- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-06
- Bylos Nr.
- eI-2782-414/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01763-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“
- Atsakovas
- V. L.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, atstovaujamo advokatės I. K., skundą, atsakovei V. L. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės V. L. 74,99 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, taip pat priteisti 38,12 Eur pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui“ yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Lazdijų rajono savivaldybės taryba 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 5TS-217 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai), kurie viešai paskelbti internetiniame tinklapyje www.aratc.lt ir yra privalomi visiems Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Pagal Nuostatų 12 ir 13 punktus pareiškėjui yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Sutartis su atsakove dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, nes, kaip matyti iš teisės aktų nuostatų, prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Šiuo atveju atsakovė privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kadangi nuosavybės teise turi 1/6 dalį nekilnojamojo turto objekto, esančio Lazdijų rajono savivaldybėje, adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovė laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. nėra sumokėjusi pareiškėjui 74,99 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri buvo paskaičiuota remiantis Nuostatuose nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką, jog vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertinama kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, taigi vietinė rinkliava ir jos dydis nesiejamas su konkrečios paslaugos suteikimu. Lazdijų rajono savivaldybės taryba atsakovės atžvilgiu nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatos taikymo. Pareiškėjo nuomone, reikalavimas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovės yra pagrįstas.
.
Proceso šalims apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (ABTĮ 72 str. 3 d., 74 str. 7 d.), atsakovė jai suteikta teise nepasinaudojo ir atsiliepimo į skundą nepateikė, byla nagrinėtina šalims nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad kelios ar visos į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančios savivaldybės, didindamos atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą, gali bendradarbiauti ir kartu įsteigti juridinį asmenį – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių.
Lazdijų rajono savivaldybės taryba 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 5TS-217 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (su vėlesniais pakeitimais; ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2017 m. birželio 30 d.; toliau – ir Nuostatai). Vietinė rinkliava – tai Lazdijų rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš šių atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka (Nuostatų 2 p.). Komunalinių atliekų turėtojai ir mokėtojai – visi fiziniai, juridiniai asmenys, iš to skaičiaus ir vykdantys ūkinę komercinę veiklą, turintys nekilnojamojo turto savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 3 p.). Nuostatai nustato, jog atliekų turėtojai privalo mokėti rinkliavą. Visiems komunalinių atliekų turėtojams rajono savivaldybės teritorijoje taikomi Nuostatų priede nustatyti vietinės rinkliavos dydžiai (Nuostatų 25 p.). Pagal Nuostatų 13-19 punktus pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pagal vietinės rinkliavos registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas ir mokėjimo terminus, rinkliavos dydį bei atitinkamais laikotarpiais pateikia kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui. Vietinė rinkliava turi būti sumokama bankuose ar pasinaudojant elektroninės bankininkystės paslaugomis arba pašto skyriuose iki mokėjimo pranešime nurodytos datos, bet ne vėliau kaip iki mokėjimo laikotarpio pabaigos (Nuostatų 28 p., 31 p.).
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 1/6 dalis nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (2017 m. birželio 22 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas), todėl pagal Nuostatų 3 punktą ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja. Iš į bylą pateiktų Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų ir UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 2017 m. liepos 5 d. pažymos Nr. 17-R- (toliau – ir Pažyma) matyti, kad laikotarpiu iki 2017 m. birželio 30 d. atsakovė nėra sumokėjusi pareiškėjui 74,99 Eur vietinės rinkliavos, todėl susidarė įsiskolinimas.
Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (LR CK 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. bei Nuostatų pagrindu. Šie teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, jog vietinė rinkliava vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., LVAT 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11‑1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822‑2403/2012). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A556-334/2014) konstatavo, kad atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.
Tačiau mokesčių teisiniuose santykiuose konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte arba Mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ), kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, paprastai yra nustatomi senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tarp jų rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai). Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi MAĮ nuostatomis. MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, įtvirtinanti, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pagal LVAT formuojamą praktiką ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad nagrinėjamos bylos kontekste MAĮ 68 straipsnyje nustatyto termino skaičiavimo pradžia sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena (žr., pvz., LVAT 2015 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-746-556/2015; 2015 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-888-556/2015). Pažymėtina, kad LVAT savo jurisprudencijoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti savo iniciatyva (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.; žr., pvz., LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005).
Iš į bylą pateiktų Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų ir Pažymos matyti, kad pareiškėjas prašo priteisti vietinės rinkliavos mokesčio sumą, kuri susidarė už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. Pareiškėjas su skundu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2017 m. rugpjūčio 16 d. Taigi, vadovaujantis nurodytomis teisės aktų nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo ir turėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2017 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2017 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Iš į bylą pateiktų Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų ir Pažymos taip pat matyti, kad laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. už kiekvieną ketvirtį atsakovei buvo skaičiuojama 7,17 Lt vietinės rinkliavos mokesčio suma, atitinkamai laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. už kiekvieną ketvirtį buvo skaičiuojama 2,10 Eur vietinės rinkliavos mokesčio suma. Tokiu būdu, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d., jai buvo apskaičiuota 45,92 Eur (7,17 x 12)/3,4528 + 2,10 x 10) vietinės rinkliavos mokesčio suma. Taigi, pareiškėjui iš atsakovės gali būti priteisiama laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. apskaičiuota 45,92 Eur vietinės rinkliavos suma.
Nurodytų aplinkybių pagrindu pareiškėjo reikalavimas dėl 74,99 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo mažintinas priteisiant pareiškėjui iš atsakovės V. L. 45,92 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti rengiant skundą jo patirtas 38,12 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, todėl jis turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą tenkintų reikalavimų apimčiai (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Teismui pateikta 2017 m. vasario 22 d. Skundų parengimo ir pateikimo teismui paslaugų teikimo sutartis Nr. 33, 2017 m. kovo 7 d. Sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo prie Skundų parengimo ir pateikimo teismui paslaugų teikimo sutarties Nr. 33, 2017 m. rugpjūčio 2 d. PVM sąskaita faktūra Nr. CRD 005275, 2017 m. rugpjūčio 14 d. Danske Bank Operacijos išrašas patvirtina 38,12 Eur pareiškėjo išlaidas sumokėtas UAB Creditum už advokatės suteiktas paslaugas – skundo parengimą, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą ir administracinėse bylose. Tačiau LVAT, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką, spręsdamas išlaidų atlyginimo klausimą panašaus pobūdžio bylose, yra pasisakęs, kad kreipiantis į teismą su analogiško pobūdžio reikalavimais advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus. Kaip pagrindas pasitelkiama bazinė byla, suformuota jurisprudencija, o einamoje administracinėje byloje paprastai keičiasi tik šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes pastarojo pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą jėgomis (žr., pvz., LVAT 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015, 2016 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2016, 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016). Todėl teismas vertina, kad prašoma priteisti 38,12 Eur bylinėjimosi išlaidų suma nagrinėjamos bylos kontekste neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų bei suformuotos nuoseklios administracinių teismų praktikos, todėl mažintina iki 15,00 Eur.
Teismo sprendimu pareiškėjo reikalavimas tenkintas 61,23 procento (45,92/74,99 x 100), todėl, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį, išlaidų priteisimui taikytinas koeficientas 0,61 ir pareiškėjui iš atsakovės priteistina 9,15 Eur (15,00 x 0,61) išlaidų suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, teismas
nusprendžia:
Skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės V. L. pareiškėjui UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 45,92 Eur (keturiasdešimt penki eurai, devyniasdešimt du euro centai) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Priteisti iš atsakovės V. L. pareiškėjui UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 9,15 Eur (devyni eurai, penkiolika euro centų) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.