Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-12-06 · Civilinė byla Nr. 2A-1787-370/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-06
Bylos Nr.
2A-1787-370/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danguolė Martinavičienė (pirm.), Irma Čuchraj, Alvydas Žerlauskas
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 124.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 124.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 124.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-1787-370/2012

Teisėja E. Žakevičiūtė Procesinio sprendimo kategorija 124.3;

124.4; 124.5; 128.2; 114.4 (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. gruodžio 6 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. A2-114-890/2012 pagal E. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Klaipėdos apskritie viršininko administracijos teisių perėmėja), bei pareiškėjos apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012-06-12 sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja E. G. 2007-09-12 kreipėsi į teismą su pareiškimu suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, kuriuo prašė nuosavybės teisių į žemę atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad K. B. buvo A. B. ir M. B. dukra, bei kad M. B. iki 1940 metų Kretingos apskrityje, dabar Palangos miesto teritorijoje, nuosavybės teise valdė 23,64 ha žemės, tai pat pripažinti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. nustatyto giminystės ryšį ir nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų padavimo praleidimo priežastis svarbiomis ir šį terminą pareiškėjai atnaujinti.

Žemesnės instancijos teismas

Palangos miesto apylinkės teismo 2008-01-18 sprendimu E. G. prašymas dėl juridinę reikšmę turinčių juridinių faktų nustatymo ir įstatymo nustatyto termino atnaujinimo patenkintas. Nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo klausimui spręsti, nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad K. B. buvo A. B. ir M. B. dukra, ir kad M. B. iki 1940 metų Kretingos apskrityje, dabar Palangos miesto, Šventosios teritorijoje, nuosavybės teise valdė 23,64 ha žemės, Taip pat buvo atnaujintas praleistas įstatyme nustatytas terminas pateikti patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Sprendimas įsiteisėjo 2008-02-19

Palangos miesto apylinkės teismo 2012-02-06 nutartimi suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašymu CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu procesas civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad M. B. iki 1940 metų Kretingos apskrityje, dabar Palangos miesto teritorijoje, nuosavybės teise valdė 23,64 ha žemės, buvo atnaujintas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad susipažinus su prie pareiškimo Palangos miesto apylinkės teismui E. G. pateiktu nepatvirtintu žemės sklypo planu, kuriame buvo pažymėtos M. B. nuosavybės teise iki nacionalizacijos turėta 23,64 ha žemės sklypo ribos, pagal Palangos žemėtvarkos skyriuje esančius iš Lietuvos valstybės archyvo gautus dokumentus nustatyta, jog M. B. nuosavybės teise iki nacionalizacijos turėta 23,64 ha žemės patenka į Latvijos Respublikos teritoriją. E. G. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu bei parengtu žemės sklypo planu dėl laisvos neužstatytos žemės grąžinimo – 18,3463 ha žemės sklypo, pateikė kartografinę medžiagą. Tarnyba išanalizavusi dokumentus nustatė, jog neturi galimybių tenkinti pareiškėjos prašymo, nes pagal parengtą planą ir liudytojų parodymus, kur buvo žemė, negali atkurti nuosavybės, kadangi duomenys nesutampa su pateikta kartografine medžiaga iš centrinio archyvo, kuri yra nuosavybės teisių atkūrimo byloje. Gavus iš archyvo pilną planą ir pradėjus jį nagrinėti, nustatyta, jog 18 ha patenka į Latvijos teritoriją. Priimdamas 2008-01-18 sprendimą teismas rėmėsi aktu, liudytojų parodymais. Dabar pateikta planinė medžiagą, su kuria tuo metu Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovė galėjo susipažinti tik bylos metu, tačiau negalėjo jos pasiaiškint, todėl sutiko su tuo prašomu nustatyti juridiniu faktu dėl 23,64 ha. Teismas naudojosi sena kartografine medžiaga, todėl buvo padaryta klaida, M. B. iš viso valdė 18,7469 ha, visos posesijos 27A, 27B, 27C ir 27D pagal 1924 m. planą. Dėl 16,38 ha yra dokumentai, į tą dalį jau yra atkurta nuosavybė, jau viršyta dalis. Galima atkurti dar 2,0127 ha, dėl to ginčo nebūtų. Tiksliai atkurta 16,6442 ha, visa kita patenka į Latvijos teritoriją. Pareiškėja prašė nustatyti iš 40 ha į 23 ha, nes dėl likusių ha buvo dokumentai. Tie 2 ha galėjo būti Lietuvoje, nes tai patvirtina dokumentai ir planinė medžiaga.

Šalies argumentai

Pareiškėja E. G. nurodė, kad pagal žemėtvarkos turimą naujai gautą kartografinę medžiagą 5 ha pakliūna į natūrą B. turėtą žemę, jie yra laisvi ir neužstatyti, bet į jį atsisakyta atkurti nuosavybės teises. Pagal Palangos miesto savivaldybės 2009-12-30 patvirtintą Palangos miesto bendrąjį planą, tas 5 ha žemės plotas, t. y., tas trikampis dalimi pakliūna į žalią plotą, vyksta ginčas administraciniame teisme. Teismas nustatė juridinį faktą ne remdamasis byloje esančiu planu, o vidiniu įsitikinimu visų byloje esančių, turimų įrodymų visetu. Nuo tada, kai daryti nauji planai, yra įvykę pasikeitimai, tas akivaizdžiai matosi iš to, kas jau yra atkurta natūra. Galima daryti išvadą, jog kažkokia dalis žemės nebuvo apdedama mokesčiais, ir nebuvo įtraukiama į 1934 m. mokesčių mokėtojų sąrašą. Taip atsitiko ir su 23 ha plotu. Teismas nustatė, jog 1940 m. Lietuvoje nuosavybės teise valdė 40 ha žemės plotą. Prašė Palangos miesto apylinkės 2008-01-18 teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

Palangos miesto apylinkės teismas 2012-06-12 sprendimu pakeitė Palangos miesto apylinkės teismo 2008-01-18 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-38-47/2008: pareiškėjos E. G. pareiškimą dėl turto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo tenkinti iš dalies – nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo klausimui spręsti, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. B. iki 1940 metų Kretingos apskrityje, dabar Palangos miesto, Šventosios teritorijoje, nuosavybės teise valdė 2,3669 ha žemės. Likusią Palangos miesto apylinkės teismo 2008-01-18 sprendimo dalį paliko nepakeistą. Teismas nustatė, kad 2008 m. teismas nagrinėdamas bylą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, neturėjo Lietuvos centriniame archyve buvusių 1924 m. bei 1932 m. planų, iš kurių matyti, jog dalis A. B. iš tėvo dovanų gautos valstiečių sodybos „Terbet“ Nr. 18 (kurį sudarė viso 40 ha žemės), pateko į Latvijos Respublikos teritoriją. „Terbet“ Nr. 18 sodybos sklypų konfigūracija pagal 1910 m. planą, kuris buvo teiktas teismui, atitinka sklypų, pažymėtų Latvijos plane konfigūraciją bei sklypus aplink, be to, ant paties teismui pateikto plano kopijos prie dviejų sklypų matyti žymos „Lieka Latvijai“. Lietuvos planinėje medžiagoje tokios konfigūracijos sklypų su tokiais pačiais pažymėjimais nėra. Išanalizavus teismui pateiktus 1924 m. bei 1932 m. planus, sulyginus juos su Kretingos apskrities Darbėnų valsčiaus Šventosios kaimo 1924 m. eksplikacija, matyti, jog A. B. (A. B.) Lietuvos Respublikos teritorijoje, Šventosios kaime iki nacionalizacijos turėjo 18 ha žemės, sklypai sunumeruoti Nr. 27a (9,7499 ha), Nr. 27b (0,4900 ha), Nr. 27 c (4,9550 ha) bei Nr. 27d (3,5520 ha), sudėjus minėtų posesijų plotą, viso gaunasi 18,7469 ha. Teismas nustatė, jog priimant Palangos miesto apylinkės teismo 2008-01-18 sprendimą, nebuvo įvertintos aplinkybės dėl dalies žemės priklausymo kitos valstybės teritorijai, konkrečios žemės buvimo vietos duomenų į bylą nebuvo pateikta, o iš suinteresuoto asmens pateiktų planų matyti, jog dalis žemės, kuri priklausė sodybai Nr. 18 „Terbet“ (priklausiusiai A. B.), buvo Latvijos Respublikos teritorijoje. Kita vertus, iš pateiktos 1924 m. Šventosios kaimo eksplikacijos bei suinteresuoto asmens pateiktų 1924 m. bei 1932 m. planų matyti, jog A. B. (M. B. sutuoktinis) Lietuvos Respublikoje, Šventosios kaime, nuosavybės teise valdė ne 16,38 ha žemės, ką patvirtina apdėjimo mokesčiais duomenys ir nuosavybės teisę patvirtinančių įrodymų dėl nurodyto dydžio žemės ploto nuosavybės teisių atkūrimui pakako, o 18,7469 ha, todėl teismas padarė išvadą, jog M. B. (A. B. sutuoktinė) iki 1940 metų Kretingos apskrityje, dabar Palangos miesto, Šventosios teritorijoje, nuosavybės teise valdė 2,3669 ha žemės.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu pareiškėja E. G. prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2012-06-12 sprendimą panaikinti, o Palangos miesto apylinkės teismo 2008-01-18 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad jos pateiktoje kartografinėje medžiagoje iš tiesų prie dviejų sklypų nurodyta „lieka Latvijoje“, tačiau ši kartografinė medžiaga buvo pateikta tik kaip pirminio žemės įgijimo pagrindas. Nuo šios 1910 m. kartografinės medžiagos sudarymo iki 1940 m., po Lietuvos ir Latvijos nepriklausomybių paskelbimo ir savarankiškų respublikų susiformavimo vyko žemės reforma, žemės sklypų perkėlimas (išmainymas) iš Latvijos į Lietuvos teritoriją, Palangos miesto apylinkės teismas vertindamas įrodymų byloje visetą (t. y. visus rašytinius įrodymus, šalių bei liudytojų parodymus) nustatė, kad iki 1940 m. M. B. nuosavybės teise Kretingos apskrityje, Dabar Palangos miesto Šventosios teritorija, t. y. Lietuvoje valdė 23,64 ha žemės sklypą. Įstatymas nereikalauja, kad civilinėje byloje teismas būtų visiškai įsitikinęs dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant (buvus) nei jo nesant (nebuvus). Pareiškime dėl proceso atnaujinimo dokumentai taip pat Palangos žemėtvarkos skyriuje buvo gauti jau prieš daugelį metų ir buvo ten taip pat nagrinėjant bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, todėl šie visi archyviniai dokumentai negali būti laikomi naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Būtent dėl to, kad nepilnai išlikusiuose archyviniuose dokumentuose (konkrečiai – 1934 m. Būtingės seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis apskirstytų žemių sąraše, kuris ir buvo pagrindinis nuosavybės teises įrodantis dokumentas) trūko duomenų apie visą M. B. iki 1940 m. Lietuvoje valdytą žemę, kad dalis dokumentų rodė skirtingą turėtos žemės kiekį, taigi – nebuvo galima kitais dokumentais įrodyti turėtų nuosavybės teisių, ir buvo pagrindas kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas M. B. iki 1940 m. valdytą žemės kiekį sumažino iš esmės pritardamas suinteresuoto asmens argumentui, kad 1934 m. Būtingės seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis apskirstytų žemių sąraše nurodoma, jog M. B. nuosavybės teise valdė tik 16,38 ha žemės. Tačiau šis dokumentas buvo žinomas ir pirmą kartą nagrinėjant bylą ir priimant 2008-01-18 sprendimą – būtent jame ir trūko duomenų apie visą valdytą žemės plotą, sudarant pagrindą kreiptis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Kad šis archyvinis dokumentas nėra tikslus ir išsamus, kad jame nurodytas valdytų žemių sąrašas nėra baigtinis, patvirtina ir tai, kad jog pagal kitą išlikusią istorinę kartografinę medžiagą pats suinteresuotas asmuo rado papildomą M. B. valdytą 2,3669 ha plotą (neįtrauktą į minėtą sąrašą), dėl kurio valdymo nuosavybės teise juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neprieštaravo. Aplinkybė, kad pagal suinteresuoto asmens gautą Latvijos teritorijos istorinę kartografinę medžiagą T., iš kurių M. B. 1910 m. gavo žemės, bei pati M. B. turėjo žemės ir Latvijos teritorijoje, negali paneigti fakto, kad ji turėjo ir prašomą nustatyti žemės plotą Lietuvoje. 1924 m. Būtingės planinėje kartografinėje medžiagoje teritorija, kurioje pareiškėja buvo nurodžiusi buvus M. B. likusią turėtą žemę, patenka į bendrąsias ganyklas, turimoje planinėje medžiagoje M. B. sklypas ten nėra pažymėtas. Aplinkybę, kad nuo 1924 m. Būtingės ir Šventosios kaimų žemės plano bei eksplikacijos sudarymo iki 1940 m. savininkų bei jų sklypų ribų situacija buvo esmingai apsikeitusi, iliustruoja iki minėtų dokumentų gavimo Palangos žemėtvarkos skyriuje pagal liudytojų parodymus pažymėtų ir grąžintų natūra posesijų planas, kuriuo remiantis daugeliui asmenų jau atkurtos nuosavybės teisės teritorijoje, 1924 m. plane pažymėtoje kaip bendrosios ganyklos. Suinteresuotas asmuo teismui pats pateikė 1924 m. plano ištraukas, kuriose matyti, jog kitų asmenų posesijų ribos nustatytos jas aktuojant pagal liudytojų parodymus, nesutampa su 1924 m. plane nustatytomis posesijų ribomis. Tai patvirtina, jog nuo 1924 m. iki 1940 m. vykdant žemės reformą žemės sklypų savininkų ir jų sklypų ribos kardinaliai apsikeitė, todėl vadovautis šiuo dokumentu negalima.

Taip pat nurodo, kad byloje procesas buvo atnaujintas nepagrįstai, kadangi buvo praleisti CPK 368 str. 1 ir 2 dalyse nustatyti terminai. Funkcijų perėmimas tarp institucijų (Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus) jokios įtakos procesinių terminų eigai negali turėti, kadangi nuosavybės atkūrimo procedūros buvo tęsiamos, o ne pradėtos iš naujo. Prašymą dėl proceso atnaujinimo parengusi darbuotoja M. M., taip pat N. J., parengusi 2010-03-15 raštą, kuriame išdėstytos aplinkybės nurodytos proceso atnaujinimo pagrindu, anksčiau dirbo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Palangos žemėtvarkos skyriuje. Atnaujinti terminą suinteresuotas asmuo neprašė.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad Palangos žemėtvarkos skyrius patikrino ir sulygino pareiškėjos lėšomis parengtą grąžintinos laisvos (neužstatytos) žemės 18 34163 ha žemės planą, kuriame tariamai iki nacionalizacijos buvo M. B. valdyta žemė, su Palangos žemėtvarkos skyriuje esančiais iš Lietuvos valstybės archyvo gautais dokumentais: Kretingos apskrities Darbėnų valsčiaus Butingės ir Šventosios kaimų žemės planu, sudarytu 1924 m. matininko Rogalskio, Kretingos apskrities Darbėnų valsčiaus Butingės kaimo žemės savininkų ir jų valdytojų žemės sklypų eksplikacija, kurioje nenurodyta, kad šiame kaime M. B. turėjo žemės, Kretingos apskrities Darbėnų valsčiaus Butingės seniūnijos mokestiniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių 1934-01-27 sąrašu, kuriame nurodyta, kad M. B. Šventosios kaime turėjo 16,38 ha žemės, Kretingos apskrities Darbėnų valsčiaus Šventosios kaimo žemės savininkų ir jų valdytų žemės sklypų eksplikacija, Žemės tvarkymo departamento archyviniame fonde esančiu Kretingos apskrities Darbėnų valsčiaus Butingės ir Šventosios kaimų 1924 metų planu, kuriuo nustatytos ribos tarp Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos. Šiuos dokumentus išnagrinėjęs Nacionalinė žemės tarnybos Palangos žemėtvarkos skyrius nustatė, kad E. G. suprojektuotas 18,3463 ha žemės sklypas patenka į Kretingos apskrities Darbėnų valsčiaus Šventosios kaimo plane pažymėtą žemės sklypą Nr. 66a, kurį Šventosios kaimo savininkai naudojo bendroms ganykloms. Pagal archyvinius dokumentus šiame žemės sklype M. B. negalėjo priklausyti 18,3463 ha žemės sklypas. Iki šiol nėra nustatyta M. B. nuosavybės teise valdytos 23,64 ha žemės tiksli vieta. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir pagrįstai nustatė, kad teismui priimant 2008-01-18 sprendimą, nebuvo įvertintos aplinkybės dėl dalies žemės priklausymo kitos valstybės teritorijai, konkrečios žemės buvimo vietos duomenų byloje nepateikta. Byloje pateikti planai patvirtina, kad dalis žemės buvo Latvijos respublikos teritorijoje, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad M. B. Lietuvos Respublikoje Šventosios kaime nuosavybės teise valdė ne 16,38 ha žemės, ką patvirtina apdėjimo mokesčiais duomenys ir šių nuosavybės teisę patvirtinančių įrodymų pakako dėl 16,38 ha žemės nuosavybės teisių atkūrimo, o 18,7469 ha žemės, todėl pagrįstai nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. B. iki 1940 m. nacionalizacijos Kretingos apskrityje, dabar Palangos miesto, Šventosios teritorijoje, nuosavybės teise valdė 2,3669 ha žemės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

CPK 334 straipsnyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) šio Kodekso numatytais atvejais, 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Įstatyme nenustatyta, kad teismo nutartis, kuria procesas byloje atnaujintas, skundžiama atskiruoju skundu, tokia nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, todėl ji negali būti apskųsta. Byloje nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teisės nustatytos CPK 371 straipsnyje, kuris nenumato galimybės, spręsti dėl proceso atnaujinimo pagrįstumo. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinio skundo argumentai dėl proceso atnaujinimo pagrįstumo nenagrinėtini.

Apeliantės argumentai, kad ji 1910 m. kartografinę medžiagą pateikė tik kaip pirminio žemės įgijimo pagrindo įrodymą ir iki 1940 m. minėtame plane pažymėto ploto nuosavybės teise M. B. nuosavybės teise valdytų žemės sklypų vieta Lietuvos–Latvijos pasienio atžvilgiu galėjo pasikeisti, be to, nagrinėjant bylą pirmą kartą ir nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą teismas nesivadovavo vien šiuo planu, o vertino įrodymų byloje visetą (t. y. visus rašytinius įrodymus, šalių bei liudytojų parodymus), kad aplinkybė, jog T., iš kurių M. B. 1910 m. gavo žemės, bei pati M. B. turėjo žemės ir Latvijos teritorijoje, negali paneigti fakto, kad ji turėjo ir prašomą nustatyti žemės plotą Lietuvoje, nes 1934 m. Būtingės seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis apskirstytų žemių sąrašas, kuriame nurodoma, jog M. B. nuosavybės teise valdė tik 16,38 ha žemės, nėra tikslus ir išsamus, jame nurodytas valdytų žemių sąrašas nėra baigtinis, yra atmestini. CPK 448 str. 1 dalyje nustatyta, kad pripažinus faktą nustatytu, teismas taip pat turi nurodyti įrodymus, kuriais remiantis faktas pripažintas nustatytu. 2008-04-18 sprendime dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto teismas rėmėsi tik 1910-07-15 aktu/sutartimi, patvirtinta Granzenpot-Grobinės sutarčių skyriaus sekretoriaus, pagal kurią matyti, kad A. B. iš savo tėvo gavo dovanų valstiečių sodybą „Terbet“, pažymėtą Nr. 18, kurios plotas yra 36,52 dešimtinės, kurios atitinka 40 ha (t. 1, b. l. 52, 69). Be to, minėtame akte/sutartyje sekretorius nurodo, kad sodybos savininkai M. T. B., J. J. B. , o taip pat jų sūnus A. J. B. yra Rucavos valsčiaus valstiečiai, gyvenantys Rucavos valsčiaus sodyboje „Terbet“ Nr. 18. Iš pareiškėjos pateikto „Terbet“ sodybos 1910 m. plano matyti, jog tai Rucavskaja teritorija, prie dviejų sklypų pažymėta „lieka Latvijoje“. Atnaujinus procesą pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo naujai pateitus rašytinius įrodymus ir padarė pagrįsta išvadą, jog M. B. iki nacionalizacijos Lietuvos Respublikoje Šventosios kaime valdė 18 7469 ha žemės. Aplinkybė, kad pirmą kartą nagrinėjant bylą teismas nustatė faktą pagal tuo metu turėtus įrodymus, nereiškia, kad atnaujinus procesą neturi būti vertinami pirminei teismo išvadai prieštaraujantys rašytiniai įrodymai, juo labiau, kad procesas byloje būtent ir buvo atnaujintas naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindu, o pirmą kartą nagrinėjant bylą liudytojai nieko nepasakė dėl žemės ploto ir tikslios atskirų žemės sklypų vietos – liudytoja A. K. netgi nurodė girdėjusi, kad Bitininkai turėjo daug žemės skirtingose vietose (t. 1, b. l. 65). Taigi ir liudytos parodymai niekaip nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo išvados, kad dalis Bitininkų žemės pakliuvo į Latvijos teritoriją. Pagrindu kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo turi būti fakto žinojimas pagrįstas tą faktą patvirtinančiais leistinais įrodymais, o ne hipotetine fakto egzistavimo galimybe, grįsta kitų spėjamų faktų palankia sudėtimi. Pareiškėja kreipėsi į teismą su „Terbet“ sodybos 1910 m. planu, sutartimi, iš kurių matyti konkretus turėtos žemės plotas. Atnaujinus procesą bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad dalis žemės pateko į Latvijos teritoriją, todėl apeliantės hipotetinės versijos, kad galbūt situacija iki nacionalizacijos pasikeitė, t. y. gal M. B. žemė buvo perkelta iš Latvijos teritorijos į Lietuvą, gal ji patenka į bendrąsias ganyklas, kuriose nėra pažymėtas, yra nepakankama juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti. Pareiškėja turi įrodyti savo versijų atitikimą objektyviai tikrovei, o ne reikalauti jas paneiginėti suinteresuotą asmenį ar teismą.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su byloje sutrinktų įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad M. B. Lietuvos Respublikoje Šventosios kaime valdė 18,7469 ha žemės (CPK 176 str. 1 d., 178 str., 185 str.). Tačiau teisėjų kolegija kartu pažymi, kad šiai pirmosios instancijos teismo išvadai prieštarauja teismo sprendimo rezoliucinė dalis, kurioje nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog M. B. iki 1940 metų Kretingos apskrityje, dabar Palangos miesto, Šventosios teritorijoje, nuosavybės teise valdė tik 2,3669 ha žemės. Pastaruoju klausimu teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 448 str. 1 dalies reikalavimas pripažinus faktą esant nustatytą sprendime nurodyti, kuriam tikslui šis faktas nustatytas, ir aplinkybės, kad nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų nuosavybės teisėms pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą į dalį žemės atkurti pakanka nesikreipiant į teismą dėl juridinę reikmę turinčio fakto nustatymo arba kad šios teisės į dalį žemės jau yra atkurtos, negali pakeisti byloje nustatyto objektyvios tikrovės fakto, ir byloje nagrinėjamu atveju nesudarė pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. B. Kretingos apskrityje, dabar Palangos miesto, Šventosios teritorijoje, iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė tik 2,3669 ha, o ne 18,7469 ha, žemės, nes tas 2,3669 ha žemės plotas byloje nebuvo niekaip identifikuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, t. y. pagal kokius nors požymius (pavyzdžiui, yra kitame kaime) galimas atskirti nuo bendro 18,7469 ha ploto. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis atitinkamai tikslintina nekeičiant jo esmės, t. y. pirmosios instancijos teismo motyvuotai nustatyto objektyvios tikrovės fakto, kad M. B. Kretingos apskrityje, dabar Palangos miesto, Šventosios teritorijoje, iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 18,7469 ha žemės. Šio fakto įtvirtinimas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nereiškia, kad pretendentai į M. B. valdytą žemę teismo sprendimu įgijo teisę atkurti nuosavybės teises į dar papildomai 18,7469 ha žemės nepaisant aplinkybių, kad į dalį šios žemės nuosavybės teisės jau yra atkurtos arba kad į dalį žemės nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų nuosavybės teisių atkūrimui pakanka ir be teismo sprendimo. Nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas CPK 444 str. 1 dalies prasme sukurs teisinius padarinius tik pareiškėjos teisei atkurti nuosavybės teises į išlikusios nuosavybės dalį, į kurią pareiškėjai nuosavybės teisės dar neatkurtos.

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas patikslinant rezoliucinę dalį (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 331 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325–333 str.,

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą patikslinant, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo klausimui spręsti nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad M. B. iki 1940 metų Kretingos apskrityje, dabar Palangos miesto, Šventosios teritorijoje, nuosavybės teise valdė 18,7469 ha žemės.

Kolegijos pirmininkė Danguolė MartinavičienėKolegijos teisėjai Irma ČuchrajAlvydas Žerlauskas