Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Povilanskui, kaltinamojo J. K. gynėjai – advokatei R. M., nukentėjusiosioms R. K. ir E. K., jų atstovei - advokatei M. Š., Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. O., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vairuotojo specialybę, nedirbantis, vedęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje, 245 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. K. 2012 m. gruodžio 29 d. apie 4 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sugriebęs lovoje gulinčiai savo sutuoktinei R. K. už plaukų ją tampė, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Be to J. K. 2013 m. sausio 5 d. apie 13.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasindamas padegti savo žmoną R. K. bei mažametę dukrą E. K., gimusią (duomenys neskelbtini), paėmė iš garažo plastikinę talpą su degiu skysčiu, atsinešė į namą ir, grasindamas juo apipilti bei uždegti R. K. ir E. K., grasino jas nužudyti.

Be to, jis nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmės vykdymu, paskirto baudžiamojoje byloje Nr. 79-1-00005-13, t.y. žinodamas 2013 m. sausio 4 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimą, kuriuo jam paskirta smurtą patyrusių asmenų R. K. ir E. K. apsaugos užtikrinimo priemonė - įpareigojimas iki bylos nagrinėjimo pabaigos nesiartinti prie smurtą patyrusių asmenų R. K. ir E. K., nebendrauti neieškoti ryšio su jomis, 2013 m. sausio 4 d. vakare, tikslus laikas nenustatytas, - 2013 m. sausio 5 d. apie 13.30 val. tyčia šios priemonės nevykdė, ėjo į gyvenamą patalpą, kurioje gyvena R. K. ir E. K., keikė jas necenzūriniais žodžiais, grasino padegti.

Kaltinamasis kaltu neprisipažino, teigia, jog nėra įrodymų, kad jis tai padarė. Jis turi tris sūnus ir vieną dukrą. Ant jo kiemo yra du statiniai. Žmona su dukra gyvena kitame pastate (priestate), kurio gyvenamuoju namu nepavadinsi, nes jis nelegaliai pastatytas, o jis pats gyvena tvarte. Parodė, kad tada buvo negėręs, tik tada kai suėmė nustatė girtumą. Pats skambino pagalbos telefonu 112 apie 12 val. nakties, o ne 4 val., nes nukentėjo nuo savo vaiko R. (pilnametis), su kuriuo tarpusavyje sukonfliktavo. Kad jis 4 val. nakties būtų ėjęs, prikėlęs savo mergaitę iš miegų ir apipylęs ją vandeniu, o žmoną tampęs už plaukų yra išgalvota. Jokio padegimo būti negalėjo, jis negrasino viską užpilti benzinu ir padegti. Žino, kad jam yra paskirta smurtą patyrusio asmens apsaugos priemonė - nesiartinti, nebendrauti, neieškoti ryšių su nukentėjusiomis, tačiau jis nuėjo tik išsimaudyti. Dėl smurtą patyrusio asmens apsaugos priemonės - įpareigojimo pažeidimo parodė, kad ėjo išsimaudyti į patalpas, kuriose gyvena žmona su dukra. Tik prieangyje buvo atėjęs, nepagalvojo, kad tenai jam negalima eiti. Po to iš vonios kambario ėjo į prieangį paklausti žmonos dėl rūbų. Su teismo nutartimi jis buvo supažindintas, po ja pasirašė, posėdžių sekretorė tada rašė protokolą, reiškia, kad ji blogai užrašė apie grasinimą padegti, nes jis tokių žodžių nesakė. Po sulaikymo ir jam paskirtos teisme smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės buvo paleistas, nuvyko apie 17 val. į Garliavą, o namo tą vakarą sugrįžo apie 20 val. Pakeliui užėjo alaus ir cigarečių nusipirkti. Dukra buvo tame kambaryje kur jis gyvena, jai padavė saldainių ir ši išėjo pas mamą, tada jis nuėjo pasakyti vaikui, kad malkas suneštų. Po to sugalvojo išsimaudyti žmonos pastate, nuėjęs pas žmoną paprašė drabužių ar dar kažko, išsimaudė ir nuėjo į savo pastatą. Valgyti neprašė. Parodė, kad kanistrą kitą dieną ėmė tam, kad sudeginti šiukšles. Tik į gonkas, bet ne į kambarį atsinešė kanistrą, būtų pasiėmęs cigaretes ir ėjęs deginti šiukšlių. Mano, kad dukra E. ir sūnus A. neturi pagrindo jo apkalbėti.

N. R. K. parodė, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis. Parodė, kad 2012-12-29 parėjo su mergaite namo iš žmonių, pas kuriuos dirbo, buvo 17 val. Rado užkaltas pastato, kuriame būna su mergaite, duris. Bandė duris atidaryti, bet nepavyko. Kai nepajėgė atsidaryti durų, pasikvietė A. K., kad jis įleistų į namus. A. K. kitur nuomojasi gyvenamąjį būstą, jis su jomis negyvena. A. vos ne vos tas duris atsuko. Tada jis išvažiavo namo. J. K. matė kaip sūnus išvažiavo. Mergaitė pamatė, kad J. K. matė, kaip brolis išvažiavo, todėl jai pasakė nenusirengti, kad spėtų išbėgti iš pastato. J. K. reikėjo pereiti tik per kiemą, kai dukra pasakė, kad jis ateina. Tarpduryje J. K. griebė dukrą už šaliko, o jai smogė kumštimi į galvą. Smūgis, skirtas jai į galvą, praslydo, nes atsilošė. Buvo apie 17.30 val. Galiausiai jos pabėgo, tada J. K. atjungė šviesą, atjungė pečius. Jis vis vaikščiojo ir kažko ieškojo. Visa tai abi su dukra stebėjo lauke pro kitą pastatą, sušalo. Kai J. K. atėjo į savo kambarį, abi ėjo ieškoti kito vaiko - brolio. Nuėjo apie 3 km. į Mauručius. M. R. nerado, tada jas kaimynė parvežė iki sankryžos. Iki 23 val. abi vaikščiojo lauke, nes bijojo grįžti namo. Sūnus R., kuriam yra 23 metai (jis yra neįgalus, turi protinę negalią) paskambino 23 val. ir sakė pareiti namo, nes susistumdė su tėvu. Kai parėjo namo ji paskambino vyresniam vaikui A.. Tuo metu J. K. jau rinko pagalbos telefono numerį 112, tik jo nepajėgė surinkti. Per langą matė, kad stalas apverstas, pyragas sutrintas su koja ir dar stiklinė mėtėsi. R. sakė, kad tėvo nemušė, jis tik jo paklausė, ar pašerti gyvuliai. Tada tėvas jį griebė ir jie susistumdė. Kai J. K. prisiskambino pagalbos telefonu, tai policija atvažiavo apie 3 val. Policijai išsivežus neįgalų R., J. K. atėjo į jų pastatą ir pradėjo smurtauti. J. K. tyčia tampė jai už palukų naktį. Kai policija išsivežė neįgalų vaiką, ji dukra perėjo į jo kambarį miegoti, nes tenai užsidarė durys. Tada J. K. įtūžo, kad ji guli kuilio lovoje, pradėjo visaip plūstis, atsinešė vandens tris puodukus, pradėjo dukrą tampyti už rankovės, o ją griebė iš lovos ir trenkė į žemę. J. K. nešėsi vandenį tam, kad pripilkti į lovą. Tokia jo mada. Jis visiems vaikams tai darydavo, t.y. pildavo vandenį į lovą. Mergaitė atimdavo puodelį su vandeniu iš tėvo ir išgerdavo, o galiausiai ji nespėjo atimti paskutinio puodelio iš tėvo ir jis jai pylė į veidą su tuo vandeniu. Kai ji pradėjo rėkti ant J. K. dėl to, kad jis tampo mergaitę, tada jis puolė ją, ištempė iš lovos ir pradėjo tampyti už plaukų. J. K. pagriebė ją viena ranka už plaukų, ištysė iš lovos ant žemės, pakrėtė ir tėškė į žemę. J. K. išrovė plaukus. Jautė fizinį skausmą, skaudėjo, buvo šoko būsenoje. Jai ir galvą toje vietoje, kur buvo sugriebti plaukai, skaudėjo, nes tempė visa jėga. J. K. mergaitei ant veido pylė vandenį. Mergaitę jis lovoje gulinčią tampė. Už kairės rankos tampė, tąsė kelis kartus. Kai J. K. grįžo paleistas iš areštinės, pajungė šviesą iš savo kambario. Jis pasakė, kad mergaitė eitų iš ūkinio į bulvinį pastatą. Tada jis atėjo pas jas į namą praustis, o paskui atėjo į kambarį ir sakė „kurva, ar tu eisi į mano kambarį?“. Ūkinis pastatas yra tas, kuriame būna J. K., o ji su dukra ir sūnumis būna bulviniame pastate, kuriame yra du kambariai. Tas buvimas atskirai tęsiasi tiek laiko, kiek J. K. smurtauja, t.y. apie 5 metus. Dėl grasinimo padegti parodė, kad tuomet, kai J. K. išsimaudė ir ji pasakė, kad neis pas jį, kaltinamasis išėjo į savo patalpas. Kitą rytą jis buvo prisipirkęs alaus. Apie 10 val. ryto J. K. vėl pradėjo konfliktuoti, sakė, kad čia jo namai, jis viską paleis dūmais, liks tik kaminas ir pamatai. Dar jis sakė, kad negali su jomis bendrauti. Tada jam sakė, kodėl jis ateina pas jas ir kalba. J. K. kanistrą parsinešė iš garažo ir pasidėjo savo kambario koridoriuje. Tada ji nusiuntė mergaitę, kad ji nueitų pas jį ir išviliotų kanistrą. Kai mergaitei nepavyko iš tėvo paimti kanistro, prikėlė sūnų A. ir paprašė, kad jis nueitų paimti benzino kanistrą. J. K. pasiėmė benzino kanistrą tuo tikslu, kad padegti. Kai J. K. sūnus nevežė pirkti alaus, jis įtūžo ir pradėjo vėl grasinti. Kanistre 20-30 talpos buvo benzinas su saliarkos mišiniu. Vieną kartą prieš metus laiko jis jau buvo apipylęs duris benzinu. Tada J. K. buvo surištas, kviesta policija, bet policija pasakė, kad tai yra šeimos reikalas ir nevažiavo. Sūnus A. paėmė benziną ir jį pakavojo. Paprastai žiemą šiukšlių nedegina, nes jos būna šlapios, tai daro kai jos būna išdžiūvusios. Po to kvietė policiją, nes išsigando, kad J. K. gali taip padaryti. Po jo paleidimo iš sulaikymo, jo emocinė būsena buvo tokia, kad jis galėjo sudeginti namus. Stresinėje įtampoje jau 5 metai vargsta. J. K. taip elgiasi girtas. Jis neleidžia užrakinti durų, nes tai yra jo namai, jeigu jos užsirakina duris, tai J. K. įkala vinį į durų šerdelę. J. K. bendrus vaikus, kurie užtaria ją, kaip mamą, skaito „jobariais.“ Jos sakė J. K., kad prie jų nesiartintų. Jam buvo pasakyta „ko atėjai, nes tau čia uždrausta vaikščioti“. J. K. sakė, kad tai yra jo namai. Be to, po prausimosi J. K. atėjęs pas ją klausė, ar eis į jo kambarį. J. K. elektrą ištisai atjungia, todėl mergaitė pamokas ruošia po žibaline lempa. J. K. prieš metus laiko, vasarą bandė apipilti duris degiu skysčiu. Tada kvietė policiją, bet jie paprasčiausiai nevažiavo. Namai, t.y. visi tie pastatai vyro, tačiau jie neįteisinti, juos pasistatė gyvendami santuokoje. Dėl grasinimo padegti suprato iš kaltinamojo žodžių, tai jo namai, jis niekam jų nepaliks, paliks tik kaminą ir pamatus. Jis tai motyvuoja tuo, kad tai yra jo namai.

Nukentėjusioji E. K., kaltinamojo nepilnametė dukra, parodė, kad buvo 2012 m. Kalėdos, kai ji su mama grįžusia po darbo, būnant tėtei labai išgėrusiam, rado užkaltas duris. Bandė atsukti duris, bet nepavyko. Tada mama paskambino broliui A. ir jo paprašė, kad jis atvyktų ir atsuktų duris. A. atvyko, atsuko užkaltas duris ir sakė eiti miegoti. Tėtė sėdėjo savo kambaryje prie lango ir matė, kad brolis išvažiavo. Ji pamatė, kad tėtė rengiasi pas jas ateiti, todėl pasakė mamai, kad ji nenusirengtų. Tėtė atėjo į kambarį ir pradėjo kabinėtis. Jis kambaryje norėjo E. trenkti, griebė ją už šaliko. Dar mamai jis trenkė, bet mama ji nustūmė. Tada su mama išėjo iš namų, kad tėtė nieko blogo nepadarytų. Kai sugrįžo namo, brolis R. paskambino ir pasakė, kad su susipyko su tėčiu ir susimušė su juo. Grįžę nuėjo prie lango, kur gyvena tėtis, pažiūrėti kas nutiko. Matė, kad tėčio kambaryje apverstas stalas, išbyrėję sausainiai iš sausaininės, sutryptos bulkutės. Tėtis buvo girtas, nes ant stalo buvo palikta plastikinė alaus bonka 2 litrų talpos 8 laipsnių stiprumo. Tą kartą tėtis buvo girtas. Iš tėtės elgesio, iš jo būsenos matėsi, kad jis yra girtas, jis buvo piktas. Tėtis sėdėjo ant žemės, rūkė, nors niekad nerūkydavo, spaudė telefoną numeriu 112, bet jam jo nepavyko surinkti, nes buvo pririnkta visokių numerių. Kokias 2-3 val. tėtis rinko telefono numerį 112, kurį vėliau šiaip ne taip surinko. Policija atvažiavo apie 3 val. nakties. Policijos pareigūnai buvo nuėję į kitą kambarį pas tėtį, paskui atėjo pas jas, pašnekėjo ir išsivežė R.. Tėčio jie nesivežė. Ji su mama nuėjo į R. kambarį miegoti, prieš tai dar žiūrėjo, kad nieko neatsitiktų. Po pusvalandžio tėtė pradėjo ją tampyti už kairės rankos, už drabužių. E. parodė, kad miegojo su megztiniu - golfa, nes buvo šaltoka. Tėtis kalbėjo, kad ji turės eiti dirbti. Sakė, kad eina vandens atsinešti, kad ją prikeltų. Jis atsinešė vieną, paskui antrą puodelį vandens, kuriuos E. išgėrė, bijodama, kad jos neapipiltų, o trečią puodelį jis apipylė ant veido. Parodė, kad vandens gerti ji nenorėjo, bet jį išgėrė, kad neapipiltų vandeniu, nes tėtis ne pirmą kartą taip elgiasi. Jis ir anksčiau pildavo vandenį iš niekur nieko. Mama puolė ją ginti. Tėtė griebė mamai už plaukų ir pradėjo ją tąsyti. Tąsė už plaukų, suėmęs kažkur priekyje, viena ranka. Tėtis išvilko mamą iš lovos ant žemės, pradėjo rėkauti. Tada tėtis išėjo ir sakė, kad jas padegs – liks tiks pamatai ir kaminas. Policija buvo sulaikiusi tėtį po to. Mama grįžusi iš darbo šėrė gyvulius, ji jai sakė, kad jeigu sulos šunys, greitai eiti iš kambario. Kai tėtis grįžo į namus po sulaikymo jis grįžo pas save kur jis gyvena, jis buvo nusipirkęs alaus, jai saldainį davė. Parėjęs tėtis klausė ką ji veikia, tada tėtis sakė susirinkti visus daiktus ir eiti į kitą namą. Parodė, kad tėtis po to ir į jų namą buvo atėjęs. Jis sakė, kad išsimaudys ir viskas. Nors tėčiui niekas neleido maudytis, bet jis vis tiek išsimaudė. Išsimaudęs jis atsisėdo virtuvėje, rengėsi striukę ir prašė, kad mama jam duotų kelis drabužius. Mama atėjusi pasakė, kad neturi drabužių. Tai vyko mamos ir jos pastate. Tėtis mamai dar pasakė „ar tu kurva eisi į mano kambarį?“. Jis mamai sakė, kad duotų valgyti. Mama jam atsakė, kad nėra ką duoti valgyti. Po to tėtis išėjo ir atjungė elektrą. Sugrįžęs brolis A. pasakė, kad eis pamiegoti. Po to tėtis atėjo į jų kambarį ir grasino sudeginti, sakė „gyvi sudegsit“. Tėtis prieš metus laiko, vasarą taip pat buvo duris apipylęs benzinu, buvo ėmęs degtukus, bet juos kažkaip išmušė jam iš rankų. Tėtis pas save, t.y. į tvarto koridorių pasidėjo talpą su degiu skysčiu. Mama prašė ją išvilioti iš tėčio tą talpą. Tėtis jai pasakė „eisiu, padegsiu, apipilsiu save, tave ir visi sudegsit“. Jis dar užsirakino pas save. Tėčio prašė, kad leistų išsinešti tą talpą su degiu skysčiu, bet jis neleido. Tada ji nubėgo į jų pastatą, viską pasakė mamai, mama pakėlė brolį A.. Ji su mama sakė, kad jam yra uždrausta prie jų artintis. Tėtis sakė, kad jam nesvarbūs tie įpareigojimai. Kol tėtis kalbėjo su broliu A., kitas brolis A. paslėpė benziną už garažo. Tėtis nesuprato, kad A. paėmė benziną. Tik tada, kai tėtė nuėjo pas save pasiimti cigaretės, jis pamatė, kad nėra benzino. A. tėtis irgi sakė, kad ruošiasi padegti namus. Tada jos išsikvietė policiją. Policija tėtę išsivežė. Jau apie 5 metus vyksta tokie dalykai jų namuose. Tėtė užsiveda gerti kai būna šventės arba kai kas nors jį pavaišina. Tada jis daug dienų geria. Tuomet jis žodžiais keikiasi, su mama susistumdo. Jų praktika yra tokia, kad ji nustumia tėtį, tada mama išbėga, tada liudytoja nuramina tėtį.

Liudytojas A. K., kaltinamojo sūnus, parodė, kad tuose namuose jis negyvena, gyvena atskirai su drauge. 2012-12-29 paskambinus motinai grįžo namo, kad atrakinti duris, atsukti varžtus, prikalstytus į duris, tai sutvarkęs išvyko. 2013-01-04 grįžęs namo nuėjo prigulti, girdėjo, kad tėvas rėkauja, jį prikėlė mama, sakydama, kad tėvas nešasi kurą, ruošiasi padegti, tai buvo 2013-01-05 po pietų. Skystis buvo padėtas prie jo namo kambario durų, tai buvo benzinas su saliarka sumaišytas. Kaltinamasis nebe pirmą kartą lieja kurą ant durų, ne kartą yra sakęs, kad padegs namus. Be to parodė, jog nebuvo reikalo niekam naudoti benzino, šiukšlių, kurias reikėtų deginti, nebuvo. Tėvas dažnai geria be sustojimo, ūkio darbų jis nedaug nudirba, mama pastoviai šaukiasi dėl kaltinamojo raminimo, toks tėvo elgesys neatsitiktinis, jis dažnai smurtauja prieš mamą, tuose namuose gyvena dar broliai, kurie jam padeda tėvą apraminti. Kol kaltinamasis buvo nuėjęs laikrodžio paimti, jis paslėpė kanistrą su skysčiu už garažo, tėvas liepė jam atnešti atgal. Jo tikslas buvo aiškus, nes nebe pirmą kartą lieja kurą ant durų.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltės nepripažino, jo kaltę patvirtina nukentėjusiųjų bei liudytojo parodymai, kiti byloje surinkti faktiniai duomenys, gauti BPK nustatyta tvarka, kuriais abejoti teismas neturi teisinio pagrindo ir, kurie laikytini patikimais įrodymais:

2013-01-03 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra pastate, esančiame (b.l.13-16) (duomenys neskelbtini).

2013-01-05 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančiame pastate (b.l.36-39).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G45/13(06) konstatuota, kad tempiama už plaukų R. K. galėjo jausti fizinį skausmą (b.l.27-29).

Pas ikiteisminio tyrimo teisėją nagrinėjant prašymą įpareigoti J. K. laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos ir nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo, teismo posėdžio metu įtariamasis J. K. parodė, kad, jeigu teismas lieptų išsikelti, tai jis viską paleistų dūmais ir pasikartų (b.l.101).

2013-01-05 įvykio vietos apžiūros metu J. K. priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), už ūkinio pastato rasta plastikinė talpa su 6 litrais skysčio, turinčio specifinį benzino kvapą, kuri saugomas Prienų r. PK (b.l.43-44).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 2013-01-05 asmens kratos metu pas kaltinamąjį J. K. rasti 257 Lt, kurie saugomi Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK (b.l.109-111).

Aukščiau aptarti duomenys gauti įstatymo nustatyta tvarka, jie patikrinti ir ištirti teisiamajame posėdyje. Šių įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis J. K., būdamas neblaivus, ką neginčijamai patvirtina alkotesterio rodmenys, tyčia sugriebė lovoje su nepilnamete dukra E. gulinčiai sutuoktinei R. K. už plaukų viršugalvyje ir stipriai laikydamas už jų nukentėjusiąją ištempė iš lovos ir tempė ant grindų, tokiu būdu jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, dėl ko nukentėjusiajai R. K. buvo sukeltas fizinis skausmas, ką patvirtina ir specialisto išvada. Nustatyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sutuoktiniai, gyvena nenutraukę santuokos, turi be kitų pilnamečių vaikų, nepilnametė dukrą E. K., gimusią (duomenys neskelbtini), todėl konstatuotina, kad smurtas buvo panaudotas artimoje aplinkoje. Tarp kaltinamojo tyčinių veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra priežastinis ryšys. Kaltinamojo kaltę įrodo ir betarpiškai mačiusios motinos atžvilgiu kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką E. K. parodymai, kuriais teismas netikėti neturi jokio teisinio pagrindo, nes jos parodymai buvo aiškūs, logiški, nuoširdūs ir nuoseklūs, sutapo detalėse su motinos parodymais, kuriais abejoti teismui pagrindo nėra. Kaltinamojo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalies požymiai, nes ši veika, padaryta aukščiau paminėtomis aplinkybėmis, turi visuomeninę reikšmę.

Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis aktyviais veiksmais, t.y. tiesiogiai pranešdamas nukentėjusiosioms, kad padegs bei akivaizdžiai gestikuliuodamas, t.y. paėmęs iš garažo plastikinę talpą su degiu skysčiu, kurią atsinešė prie namo, naudodamas psichologinę prievartą baugino ir grasino R. K. ir E. K. padegti. Teismas kaltinamojo parodymus neva jis norėjo deginti šiukšles vertina kritiškai ir jais netiki, traktuodamas juos kaip gynybinę kaltinamojo poziciją, nes tokie jo parodymai prieštarauja ne tik nukentėjusiųjų, bet ir liudytojo A. K., nesuinteresuoto bylos baigtimi, o tuo pačiu nesiekiančio pabloginti kaltinamojo padėtį, parodymams, kad jokių šiukšlių iš viso nebuvo, jų deginti reikalo nebuvo, kad toks jo grasinimas kartojasi nebe pirmąjį kartą, jis paslėpė kanistrą su degiu skysčiu, kas duoda pagrindo išvadai, kad jis yra realus ir gali būti pagal faktinę situaciją ir bylos duomenis įgyvendintas. Be to tokie kaltinamojo duomenys užfiksuoti pasakyti ir teismo posėdžio protokole sprendžiant dėl smurtą patyrusio asmens apsaugos priemonės paskyrimo J. K. (b.l.101). Pagal BK 145 str. 2 d. atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Taigi, atsakomybė pagal šio straipsnio antrąją dalį atsiranda už žmogaus terorizavimą ar sistemingą bauginimą. Remiantis byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis suvokė ir žinojo, kad, grasindamas artimiems šeimos nariams - sutuoktinei ir dukrai, kelia joms baimę, jis to norėjo, t.y. veikė tiesiogine tyčia, pasiėmė kanistrą su degiu skysčiu, nešėsi jį į kambarį, baugino jas, kad grasinimas bus įvykdytas, tuo sukeldamas baimę ir nerimą nukentėjusiosioms. Grasinimai buvo konkretūs ir realūs, nukentėjusiosios turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad jie bus realizuoti, nes kaltinamasis, būdamas neblaivus, ką pripažino jis pats dėl dviejų stiklinių išgerto alaus, elgėsi agresyviai. Tai formalioji nusikaltimo sudėtis, nusikaltimas baigtas nuo grasinimo pareiškimo, išreikšto ketinimo tai padaryti. Motyvai ir tikslas, kurio siekė kaltinamasis tokiais veiksmais, neturi reikšmės nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. kvalifikavimui. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d., požymius.

Bylos duomenimis įrodyta, kad J. K., žinodamas apie jo atžvilgiu 2013-01-04 Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi sutinkamai su Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nustatyta tvarka paskirtą smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonę – įpareigojimą iki bylos nagrinėjimo pabaigos nesiartinti prie smurtą patyrusių asmenų R. K. ir E. K., nebendrauti, neieškoti ryšio su jomis, su kuria buvo pasirašytinai supažindintas 2013-01-04 14 val. 40 min., ką patvirtina kaltinamojo parašas po nutarties tekstu, šio įpareigojimo, ką neginčijamai patvirtino nukentėjusiosios R. K. ir E. K., nevykdė, kelis kart jį pažeisdamas (2013-01-04 ir 2013-01-05),. Tokie kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai, nes jis, suvokdamas jo atžvilgiu teismo priimto procesinio dokumento – nutarties, nesusijusio su bausme, turinį, ką pripažino ir pats teisiamajame posėdyje kaltinamasis, jį ignoravo ir piktybiškai nevykdė eidamas į namą, kuriame gyvena nukentėjusiosios, maudytis, prašė maisto, drabužių, išsimaudęs liepė sutuoktinei eiti gulti į jo būstą, po to grasino padegti, kas atitinka Lietuvos Respublikos BK 245 str. numatyto baudžiamojo nusižengimo dispoziciją.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nes J. K. nebuvo kritiškas ir nuoširdus teisminio nagrinėjimo metu, jis kaltę neigė, motyvuodamas konfliktine situacija šeimoje, noru jam pakenkti. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 9 p. numatyta kaltinamojo J. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu J. K. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 str. 2 d. Kaltinamasis padarė tris nusikalstamas veikas, vieną iš jų – baudžiamąjį nusižengimą, vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą, anksčiau neteistas, nedirba, nedarbo draudimo išmokos negauna, praeityje tris kartus baustas administracine tvarka už greičio viršijimą, melagingą policijos pareigūnų iškvietimą, vairavimą esant neblaiviam. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į nusikaltimo pavojingumo laipsnį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, tai, kad nusikalstamos veikos padarytos sutuoktinės atžvilgiu nepilnametės dukros akivaizdoje ir dukros atžvilgiu. Veiverių seniūnija kaltinamąjį charakterizuoja iš neigiamos pusės, t.y. kaip piktnaudžiaujantį alkoholiu, išgėrus esant agresyvų, kad šeima dažnai skundžiasi jo negatyviu elgesiu. Įvertinus visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek ir su kaltinamojo asmenybe, teismas mano, jog padarytos nusikalstamos veikos yra ne atsitiktinio pobūdžio, tai yra kaltinamojo gyvenimo būdo - alkoholio, be priežastinio įtūžio ir pykčio pasekmė artimų šeimos narių atžvilgiu, tame tarpe ir nepilnametės dukros, visa tai parodo J. K. žemą vertybinę orientaciją, prastas moralines - dorovines nuostatas, netinkamą požiūrį į šeimą, gyvenimo vertybes. Šios aplinkybės vertintinos individualizuojant bausmę bei parenkant jos dydį. Kaltinamajam skirtini įpareigojimai bei baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas prisiartinti prie nukentėjusiųjų (BK 72¹str.), nes būtina apsaugoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį ir nubausti 3 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme.

J. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 2 dalį ir nubausti 1 metų terminuoto laisvės atėmimo bausme.

J. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 245 straipsnį ir paskirties 30 parų arešto bausmę.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2, 4-5 d., 65 str. nuostatomis, už atskiras nusikalstamas veikas, sudarančias idealiąją sutaptį, paskirtas bausmes subendrinti jas apimant bei iš dalies sudedant ir J. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę - 1 metų 2 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 4 p., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant J. K. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir tęsti šį įpareigojimą per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67, 72¹ str. J. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - viso bausmės vykdymo atidėjimo metu uždrausti prisiartinti prie nukentėjusiųjų R. K. ir E. K. ir įpareigoti jį per šį laikotarpį gyventi skyrium nuo jų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72² str. įpareigoti J. K. du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas šeimos nariui.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. įskaityti į paskirtos bausmės atlikimo laiką J. K. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013-01-03 iki 2013-01-04 ir nuo 2013-01-05 iki 2013-03-25 įskaitytinai.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos J. K. palikti įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiųjų R. K. ir E. K., nebendrauti ir neieškoti ryšio su jomis.

Nuosprendžiui įsiteisėjus 257 Lt, saugomus Alytaus apskrities VPK, grąžinti J. K., o plastikinę talpą su 6 litrais skysčio, saugomą Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.