Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-10-16 · Byla Nr. A2.6.-15255-935/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-10-16
Bylos Nr.
A2.6.-15255-935/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-14592-2015-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ugnius Trumpulis
Pažeidėjas
S. V.
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-15255-935/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-14592-2015-0 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4., 2.7.4.5.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. spalio 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis,sekretoriaujant Linai Žiupsnienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo vadybininke, administracine tvarka bausta, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. 2015 m. liepos 20 d., apie 12.38 val., Savanorių pr., Vilniuje, vairuodama automobilį Seat Toledo, v. n. (duomenys neskelbtini) įvažiuodama į automobilių stovėjimo aikštelę pro pakeliamą atitvarą ir prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai bus saugu, pajudėjus automobiliui, pakeliamas atitvaras nusileido ant automobilio ir deformavosi, o S. V. iš eismo įvykio vietos išvažiavo.

Šiais veiksmais S. V. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje S. V. parodė, jog įvykio metu nesuprato situacijos. Nesuprato, ar buvo jos kaltė, ar turi kam nors pranešti, pasimetė. Matė, jog buvo sugadintas atitvaras, kuris nepasikėlė, matė, jog jis yra sulinkęs. S. V. tvirtino, kad ji nesuprato, ar atitvaras neveikia dėl jos kaltės, ar dėl kitų priežasčių. Matė, kaip atitvaras leidžiasi, tuomet pradėjo važiuoti atbula, išgirdo garsą ir sustojo. Nesuvokė, kad kliudė atitvarą. Svarstė, ar atitvarą kliudė jos automobilis, ar koks nors akmuo. Apžiūrėjo kapotą, tačiau ant jo jokių žymių nebuvo. Niekam apie įvykį nepranešė, kadangi nežinojo, kam turi pranešti, be to, išsikrovė jos telefonas, vėliau niekam nepranešė, kadangi nepagalvojo. Galvojo, jog jei kas bus blogai, jai praneš ir ji atlygins žalą. Ji žinojo, kad prieš įvažiuojant į aikštelę, turi būti nuskaitytas automobilio numeris.

Tyrimo metu S. V. paaiškino, kad 2015 m. liepos 21 d. Savanorių pr. vairavo automobilį Seat Toledo, v. n. (duomenys neskelbtini) norėjo įvažiuoti į parduotuvės „Rimi“ automobilių stovėjimo aikštelę. Atitvaras buvo pakeltas, todėl važiavo. Bevažiuodama pamatė, kad atitvaras leidžiasi, todėl pradėjo važiuoti atbuline eiga, kad išvengtų susidūrimo su atitvaru. Išgirdo bumbtelėjimo garsą, bet nesuprato, kas įvyko. Atitvaras neveikė, jo informaciniame laukelyje buvo parašyta, jog ji turi patraukti automobilį tam, kad automobilio numeriai būtų užfiksuoti. Ji pavažiavo šiek tiek į priekį, paskui šiek tiek atgal, bet atitvaras nepasikėlė. Ji išsigando, apžiūrėjo savo automobilio kapotą, ant jo jokių apgadinimų nebuvo. Pasimetė, nesuprato, kodėl atitvaras neveikia, galvojo, gal ir reikia apie tai kažkam pranešti, bet kadangi buvo pasimetusi, išvažiavo. (b. l. 15)

Administracinio teisės pažeidimo protokole yra užfiksuotos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. (b. l. 1)

Iš ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2015 m. liepos 21 d. 14.32 val. buvo gautas pranešimas, jog 2015 m. liepos 20 d., 12.38 val., parduotuvės „Rimi“ stovėjimo aikštelėje automobilis, v. n. (duomenys neskelbtini) apgadino atitvarą ir iš įvykio vietos pasišalino. (b. l. 5)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės kursantės tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. liepos 21 d., 14.40 val., gavo pranešimą, jog Savanorių pr. 16, automobilių stovėjimo aikštelėje, prie parduotuvės „Rimi“, buvo apgadintas pakeliamas atitvaras. Atvykus į įvykio vietą, A. R. paaiškino, kad 2015 m. liepos 20 d., 12.30 val., automobilis, v. n. (duomenys neskelbtini) įvažiuodamas į parduotuvės „Rimi“ automobilių stovėjimo aikštelę, apgadino automatinį kelio atitvarą ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. (b. l. 4)

Iš liudytojo A. R. paaiškinimo matyti, kad 2015 m. liepos 20 d., 12.38 val., automobilis, v. n. (duomenys neskelbtini) įvažiuodamas į parduotuvės „Hyper Rimi“ automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Kedrų g. 4, Vilniuje, apgadino automatinį kelio atitvarą ir pasišalino iš įvykio vietos. (b. l. 9)

Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad ant automobilio Seat Toledo, v. n. (duomenys neskelbtini) vizualinių apgadinimų nenustatyta. (b. l. 17-18)

Iš vaizdo įrašų matyti, kaip S. V. valdomas automobilis Seat Toledo, v. n. (duomenys neskelbtini) suka į automobilių stovėjimo aikštelę. Sustoja prie atitvaro informacinio stovo, tuo metu prieš S. V. valdomą automobilį pro pakeltą atitvarą pravažiuoja autobusiukas. Autobusiukas pravažiuoja pro pakeltą atitvarą. Atitvarui nenusileidus S. V. vairuojamas automobilis pajuda į priekį. Užtvaras leidžiasi, atsitrenkia į S. V. automobilio kapotą ir slenka link priekinio stiklo. Užtvaras akivaizdžiai deformuojasi. Automobilis sustoja, stovi apie aštuonias sekundes ir pradeda judėti atgal. Tuo metu, kol automobilis stovi, užtvaras yra ant priekinio automobilio stiklo. (b. l. 20)

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, jog S. V. vairuodama automobilį Seat Toledo, v. n. (duomenys neskelbtini) siekdama įvažiuoti į automobilių stovėjimo aikštelę pro pakeliamą atitvarą ir prieš pradėdama važiuoti, neįsitikino, kad bus saugu tai daryti, važiuodama pro atitvarą kliudė jį, dėl ko šis atitvaras deformavosi, t. y., dėl S. V. veiksmų buvo apgadintas svetimas turtas, todėl tokia jos veika atitinka pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, požymius. Teismas konstatuoja, jog Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo faktą patvirtina pačios S. V. parodymai, liudytojo A. R. paaiškinimas bei vaizdo įrašai. Pati S. V. paaiškino, jog jai bandant įvažiuoti į aikštelę, atitvaras pradėjo leistis, ji išgirdo bumbtelėjimą. Iš A. R. paaiškinimų ir vaizdo įrašų matyti, jog užtvaras buvo apgadintas. Vaizdo įrašai patvirtina, jog užtvarą apgadino būtent S. V. vairuotas automobilis. Vaizdo įrašuose užfiksuotų įvykių seka leidžia konstatuoti, jog S. V. turėjo suvokti ir suvokė, kokiu principu veikia atitvaras, t. y. ji žinojo, jog prieš įvažiuojant į aikštelę reikia prie atitvaro sustoti, palaukti kol bus užfiksuotas automobilio numeris ir atitvaras pasikels. Tokį teiginį patvirtina faktas, kad prieš eismo įvykį S. V. vairuojamas automobilis išvažiavo iš tos pačios aikštelės, į kurią buvo bandoma įvažiuoti įvykio metu. Vis tik pažeidėja jai akivaizdžiai žinomos tvarkos nesilaikė, nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, dėl ko kilo eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmuo iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, būtina įvertinti automobiliui, ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, asmens, padariusio pažeidimą parodymus ir kitų asmenų, mačiusių įvykį, parodymus.

Iš S. V. parodymų duotų teisme matyti, jog ji laikosi pozicijos, kad ji nesuprato, jog pakliuvo į eismo įvykį ir apgadino svetimą turtą. Vis tik byloje esantys įrodymai patvirtina, jog S. V. suprato padariusi eismo įvykį ir iš jo pasišalino pažeisdama Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus. Iš byloje esančių vaizdo įrašų aiškiai matyti, kaip S. V. vairuojamas automobilis važiuoja pro atitvarą, atitvaras kontaktuoja su judančio automobilio kapotu ir slenka link priekinio automobilio stiklo, užtvaras deformuojasi, automobilis sustoja, apie aštuonias sekundes nejuda, atitvaras yra ant automobilio priekinio stiklo, tuomet automobilis pradeda judėti atgal. Teismas konstatuoja, jog S. V. paprasčiausiai negalėjo nematyti, kad ji savo automobiliu kliudė atitvarą ir jį apgadino, kadangi viskas vyko jos matymo zonoje. Pažymėtina, jog pati S. V. patvirtino, kad girdėjo bumbtelėjimą, ji matė apgadintą atitvarą, apžiūrėjo savo automobilio kapotą, ji pagalvojo, jog reikia kažkam pranešti apie įvykį, tačiau nesiėmė jokių veiksmų ir iš įvykio vietos išvažiavo, ji galvojo, jog žalos padarymo atveju vis tiek bus surasta. Taigi nekyla jokių abejonių, jog S. V. turėjo suvokti ir suvokė, kad ji pakliuvo į eismo įvykį, t. y. kliudė atitvarą ir jį apgadino.

Teismui nekyla jokių abejonių, kad S. V. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, kadangi ji suvokė, jog padarė eismo įvykį, tuo pačiu yra visiškai akivaizdu, kad jai turėjo būti žinoma ir buvo žinoma, kaip tokiu atveju privalu elgtis, t. y. ji turėjo imtis veiksmų, numatytų Kelių eismo taisyklių 222 punkte, tačiau ji galiojančio teisinio reglamentavimo nesilaikė ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, apie šį įvykį nieko neinformavus.

S. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas S. V. nuobaudas už padarytus pažeidimus, teismas atsižvelgia į tai, kad S. V. padarė pakankamai šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. vairuodama transporto priemonę, apgadino svetimą turtą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, jog S. V. neneigė apgadinusi svetimą turtą, šiam turtui padaryti apgadinimai nevertintini kaip itin dideli, pažeidėja įvykį tiriantiems pareigūnams netrukdė nustatyti eismo įvykio aplinkybių, su jais iš esmės bendradarbiavo, neneigė vairavusi transporto priemonę. Pažeidėja turi beveik penkių metų vairuotojo stažą, yra padariusi Kelių eismo taisyklių pažeidimų, tačiau jie savo pobūdžiu nelaikytini šiukščiais, ji paskirtas baudas yra sumokėjusi. Taigi S. V. nevertintina kaip piktybinė Kelių eismo taisyklių pažeidėja.

Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, S. V. už padarytą pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, yra skirtina nuobauda šio straipsnio sankcijoje nustatytose ribose. Tuo pačiu teismas mano, jog Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos pačios švelniausios nuobaudos, t. y. minimalios baudos paskyrimas S. V. atitiks teisingumo bei proporcingumo principų reikalavimus. Tuo pačiu konstatuotina, jog S. V. nustačius net ir patį trumpiausią Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tokia nuobauda negalės būti laikoma teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas taiko pažeidėjai Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skiria švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudą, t. y. baudą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose, tačiau nustatant trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Teismo įsitikinimu, Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus būtent tokias administracines nuobaudas.

Pažymėtina, jog tuo atveju, kai asmuo yra padaręs kelis administracinius teisės pažeidimus, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30, 30², 31, 32 straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 286, 287 straipsniais,

nutarė:

S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:

už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) baudą;už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams.

Paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams.

Išaiškinti pažeidėjai, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT 122140030002680220, banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį Nr. A2.6.-15255-935/2015.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ugnius Trumpulis