Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-09-12 · Civilinė byla Nr. 2-2105/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-12
Bylos Nr.
2-2105/2013
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-01347-2010-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Konstantinas Gurinas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Irdaiva“, L. B., uždarajai akcinei bendrovei „Duvirėja“, I. K., IRDAIVA "Duvirėja"
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Irdaiva“, I. K., P. B., notaras E
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2105/2013Teisminio proceso Nr. 2-57-3-01347-2010-5Procesinio sprendimo kategorija: 110.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Irdaiva“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 25 d. nutarties, kuria atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Irdaiva“ prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, atmestas, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-255-159/2013, pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Duvirėja“ bankroto administratorės L. L. ieškinį atsakovei L. B., tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Irdaiva“, I. K., P. B. dėl žalos atlyginimo ir pagal L. B. patikslintą priešieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Duvirėja“, I. K., uždarajai akcinei bendrovei „Irdaiva“ dėl 2007 m. lapkričio 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys notaras E. A., R. B., P. B..

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Duvirėja“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės L. B. UAB „Duvirėja“ padarytą žalą 794 000 Lt sumai bei visas bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš atsakovės L. B. 5 % metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovė L. B. pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo teismo prašo pripažinti negaliojančia 2007 m. lapkričio 7 d. pasirašytą pirkimo-pardavimo sutartį, kuria buvo parduotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) k. ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., pripažinus 2007m. lapkričio 7 d. pasirašytą pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, taikyti dvišalę restituciją natūra.

Žemesnės instancijos teismas

Pareikšto priešieškinio reikalavimų užtikrinimui Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 25 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas atsakovui UAB „Irdaiva“ priklausantis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), iki byla bus išnagrinėta teisme.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Irdaiva“ pateikė prašymą dėl nuostolių, galimų, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Prašė įpareigoti ieškovę L. B. įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 100 000 Lt dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, galimų UAB „Irdaiva“ nuostolių atlyginimo užtikrinimui. Ieškovei nesumokėjus nuostolių atlyginimo, panaikinti nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodė, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir areštavus ginčo žemės sklypus, UAB „Irdaiva“ susiduria su verslo partnerių nepasitikėjimu ir atsisakymais investuoti į vykdomus projektus, kadangi ginčo sklypo areštas sudaro pagrindą abejoti investicijų grąža. Tai lemia nuostolių dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimą, kurie vis didės. Taigi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra nereikalingos ir pažeidžia atsakovo interesus. Be to pažymėjo, kad 2012 m. rugpjūčio 1 d. tarp UAB „Irdaiva“ ir UAB „Eigesa“ buvo sudaryta žemės sklypo preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu pirkėjas UAB „Eigesa“ įsipareigojo nupirkti, o pardavėjas UAB „Irdaiva“ įsipareigojo parduoti jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Sutarties pagrindu UAB „Eigesa“ 2012 m. rugpjūčio 16 d. sumokėjo UAB „Irdaiva“ 1 000 000 Lt avansą. Sutarties 9 punkte numatyta, kad jei pagrindinė sutartis sutartyje numatytais terminais ir tvarka nebus sudaryta dėl pardavėjo UAB „Irdaiva“ kaltės, tai jis įsipareigoja ne vėliau kaip per 10 dienų grąžinti pirkėjui visą sumokėtą avansą ir sumokėti pirkėjui 10 % avanso dydžio baudą. Taigi dėl to gali realiai patirti 100 000 Lt nuostolį, t.y. preliminariojoje sutartyje numatyta bauda, neskaitant kitų galimų nuostolių, kurių pagal sutartį pirkėjas UAB „Eigesa“ turi teisę pareikalauti iš pardavėjo UAB „Irdaiva“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. birželio 25 d. nutartimi atsakovės UAB „Irdaiva“ prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmetė.

Teismas nurodė, kad areštavus turtą yra apribojamas tik disponavimas tuo turtu nedraudžiant areštuoto turto valdyti ir naudotis juo. Tai reiškia, kad areštavus atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) nedraudžiama juo naudotis, t.y. nuomoti ir gauti pajamas. Teismas nurodė, kad atsakovui įrodinėjant, kad dėl jo turtui taikyto arešto byloje negalės vykdyti prisiimtų sutartinių prievolių, sutriks veikla, negaus pajamų, jis turi pateikti konkrečius duomenis apie tai, jog nurodyti galimi nuostoliai yra ne tik tikėtini, bet ir realiai prognozuojami. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvimą ar jų atsiradimą ateityje, todėl sprendė, kad tenkinti prašymo nėra pagrindo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Irdaiva“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartį ir pareikalauti iš atsakovės L. B. įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 100 000 Lt dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimų atsakovo UAB „Irdaiva“ nuostolių užtikrinimui. Ieškovei nesumokėjus nuostolių atlyginimui užtikrinti skirtų pinigų, nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti. Netenkinus atsakovo prašymo dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, 2013 m. vasario 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsakovas yra privatus juridinis asmuo, t. y. verslo subjektas, kurio tikslas – pelno siekimas, todėl jam taikius nurodytas laikinąsias apsaugos priemones, sutrinka mokėjimai, išsibalansuoja įmonės veikla. Kai areštuojamas verslo subjekto turtas, apsunkinama ir jo ūkinė-komercinė veikla, nes ribojamos galimybės tinkamai konkuruoti rinkoje su kitais verslo subjektais, tai suvaržymas, dėl kurio verslo subjektas negali gauti kreditavimo, įkeisti šio turto, didinti apyvartines lėšas. Teismui taikant galimų nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių užtikrinimo institutą pakanka įsitikinti vien tuo, jog susidariusioje situacijoje nuostoliai gali atsirasti. Atsakovas neprivalo pateikti duomenis, kad galimi atsirasti nuostoliai yra tikėtini ir realiai prognozuojami tokiu lygiu, jog jų atsiradimo tikimybė būtų neišvengiama. Be to, aptariamu atveju yra pakankamai duomenų, kad nuostoliai dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių yra tikėtini ir realiai prognozuojami. Tuo labiau, kad teismas netyrė ir nevertino pateiktos preliminarios sutarties ir jos pagrindu atliktų mokėjimo nurodymų, kurie patvirtina galimų nuostolių realumą, nes sukuria realiai egzistuojančias atsakovo prievoles atlyginti kitai šaliai nuostolius dėl preliminarios sutarties neįvykdymo. Į bylą teismui pateikta 2012 m. rugpjūčio 1 d. tarp UAB „Irdaiva“ ir UAB „Eigesa“ sudaryta žemės sklypo preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu pirkėjas UAB „Eigesa“ įsipareigojo nupirkti, o pardavėjas UAB „Irdaiva“ įsipareigojo parduoti jam nuosavybės teise priklausančius areštuotus žemės sklypus už 1 505 880 Lt kainą. Sutarties pagrindu UAB „Eigesa“ 2012 m. rugpjūčio 16 d. sumokėjo UAB „Irdaiva“ 1 000 000 Lt avansą. Sutarties 9 p. šalys susitarė, kad jei pagrindinė sutartis sutartyje nustatytais terminais ir tvarka nebus sudaryta dėl pardavėjo UAB „Irdaiva“ kaltės, tai jis įsipareigoja ne vėliau kaip per 10 dienų grąžinti pirkėjui visą sumokėtą avansą ir sumokėti pirkėjui 10 % avanso dydžio baudą. Taigi akivaizdu, kad dėl būtent taikytų laikinųjų apsaugos priemonių negali būti sudaryta pagrindinė sutartis ir tai pagrindžia galimų nuostolių atsiradimą. Teismas visiškai nepasisakė dėl prašymo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones tuo atveju, jei teismas netenkintų atsakovo prašymo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė L. B. teismo prašo UAB „Irdaiva“ atskirąjį skundą atmesti.

Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįstas vien dėl to, kad atsakovas I. K. ginčo sklypus pardavė UAB „Irdaiva“ 2012 m. birželio 12 d. sutartimi, nurodęs notarui, kad ginčų dėl šių sklypų jokiame teisme nėra. Preliminariosios 2012 m. rugpjūčio 1 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, kuria ginčo sklypus ruošiasi parduoti trečiajam asmeniui UAB „Eigesa“, 11 p., taip pat melagingai teigiama, kad ginčų dėl šių sklypų nėra. Tai rodo, kad UAB „Irdaiva“ ir I. K. elgiasi nesąžiningai, apgaudinėja notarus ir būsimą pirkėją.Pagal pateiktus prie prašymo priedus – dokumentus UAB „Irdaiva“ gavo avansą 1 000 000 Lt, todėl galėjo ginčyti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, arba prašyti ją pakeisti ir į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 254 000 Lt, t. y. ginčijamo sandorio sumą ieškinio užtikrinimui, tačiau to nepadarė.Prie prašymo pateikti dokumentai nepatvirtina galimų nuostolių realumą – preliminari sutartis sudaryta pažeidžiant LR Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus, pridėtas 2012 m. rugpjūčio 16 d. mokėjimo nurodymas neįrodo, už ką mokėta ir kad mokėta pagal minimą preliminariąją sutartį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 338 str.).

Byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė atsakovo UAB „Irdaiva“ prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo,

Išnagrinėjęs klausimą pagal atsakovo UAB „Irdaiva“ atskirajame skunde išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo.

Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 146 str. 1 d.). Nustatydamas galimybę pareikalauti iš asmens, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva šios priemonės jau pritaikytos, užtikrinti galimų atsakovo nuostolių atlyginimą, įstatymų leidėjas siekė, jog būtų garantuojama ieškovo ir atsakovo interesų ir procesinių poveikio priemonių pusiausvyra, šalių lygiateisiškumas, prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąžiningumas bei šių priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Tačiau pažymėtina, kad užtikrinti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčių atsirasti atsakovo nuostolių padengimą ieškovas gali būti įpareigojamas tik esant šioms sąlygoms: kai pagal bylos duomenis yra prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti, ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), ir atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1561/2010; 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1432/2010; 2009 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-730/2009).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo situaciją, byloje surinktą medžiagą, sprendžia, jog aplinkybių, kuriomis grindė savo prašymą taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, apeliantas UAB „Irdaiva“ neįrodė (CPK 12 str., 178 str.), todėl pirmosios instancijos teismas tokio atsakovo prašymo netenkino pagrįstai.

Teismo vertinimu, atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių galimą realių (o ne hipotetinių, deklaratyvių) nuostolių atsiradimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 185 str.). Tokių įrodymų atsakovas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 314 str., 338 str.).

Atsakovo argumentai, kad jam, kaip verslo subjektui, sutriko mokėjimai, išsibalansavo įmonės veikla, negauna kreditavimo, negali įkeisti šio turto, didinti apyvartines lėšas, nėra pagrįsti. Apeliantas nepateikė duomenų, jog būtent dėl jo atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis negali gauti kreditavimo ar kitokiu būdu išsibalansavo įmonės veikla. Be to, apelianto nuoroda į tai, kad jam pritaikius laikinąsias apsaugos priemones sutrinka mokėjimai yra visiškai nepagrįsta, kadangi tai nėra susiję su teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšimi, t. y. šiuo atveju Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 25 d. nutartimi nėra pritaikytas areštas UAB „Irdaiva“ piniginėms lėšoms. Areštas pritaikytas ginčo žemės sklypams.

Atsakovas prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo grindžia vieninteliu pirmosios instancijos teismui pateiktu įrodymu - 2012 m. rugpjūčio 1 d. tarp UAB „Irdaiva“ ir UAB „Eigesta“ sudaryta žemės sklypo preliminariąja pirkimo-pardavimo sutartimi. Šios sutarties pagrindu pirkėjas UAB „Eigesta“ įsipareigojo nupirkti, o pardavėjas UAB „Irdaiva“ įsipareigojo parduoti jam nuosavybės teise priklausančius areštuotus žemės sklypus už 1 505 880 Lt kainą. Sutarties 9 punkte šalys susitarė, kad jeigu pagrindinė sutartis sutartyje nustatytais terminais ir tvarka nebus sudaryta dėl pardavėjo UAB „Irdaiva“ kaltės, tai jis įsipareigoja ne vėliau kaip per 10 dienų grąžinti pirkėjui visą sumokėtą avansą ir sumokėti pirkėjui 10 % avanso dydžio baudą (b. l. 46-47). Būtent šiuo sutarties 9 punkte numatytu baudos dydžiu nesudarius pagrindinės sutarties apeliantas ir grindžia galimai atsirasiančius nuostolius. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtos sutarties turinį ir susidariusią faktinę situaciją sprendžia, kad su šiais apelianto argumentais taip pat nėra teisinio pagrindo sutikti.

Iš Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad priešieškinį dėl 2007 m. lapkričio 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia atsakovė L. B. K. apygardos teismui pateikė 2011 m. rugpjūčio 31 d. Tuo tarpu preliminarioji ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad ginčų dėl daikto jokiame teisme nėra, sudaryta 2012 m. rugpjūčio 1 d., t. y. praėjus beveik metams nuo ginčo proceso teisme inicijavimo. Vadinasi, pats pardavėjas, šiuo atveju UAB „Irdaiva“, patvirtinęs, kad jokių ginčų dėl daikto jokiame teisme nėra, nors toks procesas, kaip minėta, jau buvo prasidėjęs, prisiėmė pagrindinės sutarties dėl pardavėjo kaltės neįvykdymo riziką. Dėl nurodytos priežasties prašydamas nuostolių atlyginimo užtikrinimo vadovautis minimos preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties 9 punktu apeliantas negali.

Nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį apelianto motyvai, kad teismas visiškai nepasisakė dėl prašymo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones tuo atveju, jei teismas netenkintų atsakovo prašymo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Atsakovui UAB „Irdaiva“ išaiškintina, kad dėl šio klausimo išsprendimo jis turi kreiptis į pirmosios instancijos teismą.

Paminėtina ir tai, kad civilinio proceso įstatymas numato galimybę, jog įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys yra atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 146 str. 2 d.).

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo užtikrinti nuostolių, anot jo, galinčių atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimą.

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais argumentais, nėra, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartį.

Teisėjas Konstantinas Gurinas