- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-01-28
- Bylos Nr.
- A15.-60-903/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01905-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. J.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyrius
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. J. 2019 m. lapkričio 21 d., apie 17.52 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 127 ir 222 punktų reikalavimus, nesiėmė visų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus vairavimo greičio, ko pasekoje atsitrenkė į elektros skydinę bei namo tvorą, juos apgadindamas. Apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiu būdu jis padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu A. J. kaltę dėl administracinių nusižengimų padarymo pripažino iš dalies bei parodė, kad mirė jo draugas ir po laidotuvių buvo gedulingi pietūs, kurių metu jis vartojo alkoholį. Po to važiavo namo, jam sukant į savo gatvę iš priekio važiavo kitas automobilis ir jis, norėdamas jo nekliudyti, atsitrenkė į kaimyno tvorą ir skydinę. Tačiau jis tikrai iš eismo įvykio vietos nepasišalino. Po įvykio jis paėjo kiek toliau, gal apie 20-30 metrų ir prie tvoros kalbėjosi su kaimynu. Kas iškvietė policiją, nežino. Jis kaimynui R. B., kurio tvorą apgadino, sakė, kad su juo atsiskaitys. Atvykus policijai jis pats prie jų priėjo. Jiems nesakė, kad su kaimynu dėl žalos susitarė. Su kaimynu atsiskaitė, kaimynas jam pretenzijų neturi. Kaimyno tvoros tvarkymas jam kainavo 150 eurų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
be A. J. prisipažinimo, jo kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, įrodyta 2019 m. gruodžio 5 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. 30-ANR_P-64749-2019, eismo įvykio vietos schema bei kitais byloje surinktais įrodymais.
Nors A. J. bylos nagrinėjimo teisme metu neprisipažino padaręs jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, t. y. jog pasišalino iš eismo įvykio vietos, teismo nuomone, jo kaltė dėl šio administracinio nusižengimo padarymo vėlgi yra įrodyta iš dalies pačio A. J. parodymais, policijos pareigūno 2019 m. lapkričio 21 d. tarnybiniu pranešimu, nukentėjusiojo ir liudytojų paaiškinimais bei kitais byloje surinktais įrodymais.
ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo 600 iki 1 100 eurų. Pagal formuojamą teismų praktiką šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-11-303-2018). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje administracinių teisės pažeidimų bylose laikomasi nuostatos, kad vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinas ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje 2AT-41-2014).
Kelių eismo taisyklių 222 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
Pats A. J. teisme parodė, kad po eismo įvykio policijos jis nekvietė, o nuėjo tolyn pasikalbėti su kaimynais. Iš nukentėjusiojo R. B. paaiškinimo matyti, kad 2019 m. lapkričio 21 d., apie 18.00 val., kaimynė jam pranešė, kad mašina atsitrenkė į namo tvorą ir sugadino elektros skydinę ir tvorą, jis išėjo pažiūrėti, kas atsitiko, buvo susirinkę kaimynai. Iš liudytojo M. B. paaiškinimo matyti, kad 2019 m. lapkričio 21 d., apie 18.00 val., jis grįžo į tėvui R. B. priklausančius namus, kuriuose gyvena, privažiavęs prie kiemo pamatė, kad automobilis įsirėžė į tvorą, šalia jo stovėjo 5-6 vyrai. Vyras vardu A. garsiai pasakė, kad reikia automobilį iš įvykio vietos nutempti. Tada jis (M. B.) perspėjo, kad niekas neliestų automobilio. Grįžęs namo, pakalbėjo su tėvu, kuris žinojo apie įvykį, tačiau nežinojo, kas jį sukėlė, ir iškvietė policiją. Užtrukęs 5-6 minutes, grįžo į įvykio vietą, tačiau prie jos nebebuvo jokių asmenų. Iš policijos pareigūno 2019 m. lapkričio 21 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos pareigūnai A. J. rado netoli savo namų, pasiteiravus jo, kas vairavo jis neigė, jog vairavo automobilį. Iš išdėstyto akivaizdu, kad A. J. apie sukeltą eismo įvykį nukentėjusiojo neinformavo (nukentėjusįjį informavo kaimynė), netgi norėjo automobilį su kitų asmenų pagalba iš įvykio vietos nutempti, tačiau to nepadarė įsikišus liudytojui, o šiam liudytojui pranešus, kad kviečia policiją, iš įvykio vietos pasišalino, o jį suradusiems policijos pareigūnams nurodė, kad automobilio nevairavo. Tokie aptarti A. J. veiksmai neabejotinai rodo, kad jis pagal anksčiau aptartas kelių eismo taisykles privalėdamas nedelsiant pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai, pasielgė priešingai - nebandė aiškintis su nukentėjusiuoju ir su juo susitarti, iš eismo įvykio nuėjo, apie eismo įvykį policijai nepranešė.
Administracinio nusižengimo 2019 m. gruodžio 5 d. protokole Nr. 30-ANR_P-64749-2019 administracinis kaltinimas A. J. buvo pareikštas pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, tačiau iš teismui pateikto (duomenys neskelbtini) 2019 m. lapkričio 27 d. rašto Nr. 43030 matyti, kad jame nurodytas tik preliminarus 950 eurų žalos dydis, pažymint, kad tikslus žalos dydis bus žinomas atlikus atstatymo darbus. Duomenų apie konkrečią žalą nei Institucija, nei (duomenys neskelbtini) teismui nepateikė. A. J. teisme patvirtino, kad jis apgadintą tvorą sutvarkė savo jėgomis už 150 eurų. Esant išdėstytam, teismas konstatuoja, kad byloje nesurinkta patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad A. J. eismo įvykio, iš kurio pasitraukė, metu padarė didesnę nei penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 Eur) turtinę žalą, todėl A. J. administracinis nusižengimas iš ANK 426 straipsnio 2 dalies perkvalifikuotinas pagal 426 straipsnio 1 dalį, ir skirtina nuobauda, atitinkanti šį administracinio nusižengimo kvalifikavimą.
Taigi nekyla abejonių, jog A. J. 2019 m. lapkričio 21 d., apie 17.52 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus vairavimo greičio, ko pasekoje atsitrenkė į elektros skydinę bei namo tvorą, juos apgadindamas, iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie eismo įvykį policijai nepranešė. Taigi tokia A. J. veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, sudėtį - kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, sudėtį - pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 Eur).
A. J. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad A. J. padarė pakankamai grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus – vairavo automobilį, nepasirinko saugaus vairavimo greičio, ko pasekoje atsitrenkė į elektros skydinę bei namo tvorą, juos apgadindamas, apie eismo įvykį nei nukentėjusiajam, nei policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino, anksčiau ne kartą baustas už dviračio vairavimą esant neblaiviam bei kitus administracinius nusižengimus, kas vėlgi rodo jo pakankamai atsainų požiūrį į teisės aktais nustatytas elgesio taisykles. Kita vertus, vairuodamas automobilį tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą, prisipažino sukėlęs eismo įvykį. Tokiu būdu, teismas laiko, kad administracinės nuobaudos tikslai, siekiant auklėti, kad A. J. ateityje laikytųsi įstatymų, bus pasiekti paskyrus didesnes už ANK 417 straipsnio 8 dalies ir 426 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas minimalias baudas. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, A. J. galutinai skiriama nuobauda sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, ribose ir administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatytų dydžių minimumą atitinkančiam terminui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsniu, 417 straipsnio 8 dalimi, 426 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 675 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
A. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, ir jam paskirti 11 Eur (vienuolikos eurų) baudą.
A. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, A. J. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą, bei administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Išaiškinti A. J., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime registro objekto ROIK numerį 19108665753, įmokos kodą 1001.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.