Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

2021-03-04 · Civilinė byla Nr. e2YT-527-848/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-03-04
Bylos Nr.
e2YT-527-848/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-17121-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Eglė Kriaučiūnienė (pirm.)
Pareiškėjas
A. G.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. G., M. G., E. T., VĮ Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-527-848/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17121-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1;3.4.5.2
KAUNOAPYLINKĖSTEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 4 d.KaunasKauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjaEglė Kriaučiūnienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. G., M. G., E. T. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. G. (toliau – pareiškėjas) prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo tėvo J. G., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo ir suinteresuotų asmenų Ramūno ir M. G. bei E. T. tėvas J. G.. Tėvas testamentą buvo sudaręs, bet pareiškėjas su juo nesusipažinęs. Tėvas turėjo keturis sūnus – pareiškėją ir suinteresuotus asmenis R. G., M. G. ir E. T., kurie yra palikėjo turto įstatyminiai įpėdiniai. Kitų įstatyminių įpėdinių nėra. Pareiškėjas palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti, todėl nepadavė palikimo priėmimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą per trijų mėnesių terminą nuo palikėjo mirties. Jis po tėvo mirties pradėjo valdyti ir naudoti tėvui nuosavybės teise priklausiusius dokumentus, nuotraukas, laiškus ir kitus asmeninio naudojimo daiktus. Pareiškėjas iki 2020 m. kovo 2 d. rašto el.paštu gavimo iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministreijos, nežinojo, jog tėvui atkuriama nuosavybės teisė į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjas gavo iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimų projektus, kuriuose nurodoma, jog jo tėvui J. G. atkuriamos nuosavybės teisės ir bendrosios dalinės nuosavybės teise grąžinami žemės sklypai esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Prašomą nustatyti juridinį faktą būtina tam, kad pareiškėjui būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuris suteiktų teisę disponuoti paveldėtu turtu, kadangi neteismine tvarka gauti dokumentų, kurie patvirtintų palikimo priėmimo faktą negalima.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog pareiškėjo prašymui neprieštaraus, jeigu pareiškėjas teismui pateiks visus patvirtinančius įrodymus, o teismas juos pripažins pagrįstais ir išsamiais.

Suinteresuoti asmenys R. G., M. G. pateikė atsiliepimus į pareiškėjo pareiškimą, kuriuose nurodė, jog su pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą, kuriame prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo E. T. atsiliepimo nepateikė.

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarką, vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu 2021 m. vasario 18 d. paskelbiant pranešimą tinklalapyje www.teismai.ltir teismo pranešimais (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo tėvas J. G. mirė (duomenys neskelbtini) Po tėvo J. G. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Po pareiškėjo tėvo mirties atsirado palikimas, atkurtos bendrosios dalinės nuosavybės teisės į žemės sklypus esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Tokiu atveju, kai palikimą sudaro ne tik kilnojamasis turtas, bet ir nekilnojamasis turtas, faktiškas jo valdymas reiškia turto priežiūrą, prievolių, susijusių su turtu, vykdymą (mokesčių mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

Nustatyta, kad po pareiškėjo tėvo J. G., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo spręsti priešingai, nei kad palikėjo mirties dieną jo sūnus A. G. faktiškai priėmė ir valdė jo palikimą, turtu rūpinosi kaip savo, jį tvarkė, prižiūrėjo. Todėl darytina išvada, jog mirus palikėjui, jo turėtas turtas atiteko šeimos nariui – sūnui, kuris faktiškai pradėjo valdyti palikėjos turtą. Kiti palikėjo įpėdiniai prieštaravimų dėl pareikšto pareiškimo nepateikė, prašė pareiškimą tenkinti, nurodydami, kad pareiškėjas tėvą palaidojo, pasiėmė visus likusius jo daiktus, priėmė palikimą pradėdamas faktiškai turtą valdyti.

Teismo vertinimu, byloje įrodyta, kad pareiškėjas po tėvo mirties palikėjo turtu rūpinosi kaip savo, jį tvarkė, prižiūrėjo, elgdamasis kaip savininkas, priėmė palikimą faktiškai jį valdydamas. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad po jo tėvo J. G. mirties atsiradusį palikimą priėmė jis, prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjo pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, 442-448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo J. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė jo palikimą, pradėdamas paliktąjį turtą faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Eglė Kriaučiūnienė