Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas, spręsdamas nukentėjusiojo J. K. (toliau – nukentėjusysis) skundo, paduoto privataus kaltinimo tvarka, priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nukentėjusysis privataus kaltinimo tvarka teikia teismui skundą, kuriuo prašo „užtikrinti jo gyvybės saugumą ir grasinimus“.

Motyvuojamoji dalis

Konstatuotina, jog skundas neatitinka BPK 412 str. keliamų reikalavimų nukentėjusiojo skundo turiniui, todėl skundas nepriimtinas ir grąžintinas nukentėjusiajam (BPK 412 str. 3 d.).

BPK 412 straipsnyje nurodyta, jog privataus kaltinimo tvarka paduotame skunde ar pareiškime turi būti nurodyta nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės, duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes. Pareiškėjo skunde aprašomos atskiros aplinkybės, tačiau nėra suformuluoti konkretūs kaltinimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK specialiojoje dalyje, padarymo, nenurodytos konkrečių nusikalstamų veikų padarymo vietos, laikai, padariniai, kitos veikų esminės aplinkybės bei duomenys, patvirtinantys skunde išdėstytas aplinkybes. Pažymėtina, kad nukentėjusio asmens skundas yra svarbus procesinis dokumentas, nes juo išreiškiama asmens valia, kad kaltininkas atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus ir būtų nubaustas. Juo pradedamas privataus kaltinimo bylos procesas ir nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, nes teisėjas nutartimi perduoda bylą į teisiamąjį posėdį pagal kaltinimą, pareikštą nukentėjusiojo skunde. Visos aplinkybės ir duomenys, kuriais grindžiamas privatus kaltinimas, turi būti nurodyti privataus kaltinimo skunde, kadangi privataus kaltinimo skundas yra kaltinamajam aktui prilygstantis dokumentas, kuris įteikiamas kaltinamajam ir kuriame tiksliai ir konkrečiai turi būti išdėstytos visos aplinkybės, kuo yra kaltinamas asmuo, priešingu atveju kaltinamam asmeniui būtų suvaržyta teisė į gynybą. Pareiga nustatyti ir pateikti BPK 412 str. 2 d. numatytus duomenis negali būti perkeliama teismui. Ši pareiga įstatymu yra nustatyta nukentėjusiajam, besikreipiančiam į teismą privataus kaltinimo tvarka, todėl ji turi būti vykdoma tinkamai.

Pareiškėjui išaiškintina, jog BPK 407 str. numato konkrečias nusikalstamas veikas, dėl kurių procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas. Tokiose privataus kaltinimo bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas. Šiame straipsnyje nėra numatyta, jog privataus kaltinimo procesas gali būti pradėtas dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (LR BK 145 str.), taigi dėl šios nusikalstamos veikos yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Pareiškėjas dėl galimai padarytų jo skunde minimų nusikalstamų veikų gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą (policiją), kad BPK 166 str. nustatyta tvarka būtų atliekamas ikiteisminis tyrimas.

Nurodyti skundo surašymo trūkumai trukdo pradėti privataus kaltinimo procesą teisme, todėl, esant šioms aplinkybėms, skundą priimti atsisakytina, grąžinant jį padavusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 str.,

nutaria:

Nepriimti J. K. skundo, paduoto privataus kaltinimo tvarka.

Skundą grąžinti J. K..

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.