- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-01-11
- Bylos Nr.
- N1-71-616/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ernesta Montvidienė
- Nukentėjusysis
- E. J.
- Kaltinamasis
- N. K., S. G.
- Advokatai
- Sofija Kručienė
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.1.; 1.1.11.9.; 1.2.14.3.1.; 2.3.6.
2010 m. sausio 11 d.
dalyvaujant Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. T.,
viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. G., gimęs (duomenys neskelbtini)., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, mokosi Radviliškio profesinio reabilitacinio rengimo centre, I kurse, neteistas
N. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, atliekantis laisvės atėmimo bausme nepilnamečių pataisos namuose, turintis 8 klasių išsilavinimą, teistas 3 kartus:
1) 2009-06-22 Joniškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 mėn.,
2) 2009-07-15 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 (2 veikos), 178 str. 2 d. 45 parų areštu,
3) 2009-09-08 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (3 veikos), 180 str. 2 d., laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. G. ir N. K. 2008-08-21 apie 13.00 val., Šiauliuose, Žemaitės g. 66-o namo laiptinėje, veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, taip pat dalyvaujant nesulaukusiam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 13 str. nustatyto amžiaus asmeniui V. G. , panaudojant fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį E. J., o būtent suduodami nukentėjusiajam E. J. rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas nenustatytą skaičių smūgių, tačiau ne mažiau trijų smūgių, padarė E. J. kraujosruvas veide, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė svetimą nukentėjusiajai I. J. priklausantį turtą- du raktus 25 Lt vertės bendrai (vieno rakto vertė 10 Lt, antro rakto vertė 15 Lt), viso svetimo turto už 25 Lt.
Kaltinamasis S. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu iš esmės pagal pareikštą prisipažino dalinai ir parodė, jog 2008 m. rugpjūčio mėnesį, dienos ir laiko nepamena, bet viskas vyko dienos metu, eidamas su draugais L., K., Š., G. Žemaitės gatve, prie namo Nr. 66 pamatė nukentėjusįjį E. J.. V. G. paklausė nukentėjusiojo “gal turi parūkyti“, tačiau tam atsakius neigiamai, E. L. įstūmė nukentėjusį į laiptinę, o kaltinamasis rankos kumščiu trenkė nukentėjusiajam du kartus į petį, vieną kartą spyrė koja į nukentėjusiojo koją. Smūgius sudavė dėl asmeninių piktumų, kurių turėjo nukentėjusiojo atžvilgiu, nes nukentėjęs jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Po to jis išėjo iš laiptinės, o laiptinėje prie nukentėjusiojo liko K., G. ir L.. Gal po 5 min. iš laiptinės išėjo N. K. su E. L.. Taip pasielgė todėl, kad buvo priešiškai nusiteikęs nukentėjusiojo atžvilgiu, turėjo asmeninių nesutarimų. Nematė, kas iš berniuko kišenės ištraukė raktus, apie tai kad paimti raktai – sužinojo policijoje. Supranta, kad blogai pasielgė, dėl sumušimo nuoširdžiai gailisi.
Kaltinamasis N. K. teisiamojo posėdžio metu iš esmės kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2008 m. rugpjūčio mėnesį, dienos ir laiko nepamena, bet viskas vyko dienos metu, ėjo keturiese su draugais Žemaitės gatve. Lijo lietus, todėl jie užėjo į Žemaitės g. Nr. 66 namo laiptinę pasislėpti nuo lietaus. Į tą pačią laiptinę užėjo ir nukentėjusysis E. J., nes S. G. norėjo su nukentėjusiuoju pasikalbėti, kadangi buvo piktas ant nukentėjusiojo. Nukentėjusysis kėlė balsą, prašė leisti jam praeiti. V. G. paprašė cigaretės, bet nukentėjusysis neturėjo. Pirmą smūgį sudavė jis, nes norėjo pamokyti nukentėjusįjį. Jis sudavė gal 2 kartus koja į galvą, du kartus sudavė į veidą, paskui iškraustė kišenes, džinsų kišenėje rado raktus ir juos paėmė. E. J. nesipriešino, tik stovėjo ir verkė. Paskui išėjo į lauką. Kai paėmė raktus, S. G. greičiausiai jau buvo išėjęs iš laiptinės, tiksliai negali nurodyti. Gal ir sakė nukentėjusiajam, kad apvogs jo namus, bet taip daryti neketino, tik pajuokavo. Išėjęs į lauką raktus išmetė. Supranta, kad blogai pasielgė, dėl to nuoširdžiai gailisi. Mušimo metu L. ir G. įeidavo ir išeidavo iš laiptinės. Kas sudavė ir kokius smūgius nukentėjusiajam- negali tiksliai pasakyti.
Nukentėjusysis E. J. teisme parodė, kad 2008 metų rugpjūčio mėnesį, dienos neprisimena, jis ėjo į biblioteką, kai jį pasivijo gal 5 vaikinai, iš kurių du jis pažinojo, tai S. G. ir I. Š.. Priėję jaunuoliai klausė jo kur eina, paskui prievarta nusitempė į Žemaitės g. 66 namo laiptinę ir mušė. S. G. pradėjo jį mušti pirmas, trenkė į pilvą. Paskui jį mušė ir N. K., bei mažiukas, kuris turi žvairumą. Jį mušė rankomis, spardė kojomis, kur kuris pataikė negali pasakyti, nes viskas vyko greitai ir neįsidėmėjo, stengėsi tik išvengti smūgių. Mano, kad mušė dėl to, kad buvo prieš tai tiems vaikinams iškvietęs policiją, kad jie įsibrovė į jo namus. Raktus ištraukė mažiausias iš jų vaikinas, kuri atpažino rodant nuotraukas, o prieš tai reikalavo raktus atiduoti iš jų vyriausiasis vaikinas. Kas konkrečiai ir kiek smūgių sudavė - negali pasakyti, nes buvo išsigandęs. Kai ištraukė tas mažiausias vaikinas raktus, pasakė, kad galės apvogti butą, tuo metu kartu buvo laiptinėje K. ir G..
Nukentėjusioji ir E. J. atstovė pagal įstatymą I. J. teisme parodė, kad nukentėjusysis yra jos sūnus. Iš policijos ji sužinojo, kad yra sumuštas jos sūnus, dalyvavo sūnaus apklausoje. 2008 metais, datos tiksliai nepamena, jai, einant iš darbo, paskambino sūnus, kad atėjo vaikinai ir reikalavo surinkti daiktus. Vaikinai buvo įėję į butą, paėmė iš šaldytuvo maisto produktus. Ji iškvietė policiją, bet, atvykus pareigūnams, vaikinų nebebuvo. Kitą dieną sūnų sumušė, atėmė iš sūnaus raktus, todėl reikėjo keisti durų spyną. Ji tų vaikinų nematė ir įvardinti jų vardų negali. Mano, kad sūnų sumušė dėl to, kad buvo iškviesta policiją. Sūnus nieko jai nepasakojo, yra nekalbus, po to įvykio turi baimės jausmą, bijo net iš namų išeiti.
Liudytojas V. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2008 metais, datos neprisimena, jis S. G., N. K., E. L. kartu ėjo Žemaitės gatve ir pamatė nukentėjusįjį. N. K. prievarta nusitempė E. J. į laiptinę, jie visi suėjo į laiptinę iš paskos. N. K. nukentėjusiam esant laiptinėje pasakė “duok buto raktus”. Matė, kad nukentėjusysis buvo įspraustas į kampą, o N. K. su S. G. jį mušė. N. K. sakė “duok raktus”, E. J. nedavė, todėl jį mušė. N. K. sudavė 3–4 smūgius ranka, S. G. spyrė koja. Berniuką mušė dėl to, kad norėjo kažką atimti. Liudytojas nurodė, jog jis bandė nutraukti muštynes, tačiau N. K. toliau mušė, todėl liudytojas išėjo į lauką, iš paskos išėjo E. L., paskui N. K., kuris kažką sakė, kad pasiėmė raktus nuo buto. Po to visi grįžo į globos namus, jis klausė, kodėl mušė nukentėjusįjį, jam atsakė, kad buvo kažką pasakęs ne taip, norėjo atimti buto raktus. Liudytojas teigia, jog neėmė buto raktų ir nukentėjusiojo nemušė.
Liudytojas E. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2008 metų vasarą jis, S. G., N. K., V. G. kalbėjosi kieme. Šalia jo buvo N. K., kuris pamatė kita gatvės puse einantį nukentėjusįjį. N. K. pasivijo nukentėjusį ir paprašė parūkyti. Jis ėjo N. K. iš paskos. N. K. ir S. G. nusitempė nukentėjusį į laiptinę, ji su V. G. įėjo iš paskos. Beeinant į laiptinę, N. K. paklausė berniuko ką tas turi, berniukas atsakė, kad nieko, tuomet ir pradėjo berniuką mušti. Vaikas verkdamas prašė neatimti raktų. Jis matė, kad raktus iš berniuko kišenės ištraukė N. K.. Įėjęs į laiptinę jis pasakė, kad nebemuštų berniuko. Pirma ištraukė raktus, paskui pradėjo berniuką mušti. N. K. sakė, kad bus galima apvogti butą, nes vaikas gyvena prie mokyklos, kurioje mokosi S. G.. N. K. iš laiptinės išėjo paskutinis ir visi ėjo link stotelės. Vaikas liko verkdamas laiptinėje.
Liudytojas A. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog apie įvykį nieko nepamena, jis nukentėjusiojo nemušė.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Žemaitės g. 66 namo laiptinėje, Šiauliuose (1 t., b.1 9-15);
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis E. J. atpažino V. G. kaip jį sumušusį ir raktus pagrobusį asmenį (1 t., b.l. 37-40).
Iš specialisto išvados Nr. G 1300/08(04), matyti, kad E. J. padarytos kraujosruvos veide; rastiems sužalojimams padaryti reikėjo 3 smūgių bukais kietais daiktais į veidą. Sužalojimai nėra būdingi kritiminei traumai. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. E. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. 1. 18).
Įrodymų analizė, vertinimas ir veikos juridinė kvalifikacija dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 180 str. 1 d.
Visuma teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų patvirtina S. G. ir N. K. kaltę įvykdžius nusikalstamą veiką , numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.
S. G., N. K. veikė bendrai, nes bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką, o pasekmių atsiradimas yra vieningas visų bendrininkų veiklos rezultatas, tarp kiekvieno bendrininko veiklos ir bendro nusikalstamo rezultato yra priežastinis ryšys. Vykdant šią nusikalstamą veiką dalyvavo ir nesulaukęs Lietuvos Respublikos BK 13 str. nustatyto amžiaus asmuo – V. G.. Subjektyviajai pusei būdinga tai, kad kiekvienas bendrininkas veikė tyčia, t.y. jis suvokė savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė padarinius ir jų norėjo. Teismas nustatė, kad kaltinamieji S. G. ir N. K. veikė suderintai, naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį ir jam nežymiai sutrikdė sveikatą, o smurto naudojimo metu, V. G. iškraustė nukentėjusiojo kišenes ir , radęs raktus, juos paėmė. Nukentėjusiojo kišenių kraustymo metu buvo abu kaltinamieji, po ko dar buvo naudojamas fizinis smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu. Susitarimas tarp bendrininkų gali būti ir spontaniškas- matydami V. G. veiksmus, jų nenutraukė, S. G. ir N. K. veikė bendrai, suprato vienas kito veiksmus t.y. pirmiausiai panaudodamas fizinį smurtą palaužė nukentėjusiojo pasipriešinimą, neleido jam pabėgti. Abu kaltinamieji buvo vykdytojai, abu prieš nukentėjusįjį naudojo smurtą, o tai, kad raktus paėmė V. G., nešalina kaltinamųjų atsakomybės pagal LR BK 180 str. 1d., nes nusikalstama veika padaryta pasitelkus asmenį, nesulaukusį LR BK 13 str. nustatyto amžiaus. Veika buvo padaryta neapibrėžta tyčia. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis N. K. nurodė, jog galimai jis paėmė raktus iš nukentėjusiojo, o kaltinamasis V. G. nurodė, jog visai nematė kaip buvo paimti raktai, apie raktų paėmimą iš nukentėjusiojo sužinojo policijoje ir mušė nukentėjusįjį tik dėl asmeninių sąskaitų. Šiuos kaltinamųjų teiginius paneigia nuoseklūs tiek ikiteisminio, tiek teisiamojo posėdžio metu duoti nukentėjusiojo E. J. parodymai, kurių metu jis tiksliai nurodė, jog jį laiptinėje mušė S. G., „aukštesnis ir vyresnis vaikinas‘, t.y. N. K. ir mažiausias iš vaikinų, kuris yra žvairas. Būtent tas asmuo, turintis žvairumą, kraustė jo kišenes ir ištraukė raktus. Nukentėjęs tiksliai apibūdino V. G. ypatingus požymius, t.y. žvairumą, tą patvirtino ir atpažinimo iš nuotraukų metu, todėl teismas vadovaujasi nuosekliais nukentėjusiojo E. J. parodymais, nustatant, jog raktus iš nukentėjusiojo paėmė V. G.. S. G. parodymai, jog jis visiškai nežinojo , kad buvo paimti raktai, paneigia nukentėjusiojo parodymai duoti teisiamojo posėdžio metu, kurių metu nustatyta, jog visą laiką , mušant E. J., laiptinėje buvo trise: N. K., S. G. ir V. G., o raktai buvo paimti būtent mušimo metu laiptinėje. Be to kaltinamasis S. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, jog laiptinėje, mušant nukentėjusįjį, kažkuris iš draugų , paėmė nukentėjusiojo raktus, ką neigė teisiamojo posėdžio metu, todėl, atsižvelgiant į nenuoseklius parodymus, teismas laiko, jog tai S. G. pasirinkta gynybos forma, siekiant išvengti atsakomybės. Teismas atmeta liudytojo V. G. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, laiko juos melagingais, tačiau V. G., apklausiant liudytoju buvo 14 m. amžiaus, ir jis negali būti patrauktas atsakomybėn pagal LR BK 235 str. 1d., nes neturi amžiaus numatyto LR BK 13 str. atsakomybei atsirasti. Tai, kad N. K. pripažino teisiamojo posėdžio metu ištraukęs raktus iš nukentėjusiojo kelnių kišenės nepatvirtina jokie kiti byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Nors liudytojas E. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kada matė, jog raktus, tik įėjus į laiptinę, iš nukentėjusiojo ištraukė N. K., tačiau tai prieštarauja paties kaltinamojo N. K. parodymams, kuris nurodė, jog raktus ištraukė jau mušant nukentėjusįjį laiptinėje, o L. tik įeidavo ir išeidavo iš laiptinės. Liudytojo E. L. parodymai nenuoseklūs, nesutampa su parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kuomet šis nurodė, jog tik įeidavo ir išeidavo iš laiptinės ( 1t., b.l. 90-91, 108-110), jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas nes jis tiesiogiai nedalyvavo šioje nusikalstamoje veikoje, todėl teismas atmeta liudytojo parodymus, o vadovaujasi, kaip jau minėta, nuosekliais ir išsamiais nukentėjusiojo E. J. parodymais.
Nors kaltinamasis S. G. teisiamojo posėdžio metu tvirtino, jog nukentėjusįjį E. J. sumušė dėl asmeninių nesutarimų, teismas nenustatė jokių tarpusavio nesutarimų aplinkybių, priešingai, nustatyta, jog raktai pagrobti fizinio smurto naudojimo metu, ir šie veiksmai sudaro plėšimo sudėtį ( LR AT Senato nutarimas Nr. 52, 14 p., 2005-06-23), todėl N. K. ir S. G. veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1d.
Teismas patikslina kaltinimą, nurodant, jog N. K. ir S. G. veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, taip pat dalyvaujant V. G.- asmeniui nesulaukusiam LR BK 13 str. nustatyto amžiaus, įvykdė plėšimą E. J. atžvilgiu. Kaltinime nurodoma, jog bendrais tyčiniais veiksmais šią veiką padarė N. K., S. G. ir V. G., tačiau pastarasis negali būti bendrininkas, nes nusikalstamos veikos padarymo metu jam nebuvo suėję 14 metų. Šis kaltinimo patikslinimas nekeičia faktinių aplinkybių, nesunkina kaltinamųjų padėties.
Teismas, paskirdamas kaltinamiesiems bausmes, atsižvelgia į jiems inkriminuotų ir teisiamojo posėdžio metu įrodytų veikų sunkumą, pavojingumą visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikų motyvus ir tikslus, pažeisto teisinio gėrio svarbą, jų asmenybę, jų elgesį iki veikų padarymo ir po jų.
Kaltinamojo N. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis pripažino iš esmės kaltę visiškai ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1d. 2p.). Kaltinamojo S. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi teismas negali pripažinti, kadangi jis pripažino kaltę tik dėl nukentėjusiojo sumušimo, nepripažino kaltės dėl plėšimo, jo elgesyje ir veiksmuose nuoširdaus gailėjimosi teismas nenustatė: jis nukentėjusiojo neatsiprašė, teisiamojo posėdžio metu tik formaliai pasakė, jog gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad veiką padarė veikdami bendrininkų ( S. G. ir N. K.) grupe (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.).
Skiriant bausmę kaltinamajam S. G. teismas atsižvelgė į padaryto nusikalstamo sunkumą - įvykdė apysunkį tyčinį baigtinį nusikaltimą, pavojingumo visuomenei laipsnį, į tai, kad kaltinamasis šią nusikalstamą veiką įvykdė būdamas nepilnametis, būdamas neteistas, tačiau jis 2007-05-09d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo ( 1t., b.l. 127), taip pat 2009-06-08d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 38 str. už nusikalstamą veiką padarytą po nusikaltimo už kurį dabar yra teisiamas (1t., b.l. 122-124, II t. , b.l. 153-154), nusikalstamos veikos padarymo metu nebaustas administracine tvarka (1t., b.l. 137-138), Šiaulių vaikos globos namų pedagogų charakterizuojamas patenkinamai (1t., b.l. 131), į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad nusikalstama veika įvykdyta prieš nepilnametį asmenį, kas padidina asmens pavojingumą, jo vaidmenį nusikaltime, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes bei į visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių, į tai, kad jis laikomas teisiamu pirmą kartą , jam skirtina bausmė – areštas. Arešto terminas skirtinas atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus maksimalus, numatytas LR BK 90 str. 4 d., kadangi teismo nuomone bus pasiekti bausmės tikslai numatyti LR BK 41 str. Skirtinas areštas atlikti poilsio dienomis, kadangi S. G. mokosi, tam, kad nenutrūktų jo socialiniai ryšiai, bei vadovaujantis proporcingumo principu. Nors nusikalstamą veiką S. G. įvykdė būdamas nepilnametis, ši nusikalstama veika padaryta pirmą kartą, tačiau taikyti LR BK 93 str. ir atleisti jį nuo atsakomybės nėra pagrindų, nes jis nukentėjusiojo neatsiprašė, kaltę pripažino tik iš dalies ir kaip jau nustatyta, jo gailėjimasis tik formalus. Pagrindų taikyti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 62 straipsnį - nėra.
Skiriant bausmę kaltinamajam N. K. teismas atsižvelgė į padaryto nusikalstamo sunkumą - įvykdė apysunkį tyčinį baigtinį nusikaltimą, pavojingumo visuomenei laipsnį, į tai, kad kaltinamasis šią nusikalstamą veiką būdamas nepilnametis, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteistas, tačiau 2007-05-25 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi taikant LR BK 93 str. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, iki šio nuosprendžio priėmimo buvo padaręs eilę nusikalstamų veikų dėl ko priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, bei įvykdė dar vieną nusikalstamą veiką už kurią priimtas apkaltinamasis nuosprendis (1 t., b.l. 150-151, 155-156, 3 t., b.l. 10-34), nusikalstamos veikos padarymo metu nebaustas administracine tvarka ( 1t., b.l. 167-169), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę nepilnamečių pataisos namuose, Šiaulių vaikos globos namų pedagogų charakterizuojamas neigiamai (1t., b.l. 172-173), centro policijos nuovados pareigūnų charakterizuojamas neigiamai (1t., b.l. 166), į atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, į tai, kad ši nusikalstama veika įvykdyta prieš nepilnametį asmenį, kas padidina asmens pavojingumą, atsižvelgiant į jo vaidmenį darant šią nusikalstamą veiką - buvo šios nusikalstamos veikos iniciatorius, teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad N. K. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes bei į visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių, jam skirtina bausmė – areštas. Arešto terminas skirtinas atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus maksimalus, numatytam LR BK 90 str. 4 d., kadangi teismo nuomone bus pasiekti bausmės tikslai numatyti LR BK 41 str., nes N. K. linkęs daryti nusikalstamas veikas. Pagrindų taikyti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 93 str. ar 62 straipsnį - nėra.
Paskirta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4, 9 d. dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2009-06-22 Joniškio rajono apylinkės teismo, 2009-07-15 ir 2009-09-08 Šiaulių miesto apylinkės teismo paskirtomis bausmėmis, nuosprendžiais paskirtą areštą, vadovaujantis LR BK 65 str. 1 d., 1 p. a) p.p. pagrindais keičiant į laisvės atėmimo bausmę.
Civilinio ieškinio byloje nėra.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297- 299 str. str., 301- 305 str., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d., 308 str., 310 str.,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
S.G. pripažinti kaltu įvykdžius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę - areštą 45 ( keturiasdešimt penkioms ) paroms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 49 str. 5d. arešto bausmę skirti atlikti poilsio dienomis
Bausmę paskirti atlikti areštinėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
N. K. pripažinti kaltu įvykdžius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę - areštą 45 (keturiasdešimt penkioms ) paroms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1d., 4d. , 9 d. paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2009-06-22 Joniškio rajono apylinkės teismo paskirta laisvės atėmimo bausme, 2009-07-15 Šiaulių miesto apylinkės teismo paskirta arešto bausme ir 2009-09-08 Šiaulių miesto apylinkės teismo paskirta laisvės atėmimo bausme, arešto bausmes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d., 1 p . a) p.p. pagrindais keičiant laisvės atėmimo bausme ir skirti N. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 ( dvejiems) metams 1 ( vienam) mėnesiui.
Bausmę skirti atlikti nepilnamečių pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Į bausmės laiką įskaityti pagal 2009-06-22 Joniškio rajono apylinkės teismo ir 2009-09-08 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžius atliktą bausmę, bei laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką.
Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.