Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Meilučio ir Jurgos Vasiliauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios N. T. ir nuteistojo J. R. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo J. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje, ir:

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme;

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį nuteistas 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį nuteistas 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, bei prie šios bausmės pridėta dalis pagal BK 214 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės ir paskirti subendrinta – 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, J. R. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 9 (devyniems) mėnesiams. Arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu J. R. paskirta intensyvi priežiūra, nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), ir buvimo laiką – nuo 22 val. iki 06 val., bei tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi, kartu su intensyvia priežiūra kaltinamajam paskirta pareiga – visą arešto bausmės atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

N. T. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirta jai 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Iš J. R. priteista - V. J. 1207,26 Eur turtinei žalai atlyginti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2840,13 Eur turtinei žalai atlyginti. Procesai dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinių ieškinio nutraukti.

Iš J. R. ir N. T. priteista po 142,14 Eur nukentėjusiajai V. J. teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. J. R. nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo svetima elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis, t. y. neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – vartotojo identifikavimo numerį, PIN kodą, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: 2019 m. rugpjūčio/rugsėjo mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kaune, tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, V. J. nežinant ir nesutinkant, slaptai paėmė V. J. piniginėje buvusius V. J. išduotą banko AB „Swedbank“ elektroninę mokėjimo priemonę su jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis, t. y. vartotojo identifikavimo numerį, PIN kodą, bei 2019 m. rugpjūčio/rugsėjo mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis V. J. nežinant įgijo duomenis (vartotojo identifikavimo numerį, PIN kodą), būtinus prisijungti prie internetinės Smart ID banko programos, tokiu būdu neteisėtai įgijo V. J. išduotas AB „Swedbank“ elektroninės mokėjimo kortelės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.

2. J. R. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį už tai, tęsdamas nusikalstamą veiką, neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, inicijavo ir atliko finansinę operaciją ir apgaule savo naudai užvaldė svetimą turtą, o būtent: 2019 m. rugpjūčio 12 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, AB „Luminor bank“ banko bankomate, esančiame Vaidoto g. 159, Kaune, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą – pinigus, neteisėtai panaudodamas V. J. vardu išduotą AB „Swedbank“ banko kortelę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – PIN kodą atliko finansinę operaciją – iš V. J. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išgrynino V. J. priklausančius pinigus – 300 eurų, tokiu būdu apgaule įgijo nukentėjusiajai V. J. priklausančius 300 eurų.

2.1. Be to jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su N. T., 2019 rugpjūčio 16 d., apie 11.00–12.00 val. Kaune, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, N. T., pasinaudodama J. R. neteisėtai gautais V. J. asmens duomenimis, mobiliuoju telefonu (duomenys neskelbtini) prisistatė ir save identifikavo kaip V. J. bei pateikė paraišką dėl paskolos gavimo iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, ko pasėkoje V. J. vardu buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 2961170 3000 eurų sumai, iš jų bendrovei atlikus refinansavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (295 eurų) bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (295 eurų), į V. J. AB „Swedbank“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 2174 Eur suma, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, panaudodamas V. J. vardu išduotą AB „Swedbank“ banko kortelę, suvesdamas kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – PIN kodą – neteisėtai atliko finansines operacijas ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – paskolos gautas lėšas bei V. J. banko sąskaitoje buvusias asmenines lėšas, t. y. 2019 m. rugpjūčio 16 d. 12.43 val. iš V. J. AB „Swedbank“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) bankomate H664/HB, esančiame Šiaurės pr. 8D, Kaune, išgrynino 2000 eurų, 2019 m. rugpjūčio 20 d. tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku bankomate (duomenys neskelbtini) esančiame Vaidoto g. 159, Kaune, išgrynino 150 eurų bei 100 eurų, tokiu būdu apgaule užvaldė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei V. J. priklausančias pinigines lėšas.

2.2. Be to jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. rugpjūčio 23 d., apie 13.00–14.00 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame PLC „Mega“, Islandijos pl. 32, Kaune, turėdamas tikslą užvaldyti svetimus pinigus, apgaule įkalbėjo V. J. paimti kreditą, ko pasėkoje jam dalyvaujant buvo sudaryta vartojimo kredito sutarties Nr. 90000456655 finansavimo sandoris Nr. 5 su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“ 850 eurų sumai, ko pasėkoje į V. J. AB „Swedbank“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 850 Eur. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. rugpjūčio 23 d., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bankomate (duomenys neskelbtini) esančiame Vaidoto g. 159, Kaune, panaudodamas V. J. vardu išduotą AB „Swedbank“ banko kortelę, suvesdamas kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – PIN kodą – neteisėtai atliko finansinę operaciją ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – vartojimo kredito gautas lėšas, tokiu būdu apgaule užvaldė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 850 eurų.

2.3. Be to jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 rugsėjo 6 d., laikotarpiu tarp 16.00 val. ir 18.00 val., neteisėtai panaudodamas V. J. elektroninius mokėjimo priemonės ir jos naudotojo patvirtinimo duomenis prisijungdamas prie www.(duomenys neskelbtini).lt ir pateikdamas save kaip V. J. užpildė paraišką dėl paskolos gavimo iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, ko pasėkoje V. J. vardu buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. CS969395101 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 800 eurų sumai, ir pinigai buvo pervesti į V. J. banko AB „Swedbank“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), tokiu būdu apgaule užvaldė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 800 eurų.

2.4. Be to jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. rugsėjo 6 d. apie 16.00–17.00 val. tyrimo metu nenustatytoje vietoje neteisėtai panaudodamas V. J. elektroninius mokėjimo priemonės ir jos naudotojo patvirtinimo duomenis prisijungdamas prie www.(duomenys neskelbtini).lt ir pateikdamas save kaip V. J. užpildė paraišką dėl paskolos gavimo iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, ko pasėkoje V. J. vardu buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. SP1063348 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3500 eurų sumai, iš jų bendrovei atlikus refinansavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (3000 eurų), į V. J. AB „Swedbank“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 500 eurų suma.

2.5. Be to, jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, inicijavo ir atliko finansines operacijas ir apgaule savo naudai užvaldė svetimą turtą, o būtent: 2019 m. rugsėjo 6 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, turint tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą – pinigus, neteisėtai panaudodamas V. J. banko AB „Swedbank“ banko suteiktus asmens tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. vartotojo identifikavimo numerį, slaptažodį, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, prisijungęs prie V. J. banko sąskaitos neteisėtai atliko finansinę operaciją ir neteisėtai iš V. J. AB „Swedbank“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedė iš kredito bendrovių įgytus 500 eurų į J. M. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, panaudodamas V. J. vardu išduotą AB „Swedbank“ banko kortelę suvesdamas kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – PIN kodą – neteisėtai atliko finansines operacijas ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – pinigines lėšas, t. y. 2019 m. rugsėjo 6 d., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, iš V. J. AB „Swedbank“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame Šiaurės pr. Kaune, išgrynino 700 eurų, 100 eurų, tokiu būdu apgaule užvaldė pinigines lėšas.

2.6. Be to, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su N. T., 2019 rugsėjo 8 d., tyrimo metu nenustatytu laiku, Kaune, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, N. T., pasinaudodama J. R. neteisėtai gautais V. J. asmens duomenimis mobiliuoju telefonu (duomenys neskelbtini) prisistatė ir save identifikavo kaip V. J. bei pateikė paraišką dėl paskolos gavimo iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, ko pasėkoje V. J. vardu buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 4539171 400 eurų sumai ir į V. J. AB „Swedbank“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 400 eurų suma, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. rugsėjo 9 d., 2019 m. rugsėjo 11 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, turint tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą – pinigus, neteisėtai panaudodamas V. J. banko AB „Swedbank“ suteiktus asmens tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. vartotojo identifikavimo numerį, slaptažodį, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, prisijungęs prie V. J. banko sąskaitos neteisėtai atliko finansinę operaciją ir neteisėtai iš V. J. AB „Swedbank“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedė iš kredito bendrovių bei asmeninių V. J. pinigų įgytus 500 Eur (2019 m. rugsėjo 9 d.) ir 10 Eur (2019 m. rugsėjo 11 d.) į J. M. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu apgaule užvaldė pinigines lėšas.

3. N. T. nuteista pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaule kitų naudai įgijo svetimą turtą, t. y. 2019 m. rugpjūčio 16 d., apie 11.00–12.00 val., veikdama kartu su J. R., Kaune, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, ji pasinaudodama J. R. neteisėtai gautais V. J. asmens duomenimis mobiliuoju telefonu (duomenys neskelbtini) prisistatė ir save identifikavo kaip V. J. bei pateikė paraišką dėl paskolos gavimo iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, ko pasėkoje V. J. vardu buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 2961170 3000 eurų sumai, iš jų bendrovei atlikus refinansavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (295 Eur) bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (295 Eur), į V. J. AB „Swedbank“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 2174 Eur suma, toliau J. R., tęsdamas nusikalstamą veiką, panaudodamas V. J. vardu išduotą AB „Swedbank“ banko kortelę suvesdamas kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – PIN kodą – neteisėtai atliko finansines operacijas ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – paskolos gautas lėšas bei V. J. banko sąskaitoje buvusias asmenines lėšas, t. y. 2019 m. rugpjūčio 16 d. 12.43 val. iš V. J. AB „Swedbank“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) bankomate H664/HB, esančiame Šiaurės pr. 8D, Kaune, išgrynino 2000 eurų, 2019 m. rugpjūčio 20 d., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bankomate (duomenys neskelbtini) esančiame Vaidoto g. 159, Kaune išgrynino 150 eurų bei 100 eurų, tokiu būdu apgaule užvaldė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei V. J. priklausančias pinigines lėšas.

3.1. Be to, ji, tęsdama nusikalstamą veiką, veikdama kartu su J. R., 2019 m. rugsėjo 8 d., tyrimo metu nenustatytu laiku, Kaune, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pasinaudodama J. R. neteisėtai gautais V. J. asmens duomenimis mobiliuoju telefonu (duomenys neskelbtini) prisistatė ir save identifikavo kaip V. J. pateikė paraišką dėl paskolos gavimo iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, ko pasėkoje V. J. vardu buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 4539171 400 eurų sumai ir į V. J. AB „Swedbank“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 400 eurų suma, toliau J. R., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. rugsėjo 9 d., 2019 m. rugsėjo 11 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, turint tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą – pinigus, neteisėtai panaudodamas V. J. banko AB „Swedbank“ suteiktus asmens tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. vartotojo identifikavimo numerį, slaptažodį, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, prisijungęs prie V. J. banko sąskaitos neteisėtai atliko finansinę operaciją ir neteisėtai iš V. J. AB „Swedbank“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedė iš kredito bendrovių bei asmeninių V. J. pinigų įgytus 500 Eur (2019 m. rugsėjo 9 d.) ir 10 Eur (2019 m. rugsėjo 11 d.) į J. M. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu apgaule užvaldė pinigines lėšas.

4. Apylinkės teismas paskirdamas bausmę nuteistajai N. T. nurodė, kad N. T. nedirba, nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje, todėl paskyrė laisvės apribojimo bausmę, vietoje intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimus per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

5. Apylinkės teismas paskirdamas bausmę nuteistajam J. R. nurodė, kad jam suteiktina galimybė keisti gyvenimo būdą neizoliavus jo nuo visuomenės bei savo elgesiu įrodyti, kad yra vertas teismo jam parodyto pasitikėjimo, todėl jam taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir bausmės vykdymas atidedant arešto bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 5 dalimis, kaltinamajam arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skirtina intensyvi priežiūra, nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), ir buvimo laiką – nuo 22 val. iki 6 val., tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis bei pareigą – visą arešto bausmės atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios N. T. ir nuteistojo J. R. apeliaciniai skundai netenkintini.

9. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos BPK 320 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tai suponuoja, kad apeliacinio nagrinėjimo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas. Šioje byloje apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. nuosprendžio padavė nuteistieji N. T. ir J. R.. Nagrinėjamu atveju apeliaciniais skundais nėra ginčijama nuteistųjų kaltė ir jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nuteistosios N. T. apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl paskirtos bausmės pakeitimo. Nuteistasis J. R. taip pat kelia paskirtos bausmės klausimą – prašo panaikinti arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirtą intensyvią priežiūrą.

Dėl N. T. apeliacinio skundo

10. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Skiriant bausmę taip pat turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

11. Skundžiamu nuosprendžiu N. T. pripažinta kalta ir nuteista dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo, jai paskiriant galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be įpareigojimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje taip pat įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Nuteistoji nesutinka su BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytu įpareigojimu ir prašo šį įpareigojimą pakeisti alternatyvia bausme arba griežtesne bausme (laisvės atėmimo bausme), jos vykdymą atidedant ilgiausiam galimam laikotarpiui.

12. Baudžiamajame įstatyme už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatytos šios bausmės rūšys: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki trejų metų.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirdamas N. T. bausmę, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), bei, siekdamas užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti kaltinamąją nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai ją nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, tačiau su tam tikrais įpareigojimais, tame tarpe įpareigojimu per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, atitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, taip pat nuteistosios asmenybę.

14. Nors skunde nuteistoji nurodo alternatyvius prašymus – skirti alternatyvią bausmę arba griežtesnę laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant, tuo pačiu skundo argumentais nesutinka su BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta viešųjų darbų bausme, taip pat akcentuoja bausmės bauda įvykdymo negalimumą dėl objektyvių priežasčių. Taigi, nuteistoji skundu iš esmės prašo griežtinti jai paskirtą bausmę. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju apylinkės teismo nuosprendį skundžia nuteistoji, todėl jos skundo tenkinimas reikštų minėtų BPK normų, taigi ir nuteistosios interesų, pažeidimą. Be to, griežtesnės bausmės skyrimas, nors ir atidedant jos vykdymą, kolegijos nuomone, nebūtų padarytam nusikaltimui proporcinga bausmė.

15. Vis dėl to, aukštesnės instancijos teismas akcentuoja, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimus, prisiima ir galimas pasekmes, o vien tik nuteistosios interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

16. Draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų nuteistasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmės N. T. paskyrimas be intensyvios priežiūros, paskiriant BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytą įpareigojimą, nustatant artimą minimaliam neatlygintinai išdirbtinų valandų skaičių, bus tinkama ir adekvati bausmė, proporcinga padarytų nusikaltimų pavojingumui, užtikrinanti teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštaraujanti bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41, 54, 62 straipsnis).

Dėl J. R. apeliacinio skundo

17. Skundžiamu nuosprendžiu J. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje, jam paskiriant galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę, jos vykdymą atidedant 9 (devyniems) mėnesiams. Arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu J. R. paskirta intensyvi priežiūra, nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), ir buvimo laiką – nuo 22 val. iki 06 val., bei tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi, kartu su intensyvia priežiūra kaltinamajam paskirta pareiga – visą arešto bausmės atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje. Kaip jau minėta, nuteistasis neginčija nuosprendžiu jam paskirtos bausmės – arešto, tačiau nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jam paskirta intensyvi priežiūra. Skunde J. R. nurodo, kad intensyvi priežiūra yra per griežta priemonė, nesuderinama su darbine veikla.

18. Šių skundo argumentų kontekste pažymėtina, kad pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

19. Iš šios baudžiamojo įstatymo nuostatos seka, kad atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, intensyvią priežiūrą teismas privalo nustatyti visais atvejais. Tuo tarpu baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų paskyrimas yra teismo diskrecijos teisė. Taigi, pirmosios instancijos teismas, atidėdamas nuteistajam J. R. paskirtos arešto bausmės vykdymą, privalėjo nustatyti ir intensyvią priežiūrą, kontroliuojant nuteistąjį elektronine stebėjimo priemone. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirta intensyvi priežiūra nuteistajam sukels tam tikrų nepatogumų, tačiau tai yra neišvengiama už nusikaltimo padarymą skirtinos poveikio priemonės pasekmė. Taip pat pastebėtina, kad nustatydamas teisinio poveikio priemones, įstatymų leidėjas aukščiau iškelia visuomenės interesą ir saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu, todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo prašymo ir panaikinti jam skundžiamu nuosprendžiu atidėjus arešto bausmės vykdymą, paskirtą intensyvią priežiūrą. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirta bausme ir įpareigojimais bus tinkamai įgyvendinta bausmės paskirtis, nuteistajam padarytas teigiamas poveikis ir užtikrintos realios galimybės pasitaisyti.

20. Įvertinus visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 23 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti nuteistųjų skundų argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistosios N. T. ir nuteistojo J. R. apeliacinius skundus ir palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 23 d. nuosprendį nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.