Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Raščiuvienės ir Dainos Vaidachavičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal M. G. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. liepos 28 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, jam paskiriant 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, jam paskiriant 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir M. G. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai, ir iš M. G. civilinei ieškovei priteistas 256,64 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Nukentėjusiojo S. L. civilinis ieškinys tenkintas visiškai, ir iš M. G. jo naudai priteistas 1 100 Eur dydžio turtinės ir neturinės žalos atlyginimas.

Nukentėjusiojo L. A. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. ir iš M. G. jo naudai priteistas 100 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

Iš M. G. Valstybinės mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai priteista 943,79 Eur už nukentėjusiesiems S. L. ir L. A. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

- 2020 m. rugpjūčio 23 d., apie 6 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, žodinio konflikto su S. L. metu, tyčia vieną kartą kumščiu trenkė jam į veido sritį, o pastarajam nugriuvus ant grindų, kojomis spardė ne mažiau kaip 10 kartų į galvos ir krūtinės sritis ir tokiu būdu padarė dešinės ausies kaušelio ir užausinės srities kirstinės - muštinės žaizdas, viršutinio žandikaulio žandinio ančio kairės šoninės sienelės lūžį ir priekinį sienelės lūžį, pereinantį į kairės akiduobės dugną, kairės akiduobės išorinės sienelės lūžį, kairės kaktikaulio – skruostikaulio siūlės lūžį, nosikaulių lūžius, kairės pusės X, XI šonkaulių lūžius, t. y. nukentėjusiajam S. L. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

- 2020 m. spalio 21 d., apie 21.05 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), priėjęs prie automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo, pro pravertą langą tyčia vieną kartą trenkė L. A. į dešinės pusės skruosto sritį, tokiu būdu nukentėjusiajam L. A. sukėlė fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Teismo posėdyje gynėja advokatė L. Blinkevičienė palaikė apeliacinio skundo argumentus ir prašė jį tenkinti –M. G. išteisinti dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, o už BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą skirti jam laisvės apribojimo bausmę. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinis skundas atmetamas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo

8. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra nurodęs, kad fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias (LAT 2017 m. spalio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-778/2017).

9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį M. G. kaltu pripažino visiškai pagrįstai.

10. Viso proceso metu M. G. savo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymo, neigė. Tiek apklausiamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliaciniame skunde nurodė, kad įvykio vakarą jis buvo namuose. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus vertina kritiškai, kaip jo pasirinktą gynybos būdą, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi juos paneigia byloje surinktų įrodymų visetas.

11. M. G. kaltę padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą neabejotinai patvirtina viso proceso metu duoti išsamūs ir nuoseklūs nukentėjusiojo L. A. parodymai. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis parodė, kad spalio 21 d. apie 21.05 val. atvežė draugę į (duomenys neskelbtini), apsisuko, priešais mašiną stovėjo žmogus. Jis sustojo, pamatė, kad stovi būtent M. G.. Pradarius langą, M. G. jam sakė: -atsimeni, ką kvietei?, ir jam sudavė. Jis pavažiavo ir iškvietė policiją. Patyrė fizinį skausmą, buvo baimė išeiti iš namų. Analogiškas įvykio aplinkybes L. A. nurodė ir savo, iš karto po įvykio, surašytame protokole - pareiškime, be kita ko, paaiškindamas, kad M. G. jam vieną sykį, kairės rankos delnu trenkė į dešinį skruostą, sukeldamas fizinį skausmą, taip pat ir apklausos, vykusios 2020 m. spalio 21 d. ikiteisminiame tyrime metu bei 2020 m. spalio 28 d. vykusioje akistatoje su M. G. (2 t. 29 b.l.).

12. Nukentėjusiojo nurodytas buvusio įvykio aplinkybes patvirtino ir byloje liudytoju apklaustas, įvykio vietoje buvęs, M. Ž.. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu liudytojas patvirtino savo duotus parodymus ikiteisminiame tyrime. 2020 m. spalio 27 d. apklaustas pareigūnų, M. Ž. parodė, kad L. A. prieš 21 val. automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (skaičių nežino), atvyko pas jį į kiemą jo paimti. Jis atsisėdo į L. A. vairuojamą automobilį. Automobilyje be L. A. dar buvo L. A. draugė I. P.. Jie vyko link I. P. namų, nes jai buvo laikas namo. Nuvykus prie I. P. namų, esančių (duomenys neskelbtini), ji atsisveikino ir išlipo iš automobilio. Apie 21.05 val. jiems išvažiuojant iš automobilių stovėjimo aikštelės, pastebėjo kelio viduryje stovintį M. G.. L. A. sustojus M. G. pastukseno į vairuotojo pusės langą ir L. A. jį pravėrė. Pamena, kad M. G. liepė išlipti L. A. į lauką, tačiau šis nesutiko. Tada M. G. per pravertą langą L. A. sudavė į veidą. L. A. smūgį nuo M. G. gavo į veido dešinės pusės skruosto sritį. L. A. po smūgio uždarė langą ir greitai išvažiavo iš to kiemo. Kai automobilyje įsijungė apšvietimą, pastebėjo, kad L. A. dešinės pusės skruostas paraudęs. Sakė, kad skauda skruostą, „dega“ ausis. Pažymėtina, kad aplinkybę, jog jaučia skausmą, kaista dešinysis skruostas, L. A. nurodė ir apklausoje darant ikiteisminį tyrimą.

13. Taigi, byloje surinkti ir aukščiau aprašyti įrodymai neabejotinai patvirtina jo kaltę padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą, t. y., kad jis, nurodytu laiku ir vietoje, vieną kartą trenkė L. A. į dešinės pusės skruosto sritį ir tokiais savo veiksmais jam sukėlė fizinį skausmą. Tuo pačiu tai paneigia M. G. keliamą versiją, jog jis 2020 m. spalio 21 d., 21.05 val. buvo savo namuose, kurie yra (duomenys neskelbtini). Minėti M. G. teiginiai, be kita ko, paneigiami ir gauta jo naudoto mobiliojo telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini) išklotine, iš kurios matyti, kad nuo 2020 m. spalio 21 d. 18 val. iki 2020 m. spalio 22 d. 7 val. jis prie jokių mobilaus ryšio bokštų nebuvo prisijungęs. Taip pat pažymėtina, kad bylos duomenimis, policijos pareigūnai pas M. G. į namus 2020 m. spalio 21 d. buvo nuvykę prieš 12 val. nakties, t. y. praėjus beveik 3 valandoms po aptariamo įvykio, per kurias M. G. neabejotinai spėjo grįžti namo. Pagrindo teigti, jog iki patikrinimo jis nustatytu laiku nuolat buvo savo namuose, šiuo atveju nėra.

14. M. G., siekdamas paneigti savo kaltę, apeliaciniame skunde nurodė, jog šiuo atveju buvo reikalinga apklausti jo tėvus, kurie galėtų patvirtinti, kad įvykio vakarą jis buvo namuose. Šie apelianto teiginiai atmetami. Akivaizdu, kad M. G. tėvai neabejotinai yra suinteresuoti savo sūnaus likimu ir gali bei turi teisę duoti jam palankius parodymus, siekdami jam padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Taigi jų apklausa, siekiant nustatyti tiesą, nebūtų tikslinga. Be to, vien tik tėvų patvirtinimas, kad M. G. įvykio vakarą buvo namuose, šiuo atveju nebūtų pagrindu išteisinamajam nuosprendžiui priimti, kadangi byloje daugiau nėra jokių tą patvirtinančių įrodymų, priešingai, esantys įrodymai ir nustatytos aplinkybės, leidžia daryti išvadą, kad jis dalyvavo nagrinėjamame įvykyje ir buvo įvykio vietoje, kuri, teismo posėdyje apklaustų liudytojų - policijos pareigūnų S. M. ir D. T., vykusių patikrinti M. G., teigimu yra iki (duomenys neskelbtini) km. nuo jo namų (2 t. 141 b.l.).

15. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusysis L. A. pateikė civilinį ieškinį dėl 900 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią jis patyrė dėl M. G. padarytų nusikalstamų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas L. A. civilinį ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas jam iš apelianto 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šis nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra tinkama ir adekvati kompensacija jo patirtiems neigiamiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams, visiškai atitinkanti teisingumo bei protingumo principus, todėl jos dar labiau mažinti nėra jokio pagrindo.

Dėl M. G. paskirtos bausmės

16. BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės: laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 3 metų, o BK 140 straipsnio 1 dalyje – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 1 metų. Pirmosios instancijos teismas M. G. už BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą skyrė 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o už BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šios bausmės buvo subendrintos visiško sudėjimo būdu, ir M. G. paskirta galutinė bausmė –laisvės atėmimas 2 metams.

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs M. G. apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas M. G. teisingai parinko ir paskyrė bausmes, nustatė jų dydžius bei subendrino jas tarpusavyje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti šį apylinkės teismo nuosprendį ir švelninti apeliantui paskirtą bausmę.

18. M. G. padarė du baigtus nesunkius tyčinius nusikaltimus. Buvo nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei abi veikas padarė būdamas recidyvistu. Lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių nėra. Jis ankščiau buvo 4 kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei ir žmogaus sveikatai, turi neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, eilę kartų baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimus, teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą. Psichiatrijos ir priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neregistruotas, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija dėl jo nusiskundimų nėra gavusi.

19. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad jokiomis kitomis bausmėmis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų būtų neįmanoma, todėl M. G. už inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą pagrįstai buvo nuspręsta skirti laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžiai būtų mažesni nei sankcijų vidurkiai. Įstatymo pažeidimų, bendrinant M. G. paskirtas bausmes, nenustatyta. Nei už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, nei galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos ir dėl to neteisingos. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių apeliantui turėtų būti švelninama paskirtoji bausmė, byloje nėra.

20. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. G. bausmę, vadovavosi jau nebegaliojančia BK 56 straipsnio 1 dalies nuostata, nustačiusia, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Minėta nuostata 2015 m. kovo 24 d. neteko galios. Tačiau ši apylinkės teismo klaida nelaikytina esmine ir nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtos bausmės. Šiuo atveju nėra priežasčių manyti, kad M. G. elgesys galėtų būti taisomas neizoliuojant jo nuo visuomenės.

21. M. G. apeliaciniame skunde, be kita ko teigiama, kad jis dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažino, ir nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio. Tačiau, apeliacinio teismo vertinimu, to pripažinti jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pagrindo nėra. Pažymėtina, kad ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tuomet, jei teismas nustato dvi faktines aplinkybes, t. y. kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi ar padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenims. Atkreiptinas dėmesys, kad M. G. savo kaltę dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo pripažino tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, o iki tol, jis ją neigė (2 t. 20 b.l.). Taigi, akivaizdu, kad apeliantas prisipažino tik po to, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti ir teismo posėdyje patikrinti jo kaltę pagrindžiantys duomenys. Todėl teisėjų kolegija nelaiko tokio prisipažinimo ir gailėjimosi nuoširdžiais, bei nevertina šios aplinkybės kaip M. G. atsakomybę lengvinančios.

Dėl proceso išlaidų

22. 2021 m. spalio 4 d. Panevėžio apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad M. G. teisinės pagalbos išlaidos sudaro 104,94 Eur sumą ir jos turi būti priteistos valstybės naudai. Pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai imperatyvi įstatymo nuostata, reiškianti, kad valstybė garantuoja nuteistajam ar išteisintajam gynėją apeliacinės instancijos teisme. Šie proceso dalyviai apeliacinės instancijos teisme neturi teisės ir galimybės atsisakyti gynėjo. Teismų praktikoje pripažinta, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus prašymas priteisti iš M. G. antrinės teisinės pagalbos išlaidas yra netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. G. apeliacinį skundą atmesti.