Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Šibkovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs M. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutarimo M. R. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad M. R., būdamas darbdaviu- UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), neužtikrino, kad jo pavaduotojui A. L. susitarus su P. D. dėl pagalbinio darbininko darbo, darbo užmokesčio, darbo laiko, tačiau nesudarius su juo darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, faktiškai leido dirbti P. D. nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d., pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau DK) 93 str., 98 str. 1 d. 1 p. 2 p., 98 str. 2 d. reikalavimus.

Skunde nurodoma, kad faktiškai bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad nukentėjęs P. D. ne tik kad nebendravo su M. R. dėl darbo įmonėje, bet nebendravo ir su pavaduotoju. Net savo paaiškinime, kurį surašė VDI darbuotojai nurodė tik vardą „A.“. Iš paaiškinimo apeliantas daro vienintelę išvadą, kad tas A. yra bendradarbis A. V.. Visus klausimus dėl įsidarbinimo sprendė su senu pažįstamu V. B.. Už darbo drausmės pažeidimą V. B. buvo paskirta drausminė atsakomybė.

Dalinai aplinkybes, kurias papasakojo liudytojai, patvirtino ir VDI darbuotojas N. L., kuris patvirtino, kad dėl darbo sutarties P. D. nesikreipė į įmonės direktorių, su juo nederino darbo sutarties sąlygų ir, kas yra svarbiausia apie darbo užmokestį kalbėjosi ne su įmonės vadovais, bet su V. B.. Tai reiškia, kad paaiškinime, kurį iš P. D. žodžių užrašė VDĮ pareigūnai ir kuris buvo pagrindinis įrodymas, pripažįstant P. D. darbą kaip nelegalų darbą, atspindėjo ne P. D. paaiškinimą, o pareigūnų nuomonę. M. R. mano, kad teismas nesiaiškino visų bylos aplinkybių, rėmėsi tik vienintelio P. D. paaiškinimu, kuris, ką pripažino ir VDĮ darbuotojai, neatitiko realios situacijos. Teismas, M. R. nuomone, netinkamai aiškino ATPK 41³ straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose ir teismams pateikė rekomendacijas dėl ATPK 41³ straipsnio taikymo.

darbas turi būti dirbamas fiziniam asmeniu ir darbdaviui susitarus. Šioje byloje susitarimo tarp fizinio asmens ir darbdavio nebuvo. Buvo tartasi dėl darbo, pagal P. D. paaiškinimą, kurio jis atsisakė, su direktoriaus pavaduotoju, apie atlyginimą kalbėjo su įmonės darbuotoju V. B., dėl kitų darbo sąlygų nesitarė su niekuo. Tuo tarpu teismas savo nutarime remiasi ne pateiktais įrodymais, o paties teismo samprotavimais, kad „direktorius savo veiksmais pritarė P. D. darbui“, jis galėjo žinoti kad P. D. dirba. Tai yra esminis teiginys, kadangi jo pagrindu teismas ir taiko darbdaviui ATPK 41³ straipsnyje numatytą atsakomybę. Tačiau tuo pačiu metu teismas patvirtina, kad direktorius savo įgaliojimų direktoriaus pavaduotojui nėra perdavęs. Visiškai nesuprantamas darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymas ir sąsaja su P. D. nelegaliu darbu. Atvirkščiai, tai įrodo, kad direktorius apie jokį įdarbinimą ar nelegalų darbą (kurio ir nebuvo) nežinojo, t.y. nėra vieno iš teisės pažeidimo elemento subjektyviosios pusės;?asmuo dirba tam tikros profesijos darbą. Teismas nesiaiškino ar P. D. vieną dieną dirbo ar dvi dienas. Duobės kasimas nėra pastovus darbas, kuris dirbamas visas aštuonias darbo valandas, jis dirbamas pagal poreikį. P. D. paaiškino, kad pirmą dieną jis tik savo iniciatyva stebėjo darbą (vyko į darbo apžiūrėjimą savo transportu) ir tik antrą dieną pamėgino kasti, norėdamas įsitikinti, kad tokio pobūdžio darbas nekenks jo sveikatai;asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai.asmuo dirba atlygintinai. Kaip matyti iš pateiktų paaiškinimų, VDĮ darbuotojo parodymų, apie įmonėje mokamą atlyginimą buvo kalbėta su duobkasiu V. B., o ne su įmonės vadovu.

M. R. apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai M. R. pripažino kaltu padarius pažeidimą numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

Pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį nelegalus darbas – užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal suformuotą teismų praktiką siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Skunde M. R. nurodo, kad jis nieko nežinojo apie tai jog P. D. dirbo, nes P. D. visus klausimus sprendė su įmonės darbuotoju V. B., kuris už įgaliojimų viršijimą yra nubaustas drausmine nuobauda. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis gali būti nustatyta ir tokiais atvejais, kai kiti įmonės darbuotojai, t. y. ne įmonės vadovas ar kitas jo oficialiai įgaliotas asmuo, turėdami žodinį įmonės direktoriaus pavedimą, organizuoja asmenų įdarbinimą. Tokiais atvejais įmonės vadovas žino, jog įmonėje dirbamas nelegalus darbas, bet nesiima jokių priemonių darbo santykius įteisinti teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo gali būti traukiami keli asmenys: tiek įmonės vadovas, padaręs administracinį teisės pažeidimą neveikimu, t. y. nepakankama darbo teisinių santykių kontrole, tiek aktyvius veiksmus atlikęs darbuotojas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje N575-2417/2011; 2007 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje N17-1615/2007). Apylinkės teismas nutartyje teisingai pažymėjo, kad administracinė atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį kyla ir tuo atveju, kai darbdavys sąmoningai leidžia susidaryti tokioms faktinėms aplinkybėms, kai jo vadovaujamoje įmonėje faktiškai nelegaliai dirba kitas asmuo. Atmestinas skundo argumentas, kad apylinkės eismas nepagrįstai paskyrė nuobaudą vadovaudamasis vien P. D. pirminiu paaiškinimu bei Valstybinės darbo inspekcijos pareigūno duotais parodymais ir nevertino liudytojų A. L., V. B. duotų parodymų ir P. D. teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad darbuotojai dažnai keičia parodymus, kadangi kai kuriais atvejais gali būti suinteresuoti slėpti faktinius darbo santykius, todėl tokiu atveju pareigūnų parodymai bei pirminiai nelegaliai dirbusių asmenų paaiškinimai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui bei tolesniam įrodymų vertinimui. Nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindo abejoti VDI inspektoriaus teikiamų parodymų bei pirminiame P. D. paaiškinime nurodytų faktinių aplinkybių teisingumu.

Iš bendrovės vadovo M. R. paaiškinimo duoto teisme (b.l. 29) matyti, kad darbo sutartis pasirašo būtent M. R. ir darbuotojas, todėl akivaizdu, kad pasirašyti darbo sutartį su P. D. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo įgaliotas joks kitas darbuotojas, išskyrus M. R.. Byloje nepakanka duomenų teigti, kad M. R. žinojo, kad P. D. įmonėje atlieka darbines funkcijas, tačiau atsižvelgiant į DK 99 straipsnio 3 dalį darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. Pastebėtina, kad bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Įmonės vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei atsirasti. Nagrinėjamu atveju apeliantas neįgyvendino šios savo pareigos, todėl buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad V. B. paskirta drausminė nuobauda už įgaliojimų viršijimą nešalina M. R. atsakomybės, kadangi nustatyta, kad būtent bendrovės vadovo pareiga yra užtikrinti, kad bendrovės veika būtų organizuojama tinkamai ir joje vyktu tik legalus darbas.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto veika atitinka visus nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, požymius, todėl konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-03-07 nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutarimą palikti nepakeistą ir M. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.