Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. J. atstovo adv. D. S. (toliau – Atstovas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimo, kuriuo G. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. 1320 eurų dydžio bauda su transporto priemonės konfiskavimu. Konfiskuotas automobilis „Land Rover Range Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis ATPK 313 str. 3 d., G. J. paskirtos baudos mokėjimas išdėstytas dalimis dvylikos mėnesių terminui, mokant kas mėnesį 110 eurų įmoką, pradedant mokėti nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. teismo nubaustas pagal ATPK 130² str. už tai, kad 2016-09-05 apie 13.30 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Range Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, policijos pareigūnui pareikalavus, kad pasitikrintų blaivumą, nuo patikrinimo atsisakė. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p., 17 p., ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² str.

Nesutinka skunde Atstovas ir su veikos kvalifikavimu, nurodydamas, kad nuo 2017-01-01 įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kurio įgyvendinimo įstatymas numato, kad įsigaliojus ANK, netenka galios ankstesnis ATPK su visais pakeitimais ir papildymais. Tokiu būdu ATPK 130² str. nuostatos neteko galios nuo 2017-01-01. Atstovas nurodo, kad šiuo konkrečiu atveju pažeidimo padarymo metu G. J. veika atitiko ATPK 130² str. numatyto pažeidimo sudėtį – transporto priemonių vairavimas vengusių neblaivumo patikrinimo vairuotojo, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 127 str. 3 d. numatytą pažeidimą. Naujai įsigaliojusiame ANK pakartotinis vairavimas yra siejamas būtent su ankstesniais pažeidimais, kvalifikuotais pagal konkrečius ANK straipsnius. Atstovo teigimu, po 2017-01-01 atsakomybė už pakartotinį vairavimą esant neblaiviam galima tik tokiu atveju, kai asmuo prieš tai buvo patrauktas atsakomybėn būtent pagal ANK numatytus administracinius nusižengimus, o ne pagal ATPK. Atkreipia dėmesį, kad G. J. nėra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK numatytus administracinius nusižengimus, todėl jo veika nekvalifikuotina kaip pakartotinis vairavimas. Nurodo, kad G. J. 2015-11-16 patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d. (būdamas neblaivus sukėlė eismo įvykį). To pažeidimo padarymo metu alkoholio kiekis G. J. organizmo terpėse viršijo 1,50 prom. ribą. ANK 423 str. 3 d. numato atsakomybę už neblaivaus asmens sukeltą eismo įvykį, jei alkoholio kiekis pažeidėjo organizmo terpėse neviršija 1,50 prom. Atsakomybė už girtesnio asmens vairavimą perkelta į baudžiamąjį kodeksą (BK 281 str.). po 2017-01-01 G. J. ir toliau yra taikoma atsakomybė (vykdoma nuobauda) pagal ATPK 127 str. 3 d. BK 281 str. 2 d. numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris vairavo transporto priemonę neblaivus ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu padarė nukentėjusiajam didelę žalą. Nurodo, kad G. J. 2015 m. sukelto eismo įvykio metu didelės žalos nepadarė, todėl jo 2015 m. padarytos veikos negalima kvalifikuoti nei pagal ANK, nei pagal BK.

Skunde nurodoma ir tai, kad neteisingai teismas vertino pakartotinį vairavimą kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kadangi ši nurodoma 130² str. dispozicijoje kaip nusižengimą kvalifikuojantis požymis, todėl ši apelianto atsakomybę sunkinanti aplinkybė turi būti pašalinta iš skundžiamo nutarimo.

Atsvotas taip pat nurodo, kad nepagrįstai teismas neatsižvelgė ir į G. J. argumentus dėl atsakomybės švelninimo, kadangi konfiskuojamas automobilis yra didelės vertės, todėl dėl prievolės atlyginti savininkui padarytą žalą bus sukeltos itin sunkios pasekmės pažeidėjo šeimos nariams (vaikams), kurie nėra susiję su padarytu pažeidimu. Nurodo, kad G. J. išlaiko 5 vaikus. Atstovo teigimu, šių vaikų teisė į minimalų finansinį išlaikymą šiuo atveju vertintina kaip pakankamas pagrindas nekonfiskuoti turto ir taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.

Atsiliepimai į skundą nepateikti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869, kuriuo patvirtintas nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), 5 straipsnio, reglamentuojančio senaties terminų ir teisenos taikymą, 4 dalimi, byloje taiko iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame ATPK reglamentuotą teiseną (bylų nagrinėjimo tvarką), nes administracinio teisės pažeidimo protokolas nagrinėjamoje byloje surašytas iki 2017 m. sausio 1 d.

Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. nustato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Nagrinėjamu atveju pažymima, kad, nors ATPK 26 str. 1 d. numatyta teisė konfiskuoti ne pažeidėjui priklausantį daiktą, tačiau ATPK nėra reglamentuotas konfiskuotino daikto savininko teisinis statusas, jo teisės ir pareigos administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje. Pagal formuojamą teismų praktiką pirmosios instancijos teismas turėtų pranešti apie administracinio teisės pažeidimo bylos procesą, priešingu atveju nebūtų užtikrinamas teisingas teismo procesas ir efektyvi savininko teisių gynyba (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys: Nr. N575-1742/2008, Nr. N444-8347/2009, Nr. N62-2500/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat laikosi praktikos, kad asmuo, kurio transporto priemonė konfiskuojama, privalo būti įtrauktas į bylos procesą ir jam turi būti sudaryta galimybė ginti savo nuosavybės teisę ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-1-2012, 2AT-64-2014 ir kt.), nes priešingu atveju nebūtų užtikrintas teisingas teismo procesas ir efektyvi savininko teisių gynyba. Pažymėtina ir tai, kad ATPK nereglamentuojant konfiskuotino daikto savininko teisinio statuso, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylas, turėtų būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 312 str. 4 d., kuri asmeniui, kurio turtas konfiskuotas, suteikia teisę apskųsti sprendimus dėl turto konfiskavimo apeliacine tvarka (ATPK 249 str. 2 d.).

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130² str., padarymo metu transporto priemonė „Land Rover Range Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė ir tebepriklauso UAB „Š“. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, taikė ATPK 130² str. numatytą administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą, tačiau neužtikrino asmens, kuriam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė galėjo būti konfiskuota, dalyvavimo procese, kurio teisėms ir pareigoms administracinės bylos išsprendimas turėjo įtakos. Taip nebuvo išaiškintos visos aplinkybės, turinčios reikšmės teisingai išspręsti bylą, neužtikrintas teisingas teismo procesas ir efektyvi savininko teisių gynyba.

Taigi, apylinkės teismui turint duomenų (apie automobilio savininką informavo ir dokumentus pateikė administracinėn atsakomybėn patrauktas G. J. (b.l. 49-52)), kad administracinis teisės pažeidimas padarytas naudojantis transporto priemone, nuosavybės teise priklausančia ne administracinėn atsakomybėn traukiamam, o Š., ir išnagrinėjus bylą prieš tai nepranešus šiam asmeniui apie teismo posėdžio laiką ir vietą bei nesudarius galimybės pareikšti nuomonę dėl konfiskuojamo turto, nebuvo užtikrintas teisingas teismo procesas ir efektyvi savininko teisių gynyba – taip buvo padarytas esminis proceso teisės pažeidimas, todėl šioje dalyje skundžiamas nutarimas naikinamas ir klausimas dėl transporto priemonės konfiskavimo perduodamas apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Nepagrįstas skundo argumentas, kad į bylą nebuvo įtrauktas ir lizingo gavėjas UAB „S“ atstovas, kadangi pats administracinėn atsakomybėn patrauktas G. J. yra minėtos bendrovės direktorius, jis bylos teisminiame nagrinėjime dalyvavo, jo paaiškinimai užfiksuoti teismo posėdžio protokole (b.l. 69-70).

Nustačius aukščiau aptartus pažeidimus, kiti skundo argumentai iš esmės nebus nagrinėjami.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, nutaria :

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimo dalį, kurioje konfiskuotas UAB „Š“ priklausantis automobilis „Land Rover Range Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.