Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajai K. B., jos gynėjui advokatui Algimantui Deguliui, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios K. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo K. B. nuteista pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (toliau tekste LR BK) 178 straipsnio 4 dalį (dėl R. M. turto pagrobimo) 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausme; pagal LR BK 178 straipsnio 4 dalį (dėl A. K. turto pagrobimo) 35 (trisdešimt penkių ) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 5, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-05-06, 2009-05-21, 2009-05-25 ir 2009-06-02 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams. Laisvės atėmimo bausmę skirta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal 2009-01-30 ir 2009-02-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. pagal LR BK 178 straipsnio 4 dalį nuteista už tai, kad 2008 m. kovo 29 d. apie 16.15 val. (duomenys neskelbtini) klinikose, esančiose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) skyriaus palatoje Nr. (duomenys neskelbtini) nuo spintelės pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, R. M. priklausantį 200 lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1610“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele, padarydama nukentėjusiajai R. M. 200 Lt turtinę žalą.

K. B. pagal LR BK 178 straipsnio 4 dalį nuteista už tai, kad 2008 m. kovo 30 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini) klinikose, esančiose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) skyriaus palatoje Nr. (duomenys neskelbtini) nuo spintelės pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, A. K. priklausantį 150 lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ su SIM kortele, padarydama nukentėjusiajam A. K. 150 Lt turtinę žalą.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

K. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistoji K. B. neginčija kaltės dėl jos nuteisimo pagal LR BK 178 straipsnio 4 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR Baudžiamojo Proceso Kodekso (toliau tekste LR BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Apeliantė K. B. nesutinka su teismo skirta bausme ir prašo ją švelninti. Kolegija daro išvadą, kad nuteistosios prašymą tenkinti nėra įstatyminio pagrindo, nes nuosprendžiu nuteistajai K. B. bausmės skirtos tinkamos, o skiriant bausmes, įstatymas taikytas tinkamai.

Baudžiamojo Kodekso 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės sąvoka ir jos paskirtis. Įstatyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Baudžiamojo Kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajai bausmes, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, apeliantės asmenybę, kitas aplinkybes. Skiriant bausmes apeliantei, teismas atsižvelgė į byloje nustatytas ir nuosprendyje išvardintas aplinkybes bei BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus. Taip pat, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į aplinkybes, kurios nurodytos BK 91 straipsnyje, reglamentuojančiame bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumus. Teismas, skirdamas bausmę nuteistajai, atsižvelgė į tai, kad K. B. nusikalto būdama nepilnametė, įvertino nuteistosios asmenybę, gyvenimo sąlygas, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, pavojingumą, atsižvelgė į tai, kad padarytos nusikalstamos veikos yra baudžiamieji nusižengimai, nesukėlė sunkių pasekmių, nusižengimus nuteistoji padarė dar būdama neteista, tačiau nuosprendžio priėmimo metu ji yra teista už tyčinius nusikaltimus nuosavybei. Teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – areštą. Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Šioje baudžiamojoje byloje teismas skyrė apeliantei arešto bausmę. Šios bausmės rūšies skyrimą argumentavo. Teismas nurodė, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus K. B. sankcijoje už nusikalstamas veikas numatytą bausmę – areštą, nes K. B. baudžiamuosius nusižengimus padarė būdama neteista, tačiau nuosprendžio priėmimo metu ji yra teista už tyčinius nusikaltimus nuosavybei. Pažymėtina, kad K. B., būdama jauno amžiaus, nusikalsta sistemingai, ji teisiama septintą kartą, tai rodo, kad ji yra linkusi nepaisyti įstatymų, pastoviai juos pažeidinėja, už ką baudžiama. Be to, Kauno miesto apylinkės teismo 2008-10-01 nuosprendžiu jai buvo skirta laisvės apribojimo bausmė, tačiau nuteistoji pažeidinėjo teismo nustatytus įpareigojimus, todėl laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į areštą. Be to, po 2008-10-01 nuosprendžio ji darė kitas naujas nusikalstamas veikas. Tai rodo, kad švelnesnių bausmių paskyrimas nuteistosios elgesiui jokio teigiamo poveikio nedaro, apeliantė nelinkusi keistis, išvadų dėl savo elgesio nedaro, yra linkusi nusikalsti. Todėl švelnesnio pobūdžio bausmės nepakankamos pakeisti nuteistosios elgesiui bei pasiekti LR BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ir įgyvendinti teisingumo principą.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas paskirtos bausmės dydį, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų taip pat nepažeidė. Bausmių dydžiai paskirti tinkamai ir atsižvelgus į visas BK 54 straipsnyje nurodytas aplinkybes.

Apeliaciniame skunde K. B. teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad ji pripažino kaltę, gailisi, padėjo ikiteisminiam tyrimui. Kolegija konstatuoja, kad nėra įstatyminio pagrindo lengvinančia atsakomybę aplinkybe pripažinti apeliantės nurodytas aplinkybes.

LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Remiantis LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu lengvinanti atsakomybę aplinkybė yra, kai 1) kaltininkas prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3)kaltininkas prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintai kaltininko atsakomybę lengvinančiai aplinkybei pripažinti, reikia nustatyti ir kaltininko prisipažinimą, padarius nusikalstamą veiką, ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Teismų praktikoje laikoma, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių, objektyvių, turinčių juridinę reikšmę asmens padarytos veikos kvalifikavimui, bylos aplinkybių pripažinimas, galimai dalį kitų neesminių neigiant bei duodant ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismui teisingus parodymus iki nuosprendžio šioje byloje priėmimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad parodymai turi būti duodami savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė objektyviai įvertinama pagal bylos duomenų visumą (pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą, žalos nukentėjusiajam atlyginimą ir pan.). Padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas laisva valia padeda išaiškinti esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, nuteistoji buvo sulaikyta KMUK apsaugos darbuotojų, nusikalstamą veiką atskleidė teisėsaugos institucijos. Ikiteisminio tyrimo metu atliekant procesinius veiksmus su apeliante, pastaroji slėpė savo asmenybę, prisistatė kito asmens pavarde, tuo trukdė tyrimui nustatyti tiesą byloje. Apklausiama įtariamąja, įtariamosios parodymų patikrinimo vietoje metu, K. B. prisistatė svetima pavarde (J. I.). Tai rodo, kad tyrimo metu ji nebuvo nuoširdi, nesistengė padėti tyrimui, jam trukdė. Be to, nuteistoji nėra atlyginusi nukentėjusiesiems padarytos turtinės žalos. Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad savo prisipažinimu ji padėjo ikiteisminiam tyrimui, nuoširdžiai gailisi.

Nuteistosios skunde nurodytos aplinkybės, kad ji yra jauno amžiaus, suimta pirmą kartą, turi pastovią gyvenamąją vietą, iki sulaikymo dirbo, turėjo pastovias pajamas, nesudaro įstatyminio pagrindo, įvertinus kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumą, švelninti paskirtą bausmę. Švelninimas neatitiktų nuteistosios pavojingumo ir tuo būtų pažeistas bausmės individualizavimo bei teisingumo principai.

BK 63 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimą kai padarytos kelios nusikalstamos veikos. Įstatymas numato, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Teismas taikė dalinio bausmių sudėjimo būdą. Nenustatyta pažeidimų subendrinant skirtas bausmes BK 63 straipsnio pagrindu ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę apeliantei K. B., todėl nėra įstatyminio pagrindo keisti už atskiras nusikalstamas veikas (BK 178 str. 4 d., BK 178 str. 4 d.) skirtas ar subendrintą bausmes.

BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal BK 63 straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Šioje byloje nustatyta, kad K. B. nusikalstamas veikas (BK 178 str. 4 d., BK 178 str. 4 d.) už kurias nuteista 2009-10-22 nuosprendžiu padarė 2008-03-29, 2008-03-30, apeliantės atžvilgiu 2009-05-06, 2009-05-21, 2009-05-25 ir 2009-06-02 buvo priimti kiti nuosprendžiai, todėl teismas pagrįstai 2009-10-22 nuosprendžiu skirtą bausmę subendrino su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-05-06, 2009-05-21, 2009-05-25 ir 2009-06-02 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis. Subendrinant bausmes, BK 63 straipsnio taisyklių teismas nepažeidė.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, nėra teisinio pagrindo jį keisti apeliacinio skundo motyvais. Todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 326 straipsnio1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistosios K. B. apeliacinį skundą atmesti.