- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-06-20
- Bylos Nr.
- A6.-479-818/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00687-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius (pirm.)
- Pažeidėjas
- I. Č.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. Č., teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje I. Č. (I. Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruota gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2022 m. gegužės 18 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėja Giedrė Vainauskienė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo. Pareiškėja mano, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), direktoriaus I. Č. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, požymiai.
I. Č. teismo šaukimu buvo informuotas apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, tačiau nurodytu laiku į teismą jis neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl, vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta I. Č. nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
I. Č., laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 17 d. iki bendrovei bankroto bylos iškėlimo, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad įmonė yra nemoki, neinicijavo įmonės nemokumo proceso ir nesikreipė su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ir ABI) 34 str. 1 d. ir 20 str. 1 d. 10 p. finansinių ataskaitų tvirtinimas priskirtas eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Tačiau UAB "(duomenys neskelbtini)" 2020 m. ir 2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui nėra pateikusi. Jos paskutinis Juridinių asmenų registrui pateiktas finansinių metų atskaitomybės balansas pateiktas tik už 2018 metus.
UAB "(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2019-09-04, pateikus privalomas pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas ir nustatytu terminu nesumokėjus šio deklaruoto mokesčio. Akivaizdu, jog Bendrovė jau ilgą laiką buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI prie FM, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI prie FM interesų pažeidimui, Bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2013-03-22 nutartyje (byloje Nr. 2A-617-115/2013) pažymėjo, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą buvo ir yra nustatyta administracinė atsakomybė (ANK 120 str.). Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento ir jis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus - rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006-05- 25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006, 2011-03-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-130/2011, 2011-05-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3228/2011 ir kt.).
1. Bendrovė daugiau nei 2 metus nėra teikusi finansinės atskaitomybės, taigi UAB "(duomenys neskelbtini)" eilę metų nevykdė ABI 58 straipsnyje nustatytos pareigos ir neteikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų. Ši aplinkybė rodo, kad Bendrovės apskaita tvarkoma netinkamai bei kelia abejones, ar UAB "(duomenys neskelbtini)" apskritai vykdė veiklą ir gavo pajamas;
2. Kaip minėta Bendrovė nuo 2019-09-04 nesugebėjo atsiskaityti su kreditore VMI prie FM, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos taip pat nepavyko;
3. Antstolių informacinės sistemos 2022-05-17 duomenimis, antstoliai UAB „(duomenys neskelbtini)" atžvilgiu užvedę 1 vykdomąją bylą VMI prie FM naudai, išieškoma suma - 29.598,68 Eur.
4. Neteikiant finansinės atskaitomybės, nėra galimybės įvertinti Bendrovės įsipareigojimų ir turto santykio.
Apibendrinant išdėstytą, darytina pagrįsta išvada, kad Bendrovė yra nemoki JANI 2 straipsnio 7 dalies prasme, nes negali laiku vykdyti turtinių prievolių VMI prie FM.
Institucija pažymi, kad Bendrovė 2019-09-19 valstybės biudžetui buvo skolinga 26.600,95 Eur (2 priedas). Vadovaujant I. Č. 2019-09-19 ir 2019-10-02 buvo surašyti VMI prie FM nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės banko sąskaitų ir 2019-10-03 priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės turto. Vadinasi, būdamas susipažinęs su Bendrovės finansiniais dokumentais, I. Č. galėjo suvokti, kokia yra reali Bendrovės finansinė padėtis, o vėliausiai, kada jis privalėjo suvokti, jog Bendrovė yra nemoki, laikytina 2019-09-19, t. y. VMI prie FM priėmus 2019-09-19 nurodymą Nr. (23.31-08) 467-146279 nurašyti 26.600,95 Eur mokestinę nepriemoką iš Bendrovės banko sąskaitų. Atitinkamai I. Č. ne vėliau kaip 2019-09-19 kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą, arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.
I. Č., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, žinojo apie Bendrovės finansinę padėtį ir jos įsipareigojimus valstybės biudžetui bei matydamas, jog įvykdyti skolinius įsipareigojimus galimybės nėra, t. y. suprasdamas, kad nėra realios galimybės atstatyti Bendrovės nemokumą, savo vadovaujamu laikotarpiu neturėjo pakankamai lėšų VMI prie FM pareikštiems reikalavimams patenkinti, tačiau jokių aktyvių veiksmų, sumažinti turimus įsipareigojimus nesiėmė, taip pat nesikreipė dėl Bendrovės bankroto iškėlimo, taip pažeisdamas įmonės kreditoriaus VMI prie FM interesus. Būtent I. Č. tyčia pasireiškė tuo, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi suvokė, jog laiku neįvykdydamas pareigos kreiptis į teismą dėl Bendrovės bankroto bylos iškėlimo pažeis Bendrovės kreditorių teises ir norėjo taip veikti.
Apibendrinant galima daryti išvadą, kad Bendrovės vadovas I. Č., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei įsipareigojimus VMI prie FM, privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą. I. Č. neįvykdė JAN[ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą. Kaip jau minėta, priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš Bendrovės sąskaitų buvo vykdomas nuo 2019-09-19, kas leidžia daryti išvadą, jog Bendrovė jau tada turėjo finansinių sunkumų. Taigi, Bendrovės vadovas (vadovu dirbo nuo (duomenys neskelbtini)) savo neveikimu pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus, todėl eismas daro išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas I. Č. nesilaikė JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą.
II. Veikos kvalifikavimo motyvai
Teisinė atsakomybė už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą teismui numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalyje, taigi I. Č. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai
I. Č. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatyta baudos nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų administracinė nuobauda.
Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į tai, kad I. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 9 d. nutarimu I. Č. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, kas reiškia, kad tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą I. Č. padarė pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas, o tai yra I. Č. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Atsižvelgiant į šias aplinkybes I. Č. skirtina administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas lygus vidurkiui – du tūkstančiai du šimtai eurų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34, 635-637, 644 straipsniais, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Pripažinti I. Č. (I. Č.) kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 2200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti I. Č. (I. Č.), kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jai dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, - ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „1001“, unikalų mokėjimo kodą – „A6.-479-818/2022“. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.