Kauno apygardos teismo sprendimas

2015-06-25 · Civilinė byla Nr. e2A-1280-555/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2015-06-25
Bylos Nr.
e2A-1280-555/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-14577-2011-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Tamašauskas
Atsakovas
S. S.
Ieškovas
akcinės bendrovės „LESTO“
Trečiasis asmuo
DNSB „Bermudai 9A“
Kategorijos
  • 42.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-1280-555/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14577-2011-1Procesinio sprendimo kategorijos: 42.3; 44.2; 44.5.1; 45.5; 121.14; 121.18 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2523-775/2015 pagal ieškovės akcinės bendrovės „LESTO“ ieškinį atsakovui S. S. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo DNSB „Bermudai 9A“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1999 m. birželio 7 d. tarp atsakovo ir AB „Lietuvos energija“ filialais Kauno elektros tinklai, kurio teises ir pareigas perėmė AB „LESTO“, buvo sudaryta elektros energijos tiekimo-vartojimo (pirkimo-pardavimo) sutartis Nr. 99/9617855, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo tiekti elektros energiją objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti už suvartotą elektros energiją pagal ieškovo įrengto komercinės elektros energijos apskaitos skaitiklio rodmenis ir galiojančius tarifus. Sutarties sudarymo metu atsakovas valdė minėtą objektą dalinės nuosavybės teise kartu su savo motina. Virš atsakovo buto, esančio viršutiniame devintame gyvenamojo namo aukšte, jį išplečiant, pastatytas priestatas-butas dešimtame aukšte, kuris nėra įregistruotas Nekilnojamo turto registre ir įteisintas teisės aktų nustatyta tvarka. Priestatą statė atsakovo motina, o po mirties paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu atsakovas nuo 2011 m. rugsėjo 28 d. įgijo nuosavybės teisę į visą nekilnojamą turtą ir jo išplėstinį priestatą. Kadangi priestatas nebuvo įteisintas kaip nekilnojamojo turto vienetas ir įregistruotas Nekilnojamo turto registre, jame nebuvo galima pajungti atskiro komercinės elektros energijos apskaitos skaitiklio, todėl atsakovas savo lėšomis ir jėgomis išplėtė buto vidaus elektros tinklą ir nutiesė elektros kabelius nuo jam priklausančio buto į priestatą, taip pat savo lėšomis laiptinės įvadiniame apskaitos skyde, kurį eksploatuoja DNSB „Bermudai 9A“, įrengė kontrolinį elektros skaitiklį su tikslu atskirti elektros energijos kiekį, suvartojamą bute ir priestate. 2013 m. gruodžio 18 d. ieškovės darbuotojas patikrinimo metu nustatė, kad DNSB „Bermudai 9A“ eksploatuojamame laiptinės apskaitos skyde nuo namo vidaus tinklo prieš komercinės elektros energijos apskaitos skaitiklį neteisėtai pajungtas kabelis, nuvestas į atsakovo įrengtą kontrolinį apskaitos prietaisą, o toks prietaisas galėjo ir turėjo būti pajungtas tik nuo buto vidaus elektros tinklo ir tik per ieškovės atsakovo butui įrengtą komercinės elektros energijos apskaitos skaitiklį. Dėl kontrolinio skaitiklio neteisėto pajungimo priestate suvartojamą elektros energiją fiksavo tik kontrolinis skaitiklis. Dėl nustatytų pažeidimų, atsakovui dalyvaujant, 2013 m. gruodžio 23 d. buvo surašytas Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas. 2014 m. kovo 10 d. komisijos nutarimu sprendė, kad aktas surašytas teisėtai ir pagrįstai, todėl komisija nustatė vienerių metų patiektos elektros energijos kiekio apskaičiavimo laikotarpį (nuo 2012 m. gruodžio 24 d. iki 2013 m. gruodžio 23 d.), patiektos elektros energijos vertę apskaičiuojant Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų 2010 m,. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-38, nustatyta tvarka, pagal faktinę elektros energijos prietaisų galią, taikant buitinių vartotojų dažniausiai naudojamų elektros energijos imtuvų veikimo valandų skaičiaus per parą lentelę. Apie komisijos nustatytą nuostolių (žalos) dydį 2014 m. kovo 14 d. ieškovė raštu informavo atsakovą, išsiuntė komisijos nutarimą ir pateikė apmokėjimui išankstinio mokėjimo sąskaitą, suteikdama 30 kalendorinių dienų terminą nuostoliams (žalai) atlyginti, tačiau atsakovas gera valia reikalavimo neįvykdė. Atsakovas, vykdydamas sutartį ir mokėdamas pagal ieškovės komercinės apskaitos skaitiklio rodmenis, iš esmės atsiskaitinėjo tik už bute suvartotą elektros energiją, o už priestate suvartojamą elektros energiją su ieškove nebuvo atsiskaitoma, dėl to ieškovė patyrė nuostolius (žalą).

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 471,30 Eur (1 627,06 Lt) nuostolių (žalos) atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,70 Eur (54 Lt) sumokėto žyminio mokesčio bei bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 23 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei AB „LESTO“ iš atsakovo S. S. 471,23 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (471,23 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. rugpjūčio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,64 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė trečiajam asmeniui DNSB „Bermudai 9A“ iš atsakovo S. S. 86,89 Eur išlaidų už teisinę pagalbą; priteisė valstybei iš atsakovo S. S. 4,87 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM.

Teismas sprendė, kad neteisėtas elektros energijos vartojimas atsakovui priklausančiame priestate, neginčytinai įrodytas. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje nėra šalių ginčo, kad ieškovė į atsakovui nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) bei Nekilnojamojo turto registre neįregistruotą priestatą tiekia elektros energiją, o atsakovas už patiektą elektros energiją 36 butui ieškovui moka1999 m. birželio 7 d. sudarytos elektros energijos pardavimo-pirkimo (tiekimo-vartojimo) buities vartotojui (gyventojui) sutarties Nr. 99/9617855 pagrindu. Teismas vadovavosi nuostata, kad sutarties šalims neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartines pareigas, sutartį pažeidusiai šaliai kyla sutartinė civilinė atsakomybė, todėl ginčo atveju ieškovė privalo įrodyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą ir neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį. Teismas nurodė, kad skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, todėl kaltę privalo paneigti atsakovas (skolininkas). Teismas vadovavosi, kasacinio teismo formuojama praktika, ir nurodė, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo atveju išimčių dėl kaltės prezumpcijos įstatymuose neįtvirtinta. Tokiais atvejais įrodinėjimo pareiga, kad žala padaryta ne dėl elektros energijos vartotojo kaltės, priklauso elektros energijos vartotojui. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus ir aplinkybes, padarė išvadą, kad atsakovas nepaneigė skolininko kaltės prezumpcijos, nepaneigė savo kaltės dėl ieškovei kilusių nuostolių, todėl laikė, kad atsakovas kaltas dėl ieškovės patirto žalos. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių nuostatomis (toliau – Taisyklės), todėl sprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas neteisėtai vartotojo elektros energiją, kaip tai numatyta Taisyklių 8 p., dėl tokio jo elgesio elektros energijos tiekėjui buvo padaryta žala, todėl elektros vartotojo pareigų pažeidimą nagrinėjamu atveju teismas kvalifikavo kaip atsakovo neteisėtus veiksmus. Teismas pažymėjo, kad nurodyti atsakovo neteisėti veiksmai ar neveikimas ir buvo ieškovei kilusios žalos priežastis, nes nebuvo pateikiamas tikslus suvartotos elektros energijos kiekis, todėl konstatavo, jog tarp atsakovo veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys. Kadangi byloje esantys įrodymai pagrindė atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas, todėl ieškovei priteista žala dėl neteisėto elektros energijos vartojimo.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad inspektorius A. Š. 2012 m. gruodžio mėn. plombavo gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini) skaitiklius ir nerado jokio nelegalaus nusižengimo, viskas buvo pajungta teisingai, nors inspektorius A. Š. ir tvirtino, kad užplombavo per klaidą. Esant neaiškioms priežastims inspektorius A. Š. nepranešė savo vadovams, kad minėtame name yra kontrolinis skaitliukas, neieškojo jo savininko. 2013 m. gruodžio 18 d. kitam inspektoriui keičiant skaitiklius minėtame name iškilo klausimas dėl kontrolinio skaitiklio pajungimo. Inspektorius M. D. nebuvo užėjęs į naujai įrengtą butą, automobilyje surašė apžiūros aktą, jam patvirtinus, kad nėra nieko pažeista, apeliantas aktą pasirašė. Apeliantas pažymi, kad elektros skydas neplombuotas, nerakintas, gali prieiti kas tik nori. Apie nurodytas aplinkybes apeliantas raštu ne kartą įspėjo tiek AB „LESTO“, tiek DNSB „Bermudai 9A“ pirmininką J. L.. Teismo posėdžio metu inspektorius M. D. patvirtino, kad elektros skydas privalo būti užplombuotas. Apeliantas ne kartą informavo AB „LESTO“, kad laidas ne ten pajungtas kur buvo, tačiau ieškovė į tai nekreipė dėmesio. Nurodo, kad priestate gyveno nuomininkas, kuris labai retai jame lankydavosi, už suvartotą energiją buvo skaičiuojama pagal 36-to buto skaitliuką, o kadangi priestate beveik niekada niekas negyveno, todėl ir elektros sunaudojimas buvo menkas. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo objektyviai įvertinti iš AB „LESTO“ pateiktų įrodymų faktinės padėties, nes neturėjo nei nuotraukų, darytų 2013 m. gruodžio 18 d., nei 2013 m. gruodžio 23 d. užfiksuotų 2013 m. gruodžio 18 d. M. D. patikrinimo metu, ką privalėjo padaryti. Be to, buvo pažeistas rungimosi principas, nes apeliantas papildomai negalėjo užduoti A. Š. klausimų 2014 m. liepos mėn. pradžioje keičiant 37-to buto skaitliuką dėl savieigos. Apeliantas taip pat nurodo, kad 2012 m. gruodžio mėn. A. Š. neatsakingai užplombavo kontrolinį skaitliuką, o po to pamiršo metams informuoti vadovybę (ne dėl grobstymo), o dėl kontrolinio skaitiklio, o už suvartotą energijos elektros energiją mokėjo visą laiką per 3-to buto knygutę, tą daro ir dabar. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą neatsižvelgdamas net į AB „LESTO“ 2013 m. kovo 10 d. komisijos sprendimą: „AB „LESTO“ komisija nustatė, kad paskutinio patikrinimo metu 2012 metais (A. Š. plombavimo metu) skaitiklis buvo pajungtas tinkamai ir inžinierius jį užplombavo.“

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apelianto apeliacinį skundą ieškovė AB „LESTO“ prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apelianto S. S. apeliacinį skundą atmesti. Papildomai nurodė, kad atsakovo pateiktos nuotraukos, darytos 2014 metais, taip pat 2014 metų rašytiniai kreipimaisi į ieškovą negali būti laikomi tinkamais įrodymais byloje, kadangi pateikti duomenys patvirtina ne ginčo laikotarpiu buvusias aplinkybes, už kurį ieškovė prašo priteisti patirtus nuostolius, tokie įrodymai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Liudytojo A. M. nurodytos aplinkybės taip pat nėra susiję su ginčo laikotarpiu buvusia situacija. Be to, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esančiais rašytiniais įrodymais yra įrodytos atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos. Tuo tarpu atsakovas nepaneigė skolininko kaltės prezumpcijos, nepaneigė savo kaltės dėl ieškovui kilusių nuostolių dėl to laikytina, jog atsakovas kaltas dėl ieškovės patirtos žalos. Ieškovė pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra pažymėjęs, kad civilinėje teisėje nesvarbus žalą padariusio asmens vidinis vertinimas, asmens požiūris į savo veiksmus, o svarbus žalą padariusio asmens faktinio elgesio ir tam tikro elgesio standartų santykis, todėl vertinus paminėtas aplinkybes, pirmos instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą dėl atsakovo pareigos atlyginti ieškovo patirtus nuostolius.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš sutartinių elektros energijos pirkimo–pardavimo teisinių santykių dėl nesumokėto įsiskolinimo ir žalos už neteisėtą elektros energijos vartojimą atlyginimo.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Pagal CK 6.384 straipsnio 1 dalį, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų.

Byloje nustatyta, jog ginčo šalys 1999 m. birželio 7 d. pasirašė Elektros energijos pardavimo (tiekimo) – pirkimo (vartojimo) sutartį Nr. 99/9617855, pagal kurią ieškovė įsipareigojo tiekti atsakovui elektros energiją objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), o atsakovas (vartotojas) įsipareigojo neviršyti leistos naudoti 3 kW galios, apmokėti už elektros energiją pagal skaitliuko parodymus ir galiojančius tarifus, vadovautis vartotojų elektros įrenginių techninio eksploatavimo ir saugos taisyklėmis eksploatuodamas elektros įrenginius, stebėti apskaitos prietaisų būklę ir veikimą, saugoti plombas, o apie pastebėtus trūkumus ar pažeidimus nedelsiant pranešti (b. l. 12-13). 2013 m. gruodžio 23 d. ieškovės darbuotojas M. D. surašė elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą, apžiūros metu nustatyta, kad elektros skaitiklis pajungtas įvadiniame skyde neinformavus AB „LESTO“, skaitiklis perjungtas kaip kontrolinis nuo 36 buto, atsakovas akte nurodė, jog butas Nr. 36A išnuomotas (b. l. 14, 23), atsakovas faktiškai gyvena Neringoje, savo gyvenamąją vietą ten ir deklaravęs (b. l. 20). Atsakovas ieškovei atsiskaitydavo tik už 36 bute suvartotą elektros energiją (b. l. 15-17). 2014 m. kovo 10 d. AB „LESTO“ komisija nusprendė, jog 2013 m. gruodžio 23 d. aktas surašytas pagrįstai (b. l. 22).

Byloje nėra šalių ginčo, kad ieškovė į atsakovui nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 18-19), bei Nekilnojamojo turto registre neįregistruotą priestatą tiekia elektros energiją, o atsakovas už patiektą elektros energiją 36 butui ieškovui moka (b. l. 15-17) 1999 m. birželio 7 d. sudarytos elektros energijos pardavimo-pirkimo (tiekimo-vartojimo) buities vartotojui (gyventojui) sutarties Nr. 99/9617855 pagrindu (b. l. 12-13). Byloje kilęs ginčas dėl atsakovo nesumokėto įsiskolinimo už neteisėtą elektros energijos vartojimą (neapskaitytą elektros energiją) ir dėl to kilusios žalos (nuotolių) ieškovei atlyginimo.

Aiškindamas ir taikydamas civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d., 6.256 str. 1 d.). Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246 str., 6.256 str.), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovė, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. Tuo tarpu skolininko kaltė, kaip sutartinės civilinės atsakomybės prielaida, yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 str. 1 d.). Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo atveju išimčių dėl kaltės prezumpcijos įstatymuose neįtvirtinta. Tokiais atvejais įrodinėjimo pareiga, kad žala padaryta ne dėl elektros energijos vartotojo kaltės, priklauso elektros energijos vartotojui (LAT 2005-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2005; 2008-09-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2008; 2009-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2009; 2011-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011). Taigi, ieškovė, prašydama priteisti nuostolius, patirtus dėl neteisėto elektros energijos naudojimo, neturėjo įrodyti apelianto kaltės, apeliantas privalėjo pats įrodyti aplinkybes, kuriomis grindė savo atsikirtimus, išskyrus, jeigu remtųsi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad apeliantas nepateikė įrodymų, paneigiančių savo kaltę, kad ginčo laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 24 d. iki 2013 m. gruodžio 23 d. neteisėtais ir kaltais veiksmais – neleistinu būdu pasijungta elektros energija sukėlė pasekmę – neteisėtai vartojo neapskaitinę elektros energiją, todėl ieškovė negavo pajamų už apelianto realiai suvartotą, bet neapskaitytą elektros energiją. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovas taip pat neįrodė ir galimai esant trečiųjų asmenų kaltės.

Pagal ginčo laikotarpiu galiojusį Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr.1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (Žin., 2013, Nr. 125-6396) (toliau – Taisyklės) 8 punktą, sąvoka „neteisėtas elektros energijos vartojimas“ apibrėžiamas taip: „elektros energijos vartojimas, kai įrodoma, kad: 1) asmuo savavališkai prijungė elektros energijos įrenginius ar imtuvus prie operatoriaus elektros tinklo ar elektros energijos vartotojo lokaliojo elektros tinklo ir vartojo elektros energiją; 2) elektros apskaitos prietaisai ar apskaitos schemos elementai akivaizdžiai sugadinti (pažeistas elektros skaitiklio stiklas, korpusas, gnybtų trinkelė ar pan., sugadintas matavimo transformatorius, bandymo gnybtynas, laidininkai ar kita; pažeistos ar nutrauktos elektros apskaitos prietaiso, elektros apskaitos schemos elemento, įvadinės elektros apskaitos spintos (skydelio) ar kitų su elektros apskaita susijusių vietų plombos, klastotos elektros energijos apskaitos prietaiso ar elektros apskaitos schemos elementų gamintojo, metrologinės patikros ir (arba) operatoriaus plombos, naudotos mechaninės ar kitos priemonės, skirtos fiksuojamos elektros energijos kiekiui keisti; pakeista elektros apskaitos prietaiso prijungimo schema ar pan.) ir dėl to neužfiksuotas faktinis patiektas elektros energijos kiekis; 3) elektros apskaitos prietaisas, elektros apskaitos schemos elementas paveiktas taip, kad tikrinant nebuvo įmanoma to pamatyti (paveikta sukuriant išorinį magnetinį lauką, elektros apskaitos prietaisų rodmenys atsukti atgal ar stabdyti specialiaisiais prietaisais, falsifikuoti elektros apskaitos prietaisai, matavimo transformatoriai, elektros imtuvai prijungti prieš elektros apskaitos sistemos įrengimo vietą ar pan.) ir dėl to neužfiksuotas faktinis patiektas elektros energijos kiekis.“ Tų pačių Taisyklių 79 punkte, numatyta, kad: „[e]lektros apskaitos prietaisų, elektros apskaitos schemos elementų gadinimas, falsifikavimas, plombų pažeidimas ar be operatoriaus sutikimo išardymas, savavališkas elektros apskaitos schemos keitimas, siekiant sumažinti apskaitomos elektros energijos kiekį arba elektros skaitiklio rodmenis, kitoks elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų paveikimas arba savavališkas elektros įrenginių prijungimas prie operatoriaus tinklo yra Taisyklių nuostatų pažeidimas, už kurį asmuo atsako įstatymų nustatyta tvarka. Tokiam vartotojui taikomos ir kitos atitinkamos Taisyklių nuostatos.“

Neteisėtą apelianto elektros energijos vartojimą, t. y. neteisėtus veiksmus, ieškinyje nurodytu atveju patvirtina 2013 m. gruodžio 23 d. Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas Nr. 11002539 (b. l. 14), surašytas tam teisę turinčio darbuotojo, kurio kvalifikacija abejoti nėra pagrindo. Akto surašymo metu dalyvavo ir apeliantas, surašyto akto duomenims neprieštaravo, aktą pasirašė. Minėtas aktas surašytas vadovaujantis Taisyklių 120 punkto nuostatomis. Surašyto akto pagrįstumas, pagal Taisyklių 122 punktą, buvo pateiktas svarstyti specialiai ieškovės sudarytai komisijai (toliau – Komisija), kurios metu buvo nuspręsta, kad 2013 m. gruodžio 23 d. aktas surašytas pagrįstai, kadangi paskutinio patikrinimo metu 2012 metais skaitiklis buvo pajungtas tinkamai. Komisija taip pat nurodė, kad inžinierius užplombavo skaitiklio gnybtų dangtelį, tačiau kiti laido galai liko laisvai prieinami. Už suvartotos, bet neapskaitytos energijos kiekį komisija paskaičiavo už metus laiko (b. l. 22). Nurodyti rašytiniai įrodymai yra pakankami tam, kad patvirtintų apelianto, kaip buitinio elektros energijos vartotojo, neteisėtus veiksmus. Taigi, apelianto neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nagrinėjamoje byloje nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dėl anksčiau nurodytų neteisėtų apelianto veiksmų (neteisėto elektros energijos naudojimo) ieškovė patyrė žalą, kadangi ieškovei kilusios žalos priežastis – neapskaityta suvartota elektros energija, todėl sutinkamai su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos yra priežastinis ryšys (CK 6.247 str.)

Apeliaciniame skunde teigiama, kad skaitiklis buvo užplombuotas ieškovės inžinieriaus, o plombos nebuvo pažeistos, todėl apeliantas niekaip negalėjo neteisėtai vartoti elektros energijos, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu apelianto argumentu. Kaip Komisijos išvadoje nustatyta, atsakovo savavališkai pajungtas kontrolinis skaitiklis patikrinimo metu 2012 metais buvo užplombuotas, pažymint, kad inžinierius užplombavo tik minėto skaitiklio gnybtų dangtelį, tačiau kiti laido galai liko laisvai prieinami. Šių aplinkybių neneigia ir pats atsakovas, t. y. neginčija, kad 2013 m. gruodžio 23 d. apžiūros metu inžinierius tinkamai perjungė juodą laidą prie 36 buto automato, t. y. už apskaitos, kaip ir turėjo būti pajungtas.

Apelianto argumentai, kad atsakovui priklausančiame priestate gyveno nuomininkas, kuris tik kartą į mėnesį jame lankydavosi, todėl ten beveik niekada niekas negyveno, kad elektros skydas neplombuotas, nerakintas, prie jo gali prieiti bet kas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nešalina apelianto civilinės atsakomybės ir nepaneigia nei apelianto neteisėtų veiksmų, nei jo kaltės, pagrįstai konstatuotų skundžiamame sprendime.

Nustačius apelianto civilinę atsakomybę už neteisėtai pajungtos ir neapskaitytos elektros energijos naudojimą, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu priteistos žalos (nuotolių) dydžio, kadangi apeliantas jos neginčija.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, todėl teismas nepasisako dėl tų apeliacinių skundų argumentų, kurie yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos teismo procesinio sprendimo teisėtumui. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas