Kauno apygardos teismo nutartis

2012-02-09 · Civilinė byla Nr. 2S-389-436/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-09
Bylos Nr.
2S-389-436/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-15586-2011-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arūnas Rudzinskas
Skolininkas
V. E., A. S.
Kreditorius
UAB „Būsto paskolų draudimas“
Civilinė byla Nr.2S-389-436/2012Teisminio proceso Nr. 2-05-3-15586-2011-9Procesinio sprendimo kategorija (S) 122.2; 122.3; 122.4
Pirmosios instancijos teismoTeisėja Janina NarkevičiūtėKAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo skolininko V. E. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Būsto paskolų draudimas“ pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkų V. E. ir A. S..

Teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašė areštuoti įkeistą turtą ir įspėti skolininkus ir įkeisto turto savininką, kad negrąžinus kreditoriui 265 561,48 Lt ( du šimtai šešiasdešimt penki tūkstančiai penki šimtai trisdešimt penki litai 31 ct) negrąžinto kredito sumos, 4 973,83 Lt (keturi tūkstančiai devyni šimtai septyniasdešimt trys litai 83 ct) nesumokėtų palūkanų, 18 973,79 Lt (aštuoniolika tūkstančių devyni šimtai septyniasdešimt trys litai 79 ct)skolos bankui, 20 Lt už hipotekos lakšto pakeitimą, 139 Lt žyminio mokesčio už priverstinį skolos išieškojimą, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytinių.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 10 d. nutartimi areštavo V. E. nuosavybės teise priklausantį turtą: 0,1459ha žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), pastatą -gyvenamąjį namą 1A1p, bendro ploto 178,71 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniu - kiemo statiniais (šulinys, lauko tualetas, kiemo aikštelė, skysto kuro rezervuaras, rūkykla), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą 4I1p, 32,00 kv.m. užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą 2I1žb, 28.80 kv.m. užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą 3I1p, 114,00 kv.m. užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įkeistą hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 02120070013989, užtikrinant skolinio reikalavimo įvykdymą UAB „Būsto paskolų draudimas“. Taip pat įspėjo skolininką ir įkeisto turto savininką V. E. ir skolininką A. S., kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo šios nutarties įteikimo dienos įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. Uždraudė įkeisto turto savininkui perleisti šį turtą kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra šio turto priklausiniai, reikalauti padalyti šį turtą ar atskirti priklausinius nuo šio turto.

Teismas nustatė, kad 2007-08-24 hipotekos lakštu V. E., užtikrindamas 270 000,00 Lt paskolos, suteiktos V. E. ir A. S. pagal 2007-08-09 kreditavimo sutartį Nr. BK/1441/002-K, grąžinimą kreditoriui AB „Citadelė“ bankas (buvęs pavadinimas AB PAREX bankas), įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį turtą. 2007-08-07 skolininkai V. E. ir A. S. apdraudė UAB „Būsto paskolų draudimas“ kredito grąžinimą bankui, draudimo liudijimo Nr. BPD 036906. Skolininkai V. E. ir A. S. tinkamai bei laiku nevykdė prievolės kreditoriui AB „ Citadele“ bankas pagal 2007-08-09 kreditavimo sutartį, todėl kreditorius 2009-07-21 vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį ir 2009-08-25 kreipėsi į UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl draudimo išmokos 270 535,31 Lt išmokėjimo. 2010-09-20 reikalavimo perleidimo sutartimi AB „Citadele“ bankas perleido reikalavimo teises UAB „Būsto paskolų draudimas“ pagal 2007-08-09 kreditavimo sutartį Nr. BK/1441/002-K ir 2007-08-24 hipotekos lakštą. Skolininkams nevykdant prievolės, kreditorius kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu skolininkas V. E. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartį ir kreditoriaus pareiškimą atmesti. Nurodo, kad teismo nutartis privalo būti motyvuota. Šiuo atveju ginčo nutartyje nurodyta tik bendro pobūdžio informacija. Teismas ginčo nutartyje netikrino pareiškimo padavimo metu buvusių aplinkybių, t.y. nepasisakė ar tinkamai yra nutraukta 2007-08-09 kreditavimo sutartis Nr. BK/1441/002-K, ar tinkamai yra pranešta šalims t.y. iš ginčo nutarties nėra aišku, ar Kreditorius tinkamai nutraukė pagrindinę sutartį, nes teismas šiuo klausimu nepasisakė, nepateikė jokių argumentų ir motyvų, o tiesiog remdamasis formaliais pagrindais tenkino kreditoriaus pareiškimą. Tačiau kaip matyti iš prie Kreditoriaus pareiškimo pateiktų banko raštų skolininkams, Kreditorius (Bankas) 2009-07-02 raštu Nr. 10.3-9/5206 pranešė skolininkams, kad parėjus 30 dienų terminui nuo šio rašto įteikimo dienos ir skolininkams neįvykdžius finansinių įsipareigojimų, Kreditorius (Bankas) sekančią dieną einančią po minėto 30 dienų termino pasibaigimo dienos, vienašališkai nutraukia Kreditavimo sutartį. Tačiau Kreditorius (Bankas) 2009-07-22 raštu Nr. MB5-01/1560 pranešė vienam iš skolininkų A. S., kad Kreditorius (Bankas) 2009-07-21 vienašališkai nutraukė Kreditavimo sutartį. Be to, iš pateiktų prie Kreditoriaus pareiškimo raštų matyti, kad apie vienašališką kreditavimo sutarties nutraukimą buvo informuotas tik vienas iš skolininkų t.y. A. S., o tuo tarpu apie tai ar ir kitam Skolininkui/Įkeisto turto savininkui V. E. buvo tinkamai panešta apie vienašališką Kreditavimo sutarties nutraukimą nėra pateikta jokių įrodymų. Kadangi šiuo atveju teismas nagrinėdamas Kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo nevykdė pareigos ex officio kvalifikuoti kreditavimo ir hipotekos sutarčių kaip vartojimo, remiantis 2011-06-15 LAT išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimu civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011, darytina išvada, kad šiuo atveju sudarytos kreditavimo ir hipotekos sutartys yra vartojimo (kreditas skirtas gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypo pirkimui (Kreditavimo sutarties Specialiosios dalies 2.1.2. punktas), ir atlieka jų sąlygų sąžiningumo kontrolę (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Taip pat nurodo, kad teismas nesiaiškino Kreditavimo sutarties nutraukimo sąlygų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartį. Nurodo, kad teismas, priėmęs kreditoriaus pareiškimą, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą, t. y., taiko hipoteka apsunkintam daiktui laikinąsias apsaugos priemones - turto areštą. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad skolininkai apie 2007 m. rugpjūčio 9 d. kreditavimo sutarties Nr. BK/1441/002-K (toliau - kreditavimo sutartis) pažeidimus bei iš to kylančias pasekmes (tame tarpe ir kreditavimo sutarties nutraukimą) buvo įspėti AB „Citadele" bankas Kauno filialo (buvęs pavadinimas - AB PAREX bankas), suteikusio skolininkams kreditą būsto pirkimui, tačiau skolininkai raginimų pašalinti kreditavimo sutarties pažeidimus vis tiek neįvykdė. Atsižvelgdamas į tai, bankas 2009 m. liepos 21 d. vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį. Bendrovė, net ir norėdama įspėti skolininkus apie sutarties nutraukimą, to negalėtų padaryti, nes kreditavimo sutartį vienašališkai nutraukė ne bendrovė, o bankas, kuris 2010 m. rugsėjo 20 d. su bendrove sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria bankas perleido bendrovei visas reikalavimo teises skolininkų atžvilgiu, t. y. bendrovė (naujasis kreditorius) įgavo visas kreditoriaus teises išmokėtos draudimo išmokos ribose. Bankas įvykdė CK 6.218 str. 1 d. reikalavimą, kadangi 2009 m. liepos 2 d. raštą Nr. 10.3-9/5206 registruotu paštu išsiuntė kreditavimo sutarties pagrindu įsigyto būsto adresu (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimas ir tenkinimas, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles reglamentuojami CPK 558 straipsnyje, kuriame nustatytos hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, kuris įforminamas dviem pareiškimais. CPK 558 straipsnio 1 dalyje numatytas pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistą turtą areštuoti. CPK 558 straipsnio 2 dalyje numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiškimu – pagrindas perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti. Taigi šios dvi teisės normos reglamentuoja skirtingas procedūras: įkeisto turto areštą ir įkeisto, areštuoto turto realizavimą arba perdavimą administruoti. Kreditoriui kreipiantis CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, nereikalaujama pateikti hipotekos lakšto, nes areštuotas įkeistas turtas dar neperduodamas realizuoti. Per CPK 558 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytą terminą pakartotiniam pareiškimui dėl skolos išieškojimo pateikti skolininkas gali įvykdyti kreditoriaus reikalavimą, todėl kreditoriui nebebūtų pagrindo pakartotinai kreiptis dėl tolesnių išieškojimo veiksmų. Pareiškimas, pateikiamas pagal CPK 558 straipsnio 1 dalies nuostatas, iš esmės gali būti vertinamas kaip prašymas areštuoti įkeistą turtą. CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu, t. y. suvaržant įkaito davėjo nuosavybės teises CPK 558 straipsnio 3 dalyje nustatytu terminu, per kurį, jei kreditoriaus reikalavimas nebuvo patenkintas, jis turi nuspręsti dėl skolos išieškojimo procedūros tęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2011).

CPK 558 straipsnio 1 dalies taikymo atveju areštuojant hipotekos lakštu įkeistą daiktą užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas, nes įkeisto daikto savininkui iš esmės suvaržoma įkeisto daikto disponavimo teisė, t. y. išsaugoma status quo padėtis (CK 4.192 straipsnis 2 dalis), o skolininkas ir įkeisto daikto savininkas įspėjamas apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą skolos negrąžinimo atveju. Minėta, priimdamas atitinkamą nutartį, hipotekos teisėjas išanalizuoja gautą pareiškimą, ištiria ir įvertina prie pareiškimo pridėtus dokumentus, išsiaiškina, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, ar pareiškėjas yra hipotekos kreditorius, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos prašomai procedūrai atlikti, tarp jų ir hipotekos teisėjui tenkanti pareiga patikrinti, ar prašantis pradėti išieškojimą iš įkeisto turto asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. D. A., bylos Nr. 3K-3-241/2009). Atlikdamas kreditoriaus pareiškime nurodytų reikšmingų teisės taikymui aplinkybių ir pateiktų dokumentų tyrimą hipotekos teisėjas nusprendžia dėl teisinio pareikštų reikalavimų pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje AB DnB NORD bankas V. S., I. S., bylos Nr. 3K-7- 272/2011).

Nagrinėdamas hipotekos kreditoriaus pareiškimą dėl skolos išieškojimo CPK 558 straipsnio 1 dalies nustatytoje stadijoje pirmosios instancijos teismo hipotekos teisėjas tinkamai nustatė bylos nagrinėjimo ribas, t. y. nustatė reikšmingas aplinkybes, kurios būtinos pareiškimui dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikti ir dėl skolininko pritaikė CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatytus apribojimus. Teismas nustatė, kad skolininkai V. E. ir A. S. tinkamai bei laiku nevykdė prievolės kreditoriui AB „Citadele“ bankas pagal 2007-08-09 kreditavimo sutartį Nr. BK/1441/002-K, todėl kreditorius 2009-07-21 vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį ir 2009-08-25 kreipėsi į UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl draudimo išmokos 270 535,31 Lt išmokėjimo. UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2010-08-10 išmokėjo bankui 270 535,31 Lt draudimo išmoką, todėl įgijo teisę reikalauti iš skolininkų V. E. ir A. S. grąžinti skolą (b.l. 7-10).

Taigi CPK 558 straipsnio 1 dalyje reglamentuotos procedūros paskirtis sukurti prielaidas pradėti realų skolos išieškojimą, jeigu skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos negrąžinama ir hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi su pareiškimu dėl skolos išieškojimo arba įkeisto daikto perdavimo administruoti (CPK 558 straipsnis 2 dalis). Būtent hipotekos kreditoriaus CPK 558 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka pateikto pakartotinio kreipimosi patenkinimas sukelia materialių padarinių – įkeisto daikto savininko pasikeitimą, nes hipotekos teisėjui priėmus atitinkamą nutartį pradedamas įkeisto daikto pardavimas iš varžytynių arba įkeistas daiktas perduodamas kreditoriui administruoti. Būtent šioje stadijoje tampa aktualus hipotekos rūšies nustatymas ir atitinkamai įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc (AB) v. BUAB „Neto“, K. B., bylos Nr. 3K-3-433/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc (AB) v. BUAB „Neto“, N. P., I. P., bylos Nr. 3K-3-205/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. V. S., I. S., bylos Nr. 3K-7- 272/2011).

Apelianto argumentai, kad apie vienašališką kreditavimo sutarties nutraukimą buvo informuotas tik vienas iš skolininkų t.y. A. S., o tuo tarpu apie tai ar ir kitam skolininkui/įkeisto turto savininkui V. E. buvo tinkamai panešta apie vienašališką Kreditavimo sutarties nutraukimą nėra pateikta jokių įrodymų, atmestini. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad V. E. 2009-07-02 įspėjimas dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo Nr. 10.3-8/5206 buvo įteiktas sekančią dieną, t.y. 2009-07-03 adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 30, 32). Todėl teigti, kad apeliantas nebuvo informuotas, jog po 30 dienų neįvykdžius įsipareigojimų bus nutraukta sutartis, nėra pagrindo.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi patenkindamas kreditoriaus pareiškimą dėl skolininkų turto arešto, nepažeidė civilinio proceso kodekso normų ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. palikti nepakeistą.

Teisėjas Arūnas Rudzinskas