Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui J. M., institucijai, teikiančiai išvadą, Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui priteisti natūra komodą, kurios vertė 450 Lt, šaldiklį „Elektrolux“, kurio vertė 750 Lt, skalbimo mašiną BEKO, kurios vertė 1000 Lt, dviratį, kurio vertė 200 Lt bei 12650 Lt piniginių lėšų, esančių jo banko sąskaitoje, viso turto už 15050 Lt.

Taip pat ieškovė prašė priteisti jai 10000 Lt neturtinę žalą.

Prieš maždaug dvejus metus sutuoktinis ieškovę išvarė iš jo tėvų namų, kuriuose jie gyveno kartu su atsakovo tėvais, atsakovo seserimi ir sesers šeima. Vėliau atsakovas atsiprašė, teigė, kad gailisi ir šalys, bandydamos išsaugoti santuoką vėl ėmė gyventi kartu ieškovės nuomojamame būste. Nors toks gyvenimas atskirai nuo atsakovo giminaičių pradžioje pasirodė priimtinesnis, tačiau ilgainiui vėl prasidėjo nesutarimai, atsakovė buvo žeminama, jautė nepagarbą savo atžvilgiu, todėl sutuoktiniai po 6 mėnesių vėl ėmė gyventi atskirai. Atsakovas savo vardu registruotą ir šeimos poreikiams naudotą automobilį prieš porą metų perregistravo savo sesers vardu, nors juo ir toliau naudojosi pats. Tai rodo jo nesąžiningus ketinimus ieškovės atžvilgiu. Pati ieškovė naudojosi draugės vyro geranoriškai duodamu automobiliu.

Šiuo metu ieškovė su nepilnamete dukra gyvena viename kambaryje nuomojamame dviejų kambarių bute. Už nuomą moka 450 Lt neskaitant komunalinių mokesčių. Nepilnametė B. M., gim. (duomenys neskelbtini), serga astminiu bronchitu, atipiniu dermatitu ir nuolatiniu alerginiu rinitu. Be įprastų išlaidų maistui, drabužiams, higienos, mokymosi priemonėms ir pan. jai reikalingos specialios odos priežiūros priemonės, kurios ne visos yra valstybės kompensuojamos, todėl iš atsakovo šalių vaikui priteistinas išlaikymas teismo sprendimu po 290 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Iš žmonos sesers yra girdėjęs, kad žmona kartą bučiavosi su svetimu vyru, o iš šalių dukros krikštatėvio – kad pastarąjį ieškovė yra kvietusi kartu maudytis nuogiems. Ieškovė taip pat drausdavo atsakovui bendrauti su jo motina ir seserimi ir taip rodė jam ir jo šeimai nepagarbą.

Atsakovas neneigia, kad dėl darbo specifikos (dirba tolimųjų reisų vairuotoju) jis dažnai nebūdavo namie, tačiau nesutinka su teiginiais, kad jis visiškai neprisidėjo prie vaiko auklėjimo ir kad tik minimaliai rėmė šeimą. Priešingai, stengėsi kuo daugiau būti su dukra; tiek maistas, tiek vaikui ir žmonai reikalingi drabužiai buvo perkami iš jo banko sąskaitoje esančių lėšų, jis apmokėjo žmonos studijas, o ką žmona darė su jos uždirbtu atlyginimu – nežino. Teigia, kad šeimoje buvo du automobiliai. Vieną, registruotą jo vardu, jis pardavė savo seseriai už 4000 Lt, nes tuo metu jam reikėjo pinigų, bet apie pardavimą su žmona nesitarė. Susitarus dėl kito automobilio – Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacijos Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo, atsakovas 2012-10-04 ieškovei į sąskaita pervedė 4000 Lt, tačiau tik neseniai sužinojo, kad nusipirkus automobilį, žmona jį užregistravo svetimo vyro – G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu. Minėtu automobiliu iki šiol naudojasi pati ieškovė. Tokie ieškovės veiksmai vertintini kaip nesąžiningi ir prieštaraujantys bendrosioms sutuoktinių pareigoms.

Šeima taip pat planavo iš varžytinių pirkt būstą, atsakovas davė žmonai 4000 Lt kaip pradinį įnašą, tačiau būsto įsigyti nepavyko, o kur dingo tie pinigai – jis nežino.

Liudytoja L. S. parodė, kad yra atsakovo sesuo. Jai, jos motinai ir ieškovės bei atsakovo šeimai gyvenant viename name, santykiai tarp šeimų atrodė normalūs, ji su motina nesikišo į sutuoktinių reikalus. Tik paskutiniais metais pastebėjo, kad ieškovė anksti išvažiuodavo į darbą (apie 6.30 val.) ir grįždavo tik apie 20-21 val. Be to ieškovė dažnai be vyro važinėdavo į pirtį savo kaime ir ten būdavo su draugais ir likdavo nakvoti. L. S. iš kitų žmonių yra girdėjusi, kad ieškovė buvo neištikima atsakovui, todėl jai keista, kad ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės padavė būtent ieškovė, o ne atsakovas. Automobilį, kurį paminėjo ieškovė, ji (L. S.) pirko iš savo brolio (J. M.) už maždaug 5000 Lt.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje dėl B. M., gim. 2006-12-07 gyvenamosios vietos nustatymo nurodo, jog atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, į jos išsakytą nuomonę bei faktinę vaiko padėtį, B. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su motina R. M..

Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai.

Dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos nutraukimo.

Šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)Trakų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 85 (b.l. 6). Šalys turi nepilnametį vaiką – dukrą B. M., gim. (duomenys neskelbtini).

Šalys pripažino, kad santuoka faktiškai iširusi ir gyvenimas kartu nebegalimas. Dėl santuokos iširimo šalys kaltina viena kitą.

Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK III knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 str. 2 d.). CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26-3.30, 3.35-3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Ieškovė, pareiškusi ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas.

Sutuoktinių savitarpio nesupratimas, įtarumas, nepagarba vienas kitam, nenoras ar nesugebėjimas ieškoti kompromisų sąlygojo konfliktus šeimoje, atvedusius iki faktiško šeimos iširimo.

Vertinant sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, teisiškai nėra reikšminga kurio sutuoktinio kaltė yra didesnė, todėl šioje byloje nustačius abiejų sutuoktinių kaltę, santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, visų pirma vadovaujasi CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, reiškiančiu, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. Todėl, vadovaujantis minėtais straipsniais, teismas turi aiškinti ir CK 3.174 ir 3.192-3.200 str. str. nuostatas.

Teismas atsižvelgia į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą dėl B. M., gim. (duomenys neskelbtini)gyvenamosios vietos nustatymo, kurioje nurodoma, jog atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, į jos išsakytą nuomonę bei faktinę vaiko padėtį, B. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su motina R. M.. Atsakovas taip pat neprieštaravo dukters gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka vaiko interesus, todėl ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove yra pagrįstas ir tenkintinas, šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina, t.y. ieškove R. M. (CK 3. 174 str.).

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2, 3 d. d.). Sprendžiant išlaikymo klausimus, prioritetinis yra vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.).

Nustatant vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą, vertinamos tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, galinti užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas išlaikymas maksimaliai tenkinantis vaiko poreikius, o jeigu ne - išlaikymo dydis turi patenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant išlaikymą būtiniems vaiko poreikiams tenkinti pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2009-11-10 civ. byloje Nr. 3K-3-495/2009), kas šiuo metu yra 300 Eur prieš mokesčius. Vilniaus apygardos teismas nagrinėdamas J. M. atskirąjį skundą dėl jo atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių 2014-09-23 nutartimi konstatavo, kad atsakovo J. M. pajamos per mėnesį sudaro vidutiniškai 2200 Lt (637,16 Eur), o ieškovės R. M. – vidutiniškai 1700 Lt (492,35 Eur). Ieškovė teigia, kad bendras vaiko išlaikymas siekia apie 450-460 Eur per mėnesį, tačiau kadangi atsakovo darbo užmokestis, jos nuomone, yra gerokai didesnis, iš jo prašo priteisti 290 Eur per mėnesį. Skaičiavimų, kaip susidaro išlaikymui reikalinga suma, ieškovė nepateikė, o didesnį nei minimali mėnesinė alga išlaikymo dydį grindžia tuo, jog vaikas serga astma ir odos ligomis ir dėl to reikalingos papildomos lėšos vaistams. Tai, kad vaikas serga astminiu bronchitu, atopiniu dermatitu ir nuolatiniu alerginiu rinitu patvirtina išrašas iš medicininių dokumentų (b.l. 16), tačiau pažymėtina, jog remiantis LR Sveikatos draudimo įstatymo 10 str. 2 d. 1 p., vaikams iki 18 metų yra kompensuojama 100 procentų bazinės kompensuojamųjų vaistų, įrašytų į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti bei į Kompensuojamųjų vaistų sąrašus, ir medicinos pagalbos priemonių, įrašytų į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, ambulatoriniam gydymui kainos. Nors ieškovė nurodė, kad šalių nepilnamečiam vaikui reikalingos kai kurios specialios odos priežiūros priemonės nėra kompensuojamos, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl į tokį ieškovės reikalavimą teismas atsižvelgia iš dalies. Atsakovas pateikė apytikrius skaičiavimus ir nurodė, kad vidutiniškai dukters išlaikymui šeima per mėnesį išleisdavo apie 840 Lt (243,28 Eur) bei sutiko išlaikymui mokėti 420 Lt (121,64 Eur). Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovės prašomas išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis mažintinas iki 347 Eur, priteisiant iš atsakovo 137,5 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustačius vaiko gyvenamąją vietą, taikytinos CK 3.185 straipsnio 1 dalies ir CK 3.190 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurios nustato, kad turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis ir kad ištuokos ar gyvenimo skyrium atveju turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas. Kadangi nepilnamečio vaiko B. M. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina, vaiko motinai pavestina vaikui skirtą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise.

Ginčo tarp šalių dėl bendravimo su vaiku nėra.

Dėl turto padalijimo

Teismui, sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, privalu išspręsti turto padalijimo klausimus (CK 3.59 str.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, spręsdamas reikalavimą dėl sutuoktinių turto padalijimo, teismas vadovaujasi teisės normų nustatyta veiksmų seka: visų pirma sudaro turto balansą, nustato bendrą sutuoktinių turtą ir asmeninį kiekvieno sutuoktinio turtą (CK 3.118 str. 1 d.), nustato turto vertę (CK 3.119 str.), iš bendro ir iš asmeninio turto mokėtinas skolas ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.118 str. 2 ir 3 d.). Dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito sutuoktinių asmeninis turtas (Lietuvos Respublikos CK 3.118 str.).

Santuokoje šalys įgijo turto už 37734,27 Lt (10928,60 Eur). Šį turtą sudaro: prieš ieškinio padavimą atsakovo banko sąskaitoje buvę 31484,27 Lt (9118,47 Eur) dydžio piniginės lėšos, kurios, remiantis LR CK 3.88 str. 1 d. 3, 5 p., pripažintinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, , televizorius LG, vertė 2000 Lt, kompiuteris „Dell inspiron 6400“, vertė 1500 Lt, dulkių siurblys, vertė 200 Lt, tarkavimo mašinėlė, vertė 150 Lt, komoda, vertė 450 Lt, šaldiklis „Elektrolux“, vertė 750 Lt, skalbimo mašina BEKO, vertė 1000 Lt, dviratis, vertė 200 Lt. Vaiko sofa-lova, kurios vertė 750 Lt, rašomasis stalas su spintele ir lentynėle, kurių vertė 300 Lt, bei vaikiškas dviratis, kurio vertė 300 Lt, kurie skirti vaiko poreikiams tenkinti į dalintiną turtą neįtraukiami.

Nors ieškovė prašo jos naudai priteisti 3/5 bendro sutuoktinių turto ir argumentuoja tuo, kad papildomų išlaidų reikalauja buto nuoma ir dukros ligos, atsakovo gaunamos pajamos gerokai viršija ieškovės pajamas, teismas pažymi, jog šie argumentai nėra pagrindas nukrypti nuo LR CK 3.117 str. įtvirtinto sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, šie aspektai buvo aptarti sprendžiant išlaikymo nepilnamečiam vaikui klausimą. O jeigu ieškovė turi pretenzijų dėl investuotų šeimos pinigų į atsakovo tėvams priklausantį namą, ji gali reikšti atskirą ieškinį. Taigi bendras sutuoktinių turtas dalintinas lygiomis dalimis, kiekvienai priteisiant po 18867,135 Lt (5464,30 Eur).

Dėl kilnojamųjų daiktų pasidalinimo ginčo tarp šalių nekilo. Ieškovė iš ieškinyje nurodytų namų apyvokos reikmenų sau prašė priteisti televizorių LG, kurio vertė 2000 Lt, kompiuterį „Dell inspiron 6400“, kurio vertė 1500 Lt, dulkių siurblį, kurio vertė 200 Lt, tarkavimo mašinėlę, kurio vertė 150 Lt, iš viso daiktų už 3850 Lt (1115,04 Eur) Atsakovas su tuo sutiko, dėl ieškovei priteistinų daiktų vertės ginčo tarp šalių nėra, todėl minėtų daiktų vertė nustatomas pagal ieškovės nurodytas vertes. Atsakovui tokiu atveju lieka komoda, kurios vertė 450 Lt, šaldiklis „Elektrolux“, kurio vertė 750 Lt, skalbimo mašina BEKO, kurios vertė 1000 Lt, dviratis, kurio vertė 200 Lt, iš viso daiktų už 2400 Lt (695,09 Eur).

Kaip minėta, atsakovo banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-07-11 buvo 31484,27 Lt (9118,47 Eur), ką patvirtina byloje esantis šios sąskaitos išrašas (b.l. 45-55). Šią sumą paneigiančių įrodymų byloje nėra, todėl ieškovei iš šios sąskaitos priteistina 15017,135 Lt (4349,26 Eur). Atitinkamai atsakovui lieka 16467,135 Lt (4769,21 Eur) piniginių lėšų.

Dėl neturtinės žalos

Santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškinio reikalavimas iš atsakovo priteisti dėl santuokos nutraukimo atsiradusią neturtinę žalą, atmestinas (CK 3.70 str. 2 d.).

Dėl pavardžių

Atsižlegiant į šalių prašymus, nutraukus santuoką atsakovei paliekama ikisantuokinė V. pavardė, ieškovui – M. pavardė.

Ieškovė sumokėjo 290 Lt žyminio mokesčio, kurio dalis (144 Lt) sumokėta už neturtinį reikalavimą (b.l. 1), 2 Lt įmokos administravimo mokestį 1000 Lt advokato pagalbai (b.l. 99), 48,86 Lt išlaidų susijusių su pažymos iš VĮ „Regitra“ užsakymu (b.l. 100), 22 Lt už NTR išrašus (b.l. 11). Iš viso ieškovė turėjo 1362,86 Lt (394,71 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas sumokėjo 583,39 Eur advokato pagalbai.

Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, konstatuotina, kad patenkinta 50 procentų neturtinių ir 83,12 procento turtinių ieškovės reikalavimų, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 363,77 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovo turėtos išlaidos, susijusios su teisine pagalba, vadovaujantis CPK 93 str. priteisiamos iš ieškovės, t.y. iš viso 98,48 Eur.

Atlikus įskaitymą iš atsakovo ieškovei priteistina 265,29 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 8,52 Eur. Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalims iš atsakovo valstybei priteisiama 7,08 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011-11-07 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355, iš ieškovės 1,44 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, valstybei nepriteisiamos.

Iš šalių bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 83, 88, 93, 96, 177-178, 259, 260, 270, 375-386 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti dalinai.

Nutraukti R. M. (Valentavičiūtės), a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2006 m. liepos 1 d. Trakų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 85), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo R. M. palikti ikisantuokinę pavardę – V., J. M. – M.

Nustatyti nepilnamečio vaiko B. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina R. M. (V.) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui B. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) po 137,5 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos, t. y. nuo 2014-07-14, iki vaiko pilnametystės išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pavesti R. M. (V.) tvarkyti nepilnamečiui vaikui B. M. priklausantį išlaikymą uzufrukto teise.

Dalintinu turtu nelaikyti vaiko sofos-lovos, kurios vertė 750 Lt, rašomojo stalo su spintele ir lentynėle, kurių vertė 300 Lt, bei vaikiškas dviratis, kurio vertė 300 Lt ir perduoti juos R. M. (V.).

Santuokoje įgytą turtą padalinti lygiomis dalimis ir priteisti R. M. (V.) ir J. M. kiekvienam po 5464,30 Eur vertės turto ir piniginių lėšų.

televizorių LG, kurio vertė 579,24 Eur, kompiuterį „Dell inspiron 6400“, kurio vertė 434,43 Eur, dulkių siurblį, kurio vertė 57,92 Eur, tarkavimo mašinėlę, kurio vertė 43,44 Eur.

komodą, kurios vertė 130,33 Eur, šaldiklį „Elektrolux“, kurio vertė 217,22 Eur, skalbimo mašiną BEKO, kurios vertė 289,62 Eur, dviratį, kurio vertė 57,92 Eur.

Priteisti iš J. M. R. M. (V.) 4349,26 Eur iš piniginių lėšų, esančių J. M. vardu registruotoje banko sąskaitoje.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš J. M. R. M. (V.) 265,29 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš J. M. valstybei 7,08 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2014-07-17 teismo nutartimi – atsakovo J. M. 18950 Lt piniginių lėšų, esančių jo banko sąskaitoje AB SEB banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), areštą palikti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti. Šia nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikiną nepilnamečio vaiko B. M., gim (duomenys neskelbtini), išlaikymą - palikti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti, priteistas laikino išlaikymo sumas įskaityti į šiuo sprendimu priteistą išlaikymą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.