr. (5.1)-S13-384 (civ.byla Nr. 2-84-777/2008 m., t.1, b.l. 17) Klaipėdos apygardos vyriausiąjį prokurorą papildomai informavo, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs tarnybos prašymą dėl Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. T1-122 „Dėl teritorijos prie pastatų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ panaikinimo, 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė.

Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras 2007 m. spalio 25 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl viešojo intereso gynimo (civ.byla Nr. 2-84-777/2008 m., t.1, b.l. 5-11). Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismų spręsti 2008 m. liepos 22 d. nutartimi civilinė byla Nr. 2-84-777/2008 m. perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui (t. 3, b.l. 32-33). Teisėjų kolegijos nuomone, pakankamai duomenų apie viešojo intereso pažeidimą pareiškėjas gavo iš Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos 2007 m. rugsėjo 25 d. rašto Nr. (5.1)-S13-373 „Dėl viešo intereso gynimo“, todėl nuo šios dienos skaičiuojama termino kreiptis į teismą eigos pradžia. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas turėjo pakankamai duomenų apie galimai pažeistą viešąjį interesą 2007 m. rugsėjo 25 d., gavęs Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos raštą Nr. (5.1)-S13-373 „Dėl viešo intereso gynimo“ ir pateiktus duomenis, patvirtinančius galimą viešojo intereso pažeidimą, o į teismą kreipėsi 2007 m. spalio 25 d. Nustatytos teisinės ir faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas nepraleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto kreipimosi į teismą termino, nes nepateikta duomenų, paneigiančių faktinę aplinkybę, kad apie viešojo intereso pažeidimą pareiškėjui tapo žinoma anksčiau, nei jam šiuos duomenis pateikė Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba.

Pripažįstamas nepagrįstu atsakovių bei trečiųjų suinteresuotų asmenų (fizinių asmenų) atstovų prašymas skundo padavimo teismui termino pradžią skaičiuoti nuo 2005 m. spalio 13 d., t.y. nuo tos dienos, kai pareiškėjas gavo 2007 m. spalio 7 d. tarnybinio patikrinimo išvadą (civ.byla Nr. 2-84-777/2008 m., t. 2, b.l. 77-84) ir bylą nutraukti. Teisėjų kolegijos nuomone, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005 m. spalio 7 d. išvada negali būti pagrindu manyti, kad pareiškėjas tuo metu gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas, nes šioje išvadoje buvo konstatuota, jog aptarti detaliųjų planų trūkumai nėra esminiai, kad būtų galima kreiptis į teismą dėl Neringos savivaldybės tarybos priimtų sprendimų naikinimo. Atsakovių ir trečiųjų suinteresuotų asmenų minima Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie aplinkos ministerijos 2005 m. rugpjūčio 31 d. pažyma Nr. V-3-1.10-1132 (t. 3, b.l. 196-214) buvo surašyta šios institucijos vadovo sudarytos komisijos, jai atlikus Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos veiklos tyrimą. Šio tyrimo metu buvo tiriama atrankos būdu pasirinkta direkcijos dokumentacija, susijusi su direkcijos dalyvavimu teritorijų planavimo ir statinių projektavimo procedūrose. Ši komisija minėtoje 2005 m. rugpjūčio 31 d. pažymoje siūlė Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai detaliai išnagrinėti teritorijų planavimo dokumentus bei techninius statinių projektus ir pateikti konkrečius pasiūlymus dėl detaliųjų planų ir statinių projektų sprendinių koregavimo, statybos sustabdymo ir kt. Priešingai nei teigia atsakovių ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovai, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2005 m. rugpjūčio 31 d. pažyma Nr. V-3-1.10-1132 negali būti laikoma termino prokurorui paduoti skundą (prašymą) teismui dėl detaliojo plano panaikinimo pradžia. Įvertinus šį laikotarpį ir atsižvelgus į prokuratūros teisinę padėtį, suteikiančią jai kontrolės funkciją, konkrečiu atveju negalima būtų teigti, kad viešojo administravimo subjektai nepateisinamai delsė informuoti prokurorą apie galimus viešojo intereso pažeidimus.

Toks tarnybinio patikrinimo išvados bei Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2005 m. rugpjūčio 31 d. pažymos įvertinimas kreipimosi į teismą termino požiūriu yra pateiktas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 30 d. (adm. byla Nr. A822-1701/2008 m.) ir 2008 m. lapkričio 7 d. nutartyse (adm. byloje Nr. A822-1797/2008 m.), išnagrinėjus apeliacine tvarka bylas pagal prokuroro prašymus dėl Neringos savivaldybės tarybos sprendimų panaikinimo.

Prokuroro teisė ir pareiga ginti viešąjį interesą yra numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje yra teigiama, kad prokurorai gina viešąjį interesą, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus kreiptis į teismą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. liepos 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-335/2008 m. atkreipė dėmesį, kad ABTĮ bei Prokuratūros įstatymas nepateikia viešojo intereso sąvokos, todėl siekiant nustatyti, ar pareiškėjas į teismą kreipiasi gindamas viešąjį interesą, pirmiausia būtina nustatyti, kas yra laikytina „viešuoju interesu“. .

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog valstybės, kaip visos visuomenės politinės organizacijos, paskirtis – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuojant viešąjį interesą. Tačiau kiekvienas viešasis interesas tegali būti grindžiamas pamatinėmis visuomenės vertybėmis, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija, jo įtvirtinimas ir užtikrinimas, gynimas ir apsauga yra konstituciškai motyvuota. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai).