Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2016-09-13 · Civilinė byla Nr. 2YT-12698-980/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-09-13
Bylos Nr.
2YT-12698-980/2016
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-10169-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Viktorija Čiapaitė
Pareiškėjas
UAB „Liutenas“
Civilinė byla Nr.2YT-12698-980/2016(Proceso Nr.2-06-3-10169-2016-7)Procesinio sprendimo kategorija (S) 3.2.7.1.; 3.4.4.11.; 3.5.1.7.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. rugsėjo 13 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Čiapaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Liutenas“ skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims antstoliui Aleksandrui Selezniovui, Lietuvos ir Švedijos UAB „VIACON BALTIC“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

2016 m. liepos 26 d. pareiškėjas kreipėsi į antstolį su skundu, prašydamas panaikinti antstolio A. Selezniovo 2016 m. liepos 21 d. priimtą patvarkymą Nr. S1a-51322 dėl areštuoto turto saugotojo pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0010/16/00982, bei panaikinti 2016 m. liepos 22 d. priimtą patvarkymą Nr. S1a-52070 dėl įkeisto turto perdavimo. Nurodė, kad antstolis nepagrįstai siekia perduoti išieškotojui saugoti turtą, neturėdamas įrodymų, jog ginčo turtas nėra saugomas ar saugomas akivaizdžiai netinkamai. Pažymėjo, jog antstolis savo patvarkyme nenurodė jokių neregistruotino turto - horizontalaus gręžimo įrenginio perdavimo saugoti kitam asmeniui motyvų. Pareiškėjo teigimu, antstolis priėmė minėtą patvarkymą, neturėdama įrodymų, jog egzistuoja grėsmė, kad areštuotas turtas nebus tinkamai išsaugotas ar jo vertė žymiai sumažės, todėl nebuvo pagrindo pakeisti areštuoto turto savininką, kuris yra šio turto saugotoju, kitu asmeniu. Pasak pareiškėjo, tokiais savo veiksmais antstolis pažeidė CPK 683 str. 1 d. įtvirtintą bendrą taisyklę, jog areštuotą turtą antstolis palieka valdyti asmeniui, pas kurį jis tą turtą areštavo. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog perdavus įrenginį saugoti išieškotojui, atsiranda papildomų su saugojimu susijusių išlaidų ir tokiu būdu nepagrįstai nuspręsta jas išieškoti iš skolininko.

2016 m. rugpjūčio 4 d. pareiškėjo skundas kartu su antstolio patvarkymu dėl skundo nagrinėjimo bei vykdomąja byla, kuriuo skundą atsisakyta tenkinti, gautas Klaipėdos miesto apylinkės teisme.

Atsiliepimas

Byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta apie skundo nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, atsiliepimų į skundą nepateikta, byloje dalyvaujantys asmenys papildomų rašytinių įrodymų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas konkretaus antstolio veiksmo teisėtumo požiūriu. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Antstolis jam pateiktus vykdyti vykdomuosius dokumentus vykdo laikydamasis Civilinio proceso kodekso, Sprendimų vykdymo instrukcijos bei kitų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos tvarkos. Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, todėl tik imantis visų CPK numatytų priverstinio vykdymo priemonių gali būti pasiekti vykdymo proceso tikslai ir uždaviniai. Tokios pozicijos laikosi ir Klaipėdos apygardos teismas (žr. 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis Nr. 2S-1166-479/2015).

Susipažinus su vykdomosios bylos medžiaga matyti, kad antstolio žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0010/16/00982, kuri pradėta vykdyti pagal 2016 m. kovo 31 d. Kauno m. 16-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. RK1676 dėl 43379,05 Eur skolos ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko UAB „Liutenas“ bei skolininkui nuosavybės teise priklausančio įkeisto turto (pagrindas 2014 m. gruodžio 18 d. Kauno miesto 16-ojo notaro biuro notarės R. K. patvirtinta įkeitimo sutartis, registracijos Nr. RK-10545) pardavimo iš varžytynių, išieškotojo Lietuvos ir Švedijos UAB „VIACON BALTIC“, naudai (vykd. b. l. 14). Vykdant išieškojimo veiksmus 2016 m. balandžio 5 d. skolininkui išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą (vykd. b. l. 16). 2016 m. balandžio 5 d. patvarkymu „Dėl turto arešto raginimo laikotarpyje“ išieškotojo prašymu nuspręsta areštuoti skolininkui priklausantį turtą (vykd. b. l. 20), atliktos užklausos apie skolininko turtinę padėtį (vykd. b. l. 21-69). 2016 m. balandžio 5 d. turto arešto aktu areštuotos transporto priemonės priklausančios skolininkui UAB „Liutenas“, turto saugotoju paskirtas turto savininkas UAB „Liutenas“ (vykd. b. l. 70-72). 2016 m. gegužės 30 d. patvarkymu „Dėl turto įvertinimo“ antstolis nusprendė atlikti skolininkui UAB „Liutenas“ priklausančio turto: horizontalaus gręžimo įrenginio „(duomenys neskelbtini)“ identifikacijos Nr. (duomenys neskelbtini) įvertinimą, vertinimą atlikti pavedant UAB „Ober-Haus“ (vykd. b. l. 84-85). Įrenginio įvertinimas atliktas ir į vykdomąją bylą pateikta Kilnojamojo turto vertinimo ataskaita (vykd. b. l. 95-120), atsižvelgus į atliktą įvertinimą ir ataskaitoje pateiktus duomenis 2016 m. liepos 14 d. patvarkymu nustatyta areštuoto turto vertė (vykd. b. l. 124-125). 2016 m. liepos 21 d. patvarkymu „Dėl saugotojo pakeitimo“, areštuoto turto - horizontalaus gręžimo įrenginio „(duomenys neskelbtini)“ identifikacijos Nr. (duomenys neskelbtini) saugotoju paskirta Lietuvos ir Švedijos UAB „VIACON BALTIC“, apie tai pranešta skolininko UAB „Liutenas“ direktoriui Ž. L. (vykd. b. l. 127-128). 2016 m. liepos 22 d. skolininko UAB „Liutenas“ direktoriui informavus, kad reikalavimai dėl įkeisto turto saugotojo pakeitimo nebus vykdomi, bei 2016 m. liepos 22 d. antstolio padėjėjui nuvykus į areštuoto turto saugojimo vietą adresu Liepų g. 10, Venckų k., Klaipėdos r., nustačius, kad horizontalus gręžimo įrenginys „(duomenys neskelbtini)“ identifikacijos Nr. (duomenys neskelbtini) dalinai iškomplektuotas, siekiant užtikrinti 2016 m. liepos 21 d. patvarkymo Nr. S1a-51322 dėl saugotojo pakeitimo įvykdymą, nedelsiant perduoti daiktą naujajam saugotojui, skolininkas įpareigotas per 2 dienas perduoti daiktą naujajam saugotojui Lietuvos ir Švedijos UAB „VIACON BALTIC“ (vykd. b. l. 132-133). Minėtu patvarkymu skolininkas UAB „Liutenas“ įpareigotas pateikti informaciją, dėl kokių priežasčių pasikeitė areštuoto daikto stovis, kodėl jis buvo dalinai išmontuotas. Skolininkui nevykdant antstolio reikalavimų, 2016 m. rugpjūčio 2 d. pakartotiniu patvarkymu ‚Dėl įkeisto turto perdavimo“, skolininkas pakartotinai įpareigotas perduoti areštuotą turtą naujajam saugotojui Lietuvos ir Švedijos UAB „VIACON BALTIC“ (vykd. b. l. 145-146).

Areštuoto turto saugojimą ir administravimą reglamentuoja CPK 683 straipsnis. Šio straipsnio pirmoje dalyje nurodyta, kad areštuotą turtą antstolis paprastai palieka valdyti asmeniui, pas kurį jis tą turtą areštavo. Turto saugotojui antstolis įteikia turto arešto aktą. Kasacinio teismo praktika yra formuojama taip, jog siekiama palikti areštuotą turtą valdyti asmeniui, pas kurį antstolis turtą areštavo, jei saugotojas nesukelia jo sunaikinimo arba jo vertės sumažėjimo rizikos/grėsmės. Tačiau prireikus antstolis bet kurioje proceso stadijoje gali areštuotą turtą perduoti saugoti kitam asmeniui, taip pat ir išieškotojui, šie asmenys atlieka saugotojo pareigas, turtą taip pat gali saugoti ir pats antstolis. Antstoliui yra suteikta teisė perduoti areštuotą turtą saugoti kitam asmeniui tik esant akivaizdžiai būtinybei, pavyzdžiui, kai antstolis turi nenuginčijamų įrodymų, jog ginčo turtas nėra saugomas apskritai ar jis saugomas akivaizdžiai netinkamai. Taip pat atsižvelgtina į antstolio motyvus paskiriant areštuoto turto saugotoju kitą asmenį nei tą, kurio turtas areštuotas. Jei areštuojamas turtas yra reikalingas kasdieniams būtiniausiems asmens poreikiams tenkinti, yra pagrindinė darbo priemonė ir šaltinis, toks turtas gali būti perleistas saugoti kitam asmeniui tik itin motyvuotai pagrindus tokį antstolio sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2009). CPK 683 str. 1 d. nuostatos nėra detalizuotos, todėl kiekvienu atveju teismas turi diskrecijos teisę vertinti konkretaus vykdymo proceso ypatumus.

Nagrinėjamu atveju pagrindinis argumentas nulėmęs antstolio apsisprendimą pakeisti areštuoto ginčo turto saugotoją išieškotoju, yra ta aplinkybė, kad skolininkas areštuotą turtą - anksčiau minėtą įrenginį - saugo netinkamai, t. y. jog antstolio kontoroje buvo gauti duomenys, kad saugomas įrenginys iškomplektuotas. Atliekant priverstinį skolos išieškojimą, minėtą įrenginį ketinama realizuoti varžytinėse, dėl ko, būtina užtikrinti parduotino turto vertę, kad ketinamas parduoti turtas daugiau nenuvertėtų bei būtų sudaryta galimybė potencialiems pirkėjams įrenginį apžiūrėti, o nusipirkus - pasiimti. Pareiškėjas nurodo, kad antstolis 2016 m. liepos 21 d. patvarkyme nenurodė jokių pagrįstų motyvų ir argumentų, sudarančių pagrindą pakeisti areštuoto horizontalaus gręžimo įrenginio „(duomenys neskelbtini)“ saugotoją, be to, kad areštuotą turtą saugo tinkamai, o įrenginio dalis buvo nuimta, siekiant atlikti remonto darbus.

Iš CPK 683 str. 1 d. įtvirtintos normos turinio akivaizdu, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, pats sprendžia, kam pavesti saugoti areštuotą turtą, pažymėtina, jog turtą gali saugoti ir pats antstolis. CPK 683 str. nenumato, kad tokį savo sprendimą antstolis turėtų išsamiai argumentuoti ir motyvuoti, manydamas, kad yra pagrindas, antstolis ir sprendžia dėl turto saugotojo pakeitimo.

Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad antstolio padėjėjas 2016 m. liepos 22 d. buvo nuvykęs į saugojimo vietą ir apžiūrėjęs saugomą įrenginį konstatavo, kad skolininkas, kuris buvo paskirtas turto saugotoju, atlieka įrenginio išmontavimo darbus. Šios aplinkybės neginčijo ir pareiškėjas, nurodydamas, kad įrenginio dalys buvo nuimtos siekiant atlikti remontą.

Nagrinėjamu atveju, susipažinus su vykdomosios bylos medžiaga, atsižvelgiant į parduotino turto specifiką, sutiktina su antstolio pozicija, kad antstolio užfiksuotos faktinės aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, jog yra objektyvi grėsmė tinkamam areštuoto turto išsaugojimui ir, kad yra reali grėsmė, jog dėl skolininko atliekamų įrenginio remonto ir išmontavimo darbų, iš varžytynių parduodamo turto vertė gali sumažėti. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju antstolis, priėmęs patvarkymą pakeisti turto saugotoją, tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir atliko reikiamus veiksmus.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad iš jo negali būti reikalaujama atlyginti įrenginio saugojimo išlaidų, nes pagal LR CPK nuostatas atlyginimas už saugojimą yra antstolio ir saugotoju skirtino asmens susitarimo dalykas, o tai reiškia, kad sandoriu negalima susitarti dėl trečiųjų asmenų, šiuo atveju pareiškėjo, pareigų. LR CPK 683 str. 4 d. numato, kad saugotojas, jeigu jis nėra skolininkas, už saugojimą gauna atlyginimą, be to, jam atlyginamos faktiškai turėtos reikalingos turto saugojimo išlaidos, kartu atsižvelgiant į jo gautą naudą. Natūralu, jog skolininkas, gera valia nevykdantis skolinių įsipareigojimų, išieškojimo procese patiria papildomas išlaidas. Todėl atsiradusios papildomos išlaidos dėl turto saugotojo pakeitimo, siekiant įvykdyti vykdomąjį įrašą dėl 43379,05 Eur sumos išieškojimo, sudarys dalį vykdymo procese skolininko patiriamų išlaidų, tačiau šios išlaidos vertintinos kaip būtinos įvykdyti vykdomąjį dokumentą.

Esat išdėstytų aplinkybių visumai, konstatuotina, kad antstolis priimdamas 2016-07-21 patvarkymą dėl saugotojo pakeitimo bei 2016 m. liepos 22 d. patvarkymą dėl įkeisto turto perdavimo nepažeidė jo veiklą reglamentuojančių teisės normų, kadangi nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tinkamu areštuoto turto saugojimu pas skolininką, taigi pripažinti neteisėtais skundžiamus antstolio veiksmus pareiškėjo nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas (CPK 510 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

UAB „Liutenas“ skundą dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų, atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0010/16/00982 grąžinti antstoliui Aleksandrui Selezniovui.

Nutartis atskiruoju skundu gali būti skundžiama per 7 dienas nuo nutarties įteikimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Čiapaitė