- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-02-12
- Bylos Nr.
- 1A-23-300-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vidmantas Mylė (pirm.), Klavdija Kruminienė, Boleslovas Kalainis
- Nuteistasis
- K. J., K. R., V. Č., E. S.
- Advokatai
- Irena Sinkevičienė
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,
gynėjams advokatams Irenai Sinkevičienei, Algirdui Juškai, Mindaugui Perminui, Mariui Mikalauskui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Telšių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Arūno Laukaičio ir nuteistųjų K. J., K. R. ir V. Č. apeliacinius skundus dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo:
pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. areštu 30 parų;
pagal LR BK 148 str. 1 d. areštu 45 paroms;
pagal LR BK 149 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 m.;
pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 150 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 m. 6 mėn.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 2, 5 d. pagrindu bausmės subendrintos apėmimo būdu, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 m. 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 149 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 m., bausmę atliekant pataisos namuose.
pagal LR BK 150 str. 2 d. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
pagal LR KB 284 str. 1 d. areštu 60 parų;
pagal LR BK 148 str. 1 d. areštu 30 parų;
pagal LR BK 149 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 m.;
pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 150 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 m. 6 mėn.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 2, 5 d. pagrindu bausmės subendrintos apėmimo būdu, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 m.
Vadovaujantis LR BK 64 str. 9 d. pagrindu bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu su Telšių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 15 MGL, t. y. 1870 Lt bauda, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 m. ir 20 MGL, t. y. 2000 Lt bauda.
E. S. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 2 d.
Priteista V. N. 300 Lt solidariai iš K. J. ir V. Č..
Priteista K. N. 5000 Lt solidariai iš K. J., K. R., V. Č..
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistųjų ir jų gynėjų, prašiusių apeliacinius skundus tenkinti, prokuroro, prašiusio prokuratūros skundą tenkinti, nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. J. ir V. Č. nuteisti už tai, kad 2007 m. gruodžio 7 d., apie 11 val., viešoje vietoje - V. N. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), būdami neblaivūs, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami kartu bendrininkų grupėje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais, kas pasireiškė tuo, kad be jokios pateisinamos priežasties abu keldami triukšmą, šūkaudami įleisti ir išeiti K. N. į lauką, be leidimo brovėsi į V. N. gyvenamas patalpas, o V. N. neįleidus, K. J. rankomis, o V. Č. kirviu daužė užrakintas duris ir taip sužalojo V. N. svetimą turtą - 300 Lt vertės duris, sukėlė baimę V. N., R. N., K. N. ir demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį. Dėl panaudotos prievartos K. N. išėjus į lauką, K. J. ir V. Č. prieš jos valią reikalavo kartu važiuoti su jais gerti alkoholio, o šiai nesutikus, K. J., paėmęs už rankos ir juosmens, per jėgą įsodino į automobilį ir nusivežė į (duomenys neskelbtini) pas A. J.
Be to K. J., V. Č. ir K. R., 2007 m. gruodžio 7 d. apie 12 val., (duomenys neskelbtini), A. J. gyvenamo namo kambaryje, būdami neblaivūs, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir veikdami bendrininkų grupėje su K. R., grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą K. N. atžvilgiu ir atimdami K. N. galimybę priešintis, kas pasireiškė V. Č. grasinant žodžiu su ja susidoroti, o K. R. nuplėšiant kelnių kišenę, K. J. numaunant drabužius ir batus bei juos išnešant iš kambario, kad K. N. negalėtų pabėgti, taip pat K. J. ir K. R. būnant ir stebint kambaryje ir raginant lytiškai santykiauti, o K. J. lytinio akto metu rankomis judinant V. Č. į nugarą, taip sudarant palankias sąlygas V. Č. atlikti lytinį aktą natūraliu būdu su K. N. prieš jos valią, įkišant varpą į lytinius organus - makštį, V. Č. žaginant, V. J. ir K. R. bendrininkavo ją išžaginant.
Be to, V. Č. ir K. J. nuteisti už tai, kad siekdami patenkinti lytinę aistrą oraliniu būdu, pasinaudodami palaužtu nukentėjusios pasipriešinimu, kišo savo lytinius organus - varpas K. N. prie burnos ir liepė čiulpti prieš jos valią, taip siekė tenkinti lytinę aistrą fizinio sąlyčio būdu su nukentėjusiąja K. N. prieš jos valią, tačiau K. N. atsisakius, nusikaltimo nebaigė,
K. R., V. Č., K. J. ir E. S. kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupėje, K. N. atsisakius tenkinti V. Č. ir K. J. lytinę aistrą oraliniu būdu, pasikvietę į bendrininkų grupę E. S. ir kartu panaudodami fizinį smurtą bei atimdami galimybę K. N. priešintis, kas pasireiškė tuo, kad V. Č. su K. J. laikant K. N. praskėstas kojas, o E. S. rankas, K. R. į jos lytinius organus - makštį kišo šiupeliuko kotą ir pylė degtinę, po to K. R. ir E. S. laikant K. N. už kojų, o A. J. už rankų, V. Č. K. N. į lytinius organus - makštį purškė žiebtuvėlių užpildymo dujas ir taip tenkino lytinę aistrą fizinio sąlyčio būdu su K. N. prieš jos valią.
Šalies argumentai
Telšių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Arūnas Laukaitis skundu prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 24 d. išteisinamąjį nuosprendį E. S. ir K. R. atžvilgiu panaikinti ir priimti naują nuosprendį pagal LR BK 150 str. 2 d., o V. Č. ir K. J. atžvilgiu nuosprendį pakeisti, jų nusikalstamą veiką perkvalifikuojant iš BK 22 str. 1 d. ir 150 str. 2 d. į LR BK 150 str. 2 d.
E. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 2 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose.
K. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 150 str. 2 d. ir jį nuteisti laisvės atėmimu 4 m. BK 63 str. 1, 2 d. griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskirtą pagal LR BK 149 str. 2 d. laisvės atėmimo 3 m., galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 4 m., bausmę atliekant pataisos namuose.
K. J. veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 150 str. 2 d. į LR BK 150 str. 2 d., paliekant tas pačias bausmes, bausmę atliekant pataisos namuose.
V. Č. veiką perkvalifikuoti iš LR BK 22 str. 1 d. ir 150 str. 2 d. į LR BK 150 str. 2 d., paliekant tas pačias bausmes.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, jog negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiupeliuko koto kaišiojimas, degtinės pylimas ir žiebtuvėliu užpildymo dujų purškimas ant lytinių organų nėra seksualinio prievartavimo požymiai. Taip pat nurodo, jog E. S. netenkino lytinės aistros, tačiau jis laikė nukentėjusiosios rankas, padėjo nugalėti jos pasipriešinimą, todėl pagal Aukščiausiojo teismo senato 2004-12-30 nutarimą nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose" jis laikomas nusikaltimo vykdytoju. Taip pat nurodo, kad apylinkės teismo išvadą, jog kaltinamieji neturėjo tikslo seksualiai prievartauti, paneigia nusikaltimo eiga ir pačių kaltinamųjų pozicija. Kaltinamieji K. R., V. Č., E. S. ir K. J. iš esmės dėl seksualinio prievartavimo kaltais prisipažino. Jų veiksmai jau nuo pat pradžių buvo nukreipti šiam tikslui kryptingai - iš namų K. N. išsivežė per prievartą. Pas A. J. namuose V. Č. su bendrininkų grupe - K. R., K. J. atliko lytinį aktą prieš K. N. valią natūraliu būdu. Po jo V. Č. ir K. J. siekė patenkinti lytinę aistrą oraliniu būdu – reikalavo čiulpti jų varpas, bet kai nukentėjusioji atsisakė, nusprendė lytinę aistrą tenkinti kitokio fizinio sąlyčio būdu - kaišiojo šiupeliuko kotą ir pylė degtinę, purškė žiebtuvėlių užpildymo dujas. Reikalavimas lytiškai santykiauti patvirtina, kad kaltinamieji buvo nusprendę tenkinti savo lytinę aistrą, šį nusikaltimą padarė veikdami tiesiogine tyčia: suprasdami nukentėjusiosios atsisakymą lytiškai santykiauti, panaudojo prieš ją fizinį smurtą, prieš jos valią tenkino savo lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu ir norėjo taip veikti. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas, išteisindamas E. S. ir K. R. pagal LR BK 150 str. 2 d., o K. J. ir V. Č. veiką perkvalifikavęs iš BK 150 str. 2 d. į 22 str. 1 d. ir 150 str. 2 d. (iš kaltinimo išjungiant lytinės aistros tenkinimą kitokio fizinio sąlyčio būdu) neįžvelgė kitos nusikalstamos veikos požymių, nors pripažino, kad tokia veika (šiupeliuko koto kaišiojimas į lytinius organus, degtinės užpylimas ir žiebtuvėlių užpildymo dujų purškimas ant lytinių organų) laikytina įžeidimu (BK 155 str. 2 d.). Taip pat tokie veiksmai akivaizdžiai sukėlė fizinį skausmą K. N. (BK 140 str. 1 d.). Nurodo, kad apylinkės teismas, padarydamas išvadą, kad K. N. atsisakius čiulpti K. J. ir V. Č. lytinius organus - varpas, K. J. ir V. Č. pasikvietus į bendrininkų grupę E. S. ir kartu panaudojant fizinį smurtą bei atimant galimybę K. N. priešintis, kas pasireiškė tuo, kad V. Č. su K. J. laikant K. N. praskėstas kojas, o E. S. rankas, K. R. į jos lytinius organus - makštį kišo šiupeliuko kotą ir pylė degtinę, po to K. R. ir E. S. laikant K. N. už kojų, o A. J. už rankų, V. Č. nukentėjusiajai į lytinius organus - makštį purškė žiebtuvėlių užpildymo dujas, kaltinamieji netenkino lytinės aistros fizinio sąlyčio būdu su K. N. prieš jos valią, o siekė ją įžeisti. Kadangi pagal bylos duomenis, faktinės aplinkybės iš esmės nesiskiria nuo kaltinamajame akte išdėstytų aplinkybių, o teismo nustatyta kaltinamųjų nusikalstama veika yra lengvesnė nusikalstama veika, todėl galėjo atitinkamai nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal LR BK 155 str.
Nuteistasis K. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2008-10-24 nuosprendį dalyse dėl K. N. išžaginimo ir pasikėsinimo seksualiai prievartauti ir priimti naują nuosprendį, jį šiose dalyse išteisinti. Nurodo, jog K. N. vedama į mašiną nesipriešino, ką nurodė visi byloje dalyvavę asmenys. Taip pat nurodo, kad prieš K. N. nebuvo naudojama nei psichinė, nei fizinė prievarta. Teigia, jog V. Č. K. N. nežagino, ji santykiavo su juo pati, todėl, apelianto nuomone, V. Č. nugaros judinimas jam santykiaujant su K. N. negali būti vertinamas kaip bendrininkavimas nusikaltimo padaryme. Teigia, kad teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, kadangi jis norėjo santykiauti su K. N., bet ne prieš jos valią. Taip pat nurodo, jog jis nebuvo prisilietęs savo lytiniu organu prie K. N. ir pats savanoriškai atsisakė oralinio lytinio akto. Teigia, kad degtinės ir žiebtuvėlio skysčio pylimas ant K. N. lytinių organų, šiupeliuko koto kišimas į lytinius organus, negali būti laikomas išžaginimu, todėl teigia, kad šioje dalyje jis turėjo būti išteisintas, nes šiuo atveju jis tenkino ne lytinę aistrą, bet norėjo pažeminti K. N., todėl teismas, apelianto nuomone, jo veiksmus turėjo perkvalifikuoti į BK 155 str., kaip įžeidimą veiksmu. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog K. N. teismo posėdžio metu jam atleido ir taip, pasak apelianto, patvirtino, kad išžaginimo ir prievartavimo veiksmų jis neatliko.
Nuteistasis K. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2008-10-24 nuosprendį dalyje dėl jo pripažinimo kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 149 str. 2 d. ir jį pagal pateiktą kaltinimą išteisinti. Nurodo, jog kažkam iš kompanijoje buvusių vaikinų pareiškus, kad K. N. turi parazitų, vadinamųjų „mandavožkių“, jis su kastuvėlio kotu braukė per K. N. lytinius organus, o po to, „dezinfekcijai“ užpylė stikliuką degtinės, todėl mano, kad tokiais savo veiksmais jis jokiu būdu netenkino savo lytinės aistros, dėl ko teismas jį teisingai išteisino pagal LR BK 150 str. 2 d. Taip pat nurodo, jog yra visiškai neteisėtai ir neteisingai pripažintas kaltu dėl išžaginimo, kadangi jokių aktyvių veiksmų prisidėjusių prie K. N. žaginimo iš jo pusės nebuvo, ką, pasak apelianto, apklausoje pripažino ir K. N., nurodydama, kad jis suplėšė kelnes, tačiau jos nenurenginėjo. Nurodo, kad visame teismo nuosprendyje akcentuojamas K. N. kelnių kišenės, kuri pasak apelianto, ir taip buvo įplyšusi, nuplėšimas, negali būti traktuojamas kaip išžaginimas ar prie to prisidėjęs veiksmas. Taip pat nurodo, jog savo netinkamais veiksmais – kastuvėlio kišimu į nukentėjusiosios makštį ir degtinės pylimu, jis įžeidė nukentėjusiąją, tačiau nesikėsino į jos seksualinę laisvę.
Nuteistasis V. Č. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti Telšių rajono apylinkės teismo 2008-10-24 nuosprendžiu paskirtą bausmę. Apeliantas nurodo, jog teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė į tai, kad laisvėje jis padėdavo vienišam tėvui auginti du mažamečius vaikus, mama yra mirusi, tėvas pasiligojęs, sunkiai vaikšto, taipogi neatsižvelgė į tai, kad jis turi dukrytę, jog reikia padėti sugyventinei. Teigia, kad būdamas laisvėje dirbdavo kaime, padėdavo vienišam tėvui, būdamas laisvėje būtų įsidarbinęs, atlyginęs nuostolius nukentėjusiajai, todėl mano, kad teismas skyrė jam per griežtą bausmę.
Apeliacinio proceso metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroro skundą atmesti, prokuroras pašė jo skundą tenkinti, nuteistųjų ir jų gynėjų apeliacinius skundus atmesti.
Telšių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuteistųjų apeliaciniai skundai netenkintini, Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 24 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (LR BPK 328 str. 1 p.) dalyje dėl V. Č. ir K. J. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 150 str. 2 d., o dalyje dėl E. S. ir K. R. išteisinimo pagal LR BK 150 str. 2 d., nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis (LR BPK 329 str. 2 punktas).
Dėl K. R. ir E. S. išteisinimo pagal LR BK 150 str. 2 d. ir dėl K. J. ir V. Č. nusikalstamos veikos kvalifikavimo.
Apylinkės teismas, neįvertinęs visų reikšmingų bylai aplinkybių, neatlikęs įrodymų analizės, nesiremdamas teismų praktika, padarė nepagrįstą išvadą ir nurodė, jog baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga neduoda pagrindo teigti, kad K. R. ir E. S. tenkino lytinę aistrą fizinio sąlyčio būdu su nukentėjusiąja prieš jos valią, nes jie siekę įžeisti ir pasityčioti iš nukentėjusiosios, todėl pagal LR BK 150 str. 2 d. K. R. ir E. S. išteisino. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis naikintinas ir priimtinas apkaltinamasis nuosprendis K. R. ir E. S. atžvilgiu.
Taipogi apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog K. J. ir V. Č. tik pasikėsino seksualiai prievartauti nukentėjusiąją, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, K. J. ir V. Č. nusikalstamą veiką perkvalifikuojant iš BK 22 str. 1 d ir 150 str. 2 d. į 150 str. 2 d.
Sutinkamai su LR BK 150 straipsniu seksualinį prievartavimą padarė tas, kas tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Esminiai požymiai, kurie lytinį santykiavimą ir kitokį lytinės aistros tenkinimą daro nusikaltimu, yra fizinio smurto ar grasinimų panaudojimas, siekiant palaužti pasipriešinimą ar kitoks atėmimas galimybės priešintis, arba pasinaudojimas lytiniams santykiams ar lytinės aistros tenkinimui bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. LR BK 150 straipsnio 2 dalis numato griežtesnę atsakomybę, jei seksualinis prievartavimas yra padaromas bendrininkų grupės, kai seksualiai prievartaujant asmenį susitarę dalyvauja keli asmenys, iš kurių bent du yra seksualinio prievartavimo vykdytojai.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė, jog K. R. kišdamas šiupeliuko kotą į makštį ir pildamas degtinę, o kiti bendrininkai tuo metu laikydami nukentėjusiąją už rankų ir kojų, bei V. Č. purškiant dujas, siekė ne patenkinti lytinę aistrą fizinio sąlyčio būdu, tačiau įžeisti ją, pasityčioti iš nukentėjusiosios, taipogi tai, jog K. J. ir V. Č. pasikėsino seksualiai prievartauti K. N.. Kaip matyti iš bylos duomenų, K. N. atsisakius čiulpti K. J. ir V. Č. lytinius organus, K. J. į bendrininkų grupę pasikvietus E. S. ir kartu panaudojant fizinį smurtą bei atimant galimybę K. N. priešintis, kas pasireiškė tuo, kad K. R., padedant – laikant V. Č., K. J. ir E. S. K. N., šiupeliuko kotą į lytinius organus kaišiojo pirmyn atgal (2 t. b. l. -10, 16-17), taip imituodamas lytinį aktą, po ko užpylė degtinės ant lytinių organų, o V. Č., padedant – laikant K. J., K. R. ir E. S. K. N., į lytinius organus purškė žiebtuvėlių užpildymo dujas, todėl šie nusikalstami veiksmai laikomi kaip intervencija į nukentėjusiosios lytinius organus ir vertinami kaip lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu, o ne kaip įžeidimas ar pasityčiojimas iš nukentėjusiosios. Taipogi pažymėtina, kad nors E. S. netenkino lytinės aistros, tačiau jis laikė nukentėjusiosios rankas, padėjo nugalėti jos pasipriešinimą ir kitiems asmenims, todėl pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2004-12-30 nutarimą Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ , kuriame pažymėta, kad išžaginimo ir seksualinio prievartavimo vykdytoju laikomas ir toks asmuo, kuris naudojo fizinį smurtą, grasino ar kitais veiksmais atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis, bet lytiškai su nukentėjusiuoju nesantykiavo ir netenkino lytinės aistros. Tai reiškia, kad šioje byloje seksualinio prievartavimo vykdytojais laikomi ne tik K. R. su V. Č., atlikę konkrečius veiksmus K. N. atžvilgiu, bet ir E. S. su K. J..
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad seksualinio prievartavimo nusikaltimo sudėtis yra formali ir veikos kvalifikavimas pagal BK 150 straipsnį nėra siejamas su veikos padariniais. Baudžiamoji atsakomybė už šias veikas kyla atlikus pavojingus veiksmus ir nepriklauso nuo to, ar atsakomybėn traukiamam asmeniui pavyko patenkinti lytinę aistrą, justi seksualinį pasitenkinimą ar malonumą. Tokie faktai baudžiamosiose bylose dėl žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvės ir neliečiamumo pažeidimo nėra privalomai nustatinėjami. Vien tik išorinių seksualinio pasitenkinimo požymių nenustatymas nėra pagrindas daryti išvadą, kad veika negali būti kvalifikuojama kaip seksualinis prievartavimas, kai tarp nukentėjusiojo ir atsakomybėn traukiamo asmens yra nustatomas kitoks fizinis sąlytis (šiuo atveju šiupeliuko koto kišimas, degtinės pylimas, žiebtuvėlio užpildymo dujų purškimas į nukentėjusiosios lytinius organus). Pabrėžtina, kad kokių nors daiktų kišimas į moters lytinius organus panaudojant prievartą paprastai traktuojamas pirmiausiai kaip žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvės pažeidimas, o ne vien tik kaip veika, kuria kėsinamasi į žmogaus sveikatą.
Nuosprendžio aprašomojoje dalyje aptaręs šiuos nusikalstamus veiksmus, apylinkės teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje išteisindamas kaltinamuosius E. S. ir K. R. pagal BK 150 str. 2 d. išsprendė tik dviejų kaltinamųjų atsakomybės klausimą, o V. Č. ir K. J. veiksmai, išskyrus tik pradinę kaltinimo dalį – dėl pasikėsinimo tenkinti lytinę aistrą oraliniu būdu, liko visiškai neįvertinti.
Išdėstytų aplinkybių kontekste darytina išvada, jog apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą ir išteisino K. R. ir E. S. pagal LR BK 150 str. 2 d., dėl ko pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis. Taipogi apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą ir vertindamas tik dalį kaltinimo, kvalifikuodamas K. J. ir V. Č. veiksmus dėl pasikėsinimo tenkinti lytinę aistrą oraliniu būdu, neteisingai kvalifikavimo pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 150 str. 2 d., dėl ko šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, K. J. ir V. Č. nusikalstamą veiką perkvalifikuojant iš BK 22 str. 1 d ir 150 str. 2 d. į 150 str. 2 d.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija daro išvadą, kad K. R., V. Č., K. J. ir E. S., prieš tai, V. Č. ir K. J. siekiant patenkinti lytinę aistrą oraliniu būdu, pasinaudojant palaužtu nukentėjusios pasipriešinimu, kišo savo lytinius organus - varpas K. N. prie burnos ir liepė čiulpti prieš jos valią, taip siekė tenkinti lytinę aistrą fizinio sąlyčio būdu su nukentėjusiąja K. N. prieš jos valią, tačiau K. N. atsisakius, nusikaltimo nebaigė, ir, veikdami bendrininkų grupėje, pasikvietę E. S. ir kartu panaudodami fizinį smurtą bei atimdami galimybę K. N. priešintis, kas pasireiškė tuo, kad V. Č. su K. J. laikant K. N. praskėstas kojas, o E. S. rankas, K. R. į jos lytinius organus - makštį kišo šiupeliuko kotą ir pylė degtinę, po to K. R. ir E. S. laikant K. N. už kojų, o A. J. už rankų, V. Č. K. N. į lytinius organus - makštį purškė žiebtuvėlių užpildymo dujas ir taip tenkino lytinę aistrą fizinio sąlyčio būdu su K. N. prieš jos valią.
Atsižvelgiant į tai, jog K. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė pagrįstai pripažinta ta aplinkybė, jog nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, jis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas, žala nukentėjusiajai neatlyginta, K. R. skirtina bausmė – laisvės atėmimas. Taipogi atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant laisvės atėmimo bausmę artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.
E. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama ta aplinkybė, jog jo vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo antraeilis, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina ta aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Vertinant E. S. asmenybę – teistas, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, seniūnija dėl jo elgesio nusiskundimų neturi. Kolegija, įvertinusi reikšmingas bylos aplinkybes, susijusias su E. S. asmenybe bei su nusikaltimo padarymo aplinkybėmis, mano, kad E. S. už nusikaltimą, numatytą BK 150 str. 2 d., paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurią jis turėtų atlikti pataisos namuose, ji būtų per griežta ir prieštarautų teisingumo principui.
Pažymėtina, kad už nusikaltimą, kurį padarė E. S., numatyta tik viena bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas (BK 150 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad tai yra sunkus nusikaltimas (BK 11 str. 5 d.), bausmės vykdymas remiantis BK 75 str. negali būti atidėtas. BK 62 str. 2 d. nuostatos taip pat negali būti taikomos, kadangi tam nėra būtinų sąlygų visumos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 punkte išaiškinta, kad, nesant LR BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų, galima taikyti LR BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Būtent šio straipsnio nuostatos šiuo atveju ir taikytinos.
Pagal susiformavusią teismų praktiką, taikyti LR BK 54 str. 3 d. nuostatas galima tuomet, kai byloje tokios išimtinės aplinkybės, kurios suponuotų išvadą, jog BK specialiosios dalies straipsnio, pagal kurį kvalifikuojama kaltininko veika, sankcijoje numatytos, o ne švelnesnės bausmės paskyrimas būtent šiam asmeniui už jo nusikalstamą veiką aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šioje byloje yra išskirtinės aplinkybės, kurios leidžia teigti, kad E. S. realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę, būtų pažeidžiamas teisingumo principas. E. S., nors ir teistas, tačiau už apysunkį nusikaltimą, be to daugiau nei prieš 3 metus, teistumas išnykęs, laisvės atėmimo bausme nebaustas. Įsitraukimo į nusikaltimo darymą bei nusikaltimo darymo aplinkybės, nors ir nepaneigia nuteistojo kaltės, visgi rodo jo žymiai mažesnį pavojingumą: E. S. nusikalstamoje veikoje dalyvavo ne nuo pradžių, jis sėdėjo kitame kambaryje prie stalo, į nusikalstamą veiklą įsitraukė nuteistiesiems K. J. ir V. Č. pakvietus, jis tik palaikė nukentėjusiosios ranką ir koją. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, E. S. skirtina švelnesnė nei terminuotas laisvės atėmimas bausmės rūšis – viešieji darbai nustatant maksimalų jų terminą (Lietuvos Respublikos BK 46 str. 2 d.).
Atsižvelgiant į tai, jog K. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė pagrįstai pripažinta ta aplinkybė, jog nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, jis anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, taip pat į tai, jog žala nukentėjusiesiems neatlyginta, nors buvo laisvėje ir galėjo bent iš dalies ją atlyginti, K. J. paliktina pirmosios instancijos teismo skirta bausmė, nes mažinti bausmę nėra jokio pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, jog V. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė pagrįstai pripažinta ta aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, jis anksčiau teistas, tačiau yra jauno amžiaus, administracine tvarka baustas, taip pat į tai, jog žala nukentėjusiesiems neatlyginta, V. Č. paliktina pirmosios instancijos teismo skirta bausmė, nes nėra pagrindo ją mažinti.
Dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 284 str. 1 d., 148 str. 1 d. padarymo.
Apylinkės teismas šiame epizode išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo K. J. ir V. Č. nusikalstamus veiksmus. Priimdamas nuosprendį K. J. ir V. Č. atžvilgiu, apylinkės teismas pagrįstai nuosprendį pagrindė nukentėjusiųjų K. N., V. N., R. N., liudytojos L. E., pačių nuteistųjų E. S., K. J., K. R., V. Č. parodymais, teisiamojo posėdžio metu ištirtais rašytiniais įrodymais – apžiūros protokolu, kitais ištirtais bei teismo nuosprendyje aptartais įrodymais ir padarė teisingą išvadą, kad K. J. ir V. Č. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 148 str. 1 d.
Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog V. Č. ir K. J. susistumdė su V. N., V. Č. kapojo kirviu duris, ką patvirtino K. J. ir nurodė, kad V. N. neįleido į vidų, tada jis kartu su V. Č. puolė prie durų, jas laikė, o V. Č. jas kapojo kirviu. K. R. parodė, jog K. J. ir V. Č. garsiai keikėsi, reikalavo, kad K. išeitų į lauką. V. Č. taipogi patvirtino, jog K. J. susistumdė su V. N., V. N. neįleido jų, pagrasino paimti kirvį, todėl V. Č. iš mašinos bagažinės pats paėmė kirvį ir sukapojo duris, ką patvirtina K. N. ir R. N.. Išdėstytų aplinkybių pagrindu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog K. J. ir V. Č. viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Taipogi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad K. J. ir V. Č., minėtais veiksmais padarė psichinę prievartą nukentėjusiajai K. N. ir jos tėvams, o būtent – K. J. apkabinus per liemenį K. N. bei suėmus už rankos, ją privertė pasielgti pagal jų abiejų nurodymus – ypatingai aktyviai nesipriešinant sėsti į automobilio bagažinę ir važiuoti su jais, dėl ko visiškai pagrįstai konstatavo, jog K. J. ir V. Č., reikalavo K. N. elgtis pagal jų nurodymus panaudodami psichinę prievartą prieš nukentėjusiąją K. N. ir jos tėvus.
Vertinant aukščiau išdėstytus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl K. J. ir V. Č. kaltės, kad nuteistieji, būdami apsvaigę nuo alkoholio, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir suvaržė K. N. veiksmų laisvę.
Šių duomenų visumos pagrindu, kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai nenuginčijamai patvirtina nuteistųjų K. J. ir V. Č. kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 248 str. 1 d. ir 148 str. 1 d.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 149 str. 2 d., padarymo.
Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo K. J., V. Č. ir K. R. nusikalstamus veiksmus. Priimdamas nuosprendį K. J., V. Č. ir K. R. atžvilgiu, apylinkės teismas pagrįstai nuosprendį pagrindė nukentėjusiosios K. N., pačių nuteistųjų E. S., K. J., K. R., V. Č. parodymais, teisiamojo posėdžio metu ištirtais rašytiniais įrodymais – apžiūros protokolu, kitais ištirtais bei teismo nuosprendyje aptartais įrodymais ir padarė teisingą išvadą. Nuteistojo K. J. skunde nurodytas teiginys jog V. Č. K. N. nežagino, ji santykiavo su juo pati, todėl, apelianto nuomone, V. Č. nugaros judinimas jam santykiaujant su K. N. negali būti vertinamas kaip bendrininkavimas nusikaltimo padaryme, nepagrįstas dėl ko atmestinas, kadangi tokius nuteistojo teiginius paneigia bylos aplinkybės ir nukentėjusiosios K. N. parodymai (1 t. b. l. 42), kuriose ji nurodė, jog santykiauti su V. Č. nenorėjo, nuteistojo E. S. parodymai (1 t. b. l. 118), kuriose jis nurodė, jog girdėjo K. N. verkimą, taipogi ir paties nuteistojo K. J. parodymai (1 t. b. l. 168), kuriose jis nurodė, kad pats per prievartą nurengė K. N., iš ko išplaukia bendras nusikalstamos veikos vaizdas, jog V. Č. kartu su K. J. bendrininkų grupėje išžagino K. N..
Nuteistojo K. R. skunde nurodytas teiginys, jog neteisingai pripažintas kaltu dėl išžaginimo, kadangi jokių aktyvių veiksmų prisidėjusių prie K. N. žaginimo iš jo pusės nebuvo, ką, pasak apelianto, apklausoje pripažino ir K. N., nurodydama, kad jis suplėšė kelnes, tačiau jos nenurenginėjo, atmestinas. Teismas nustatė, kad K. N. pas A. J. buvo atvežta naudojant prievartą, K. R. jos valią siekė palaužti ir atimti galimybę priešintis, kišenės nuplėšimu sukeldamas jai baimę, K. J. – nurengdamas ir išnešdamas drabužius, bei judindamas rankomis V. Č. akto metu, V. Č. – realizuodamas bendrą tikslą, išžagindamas nukentėjusiąją. Taigi visų bendrininkų veiksmai buvo nukreipti siekiant palaužti nukentėjusiosios pasipriešinimą ir lytiškai santykiauti prieš jos valią.
Byloje nustatyta, kad K. N. pas A. J. buvo atvežta prieš jos valią, K. R., K. J. ir V. Č. jos valią siekė palaužti ir atimti galimybę priešintis, sukeldamas jai baimę įvairiais fizinės prievartos, jau paminėtais veiksmais, taigi visų nuteistųjų veiksmai buvo nukreipti siekiant palaužti jos pasipriešinimą ir lytiškai santykiauti prieš jos valią. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad nors aiškaus išankstinio susitarimo išžaginti K. N. nuteistieji neišreiškė, tačiau jų veiksmai buvo nukreipti būtent šiam tikslui pasiekti – prievartiniu išvežimu iš namų, grasinimu pavartoti smurtą ir toliau, nes fizinis smurtas jau buvo pavartotas išvežant nukentėjusiąją iš namų, įbauginimu, nurengimu prieš jos valią. Taipogi pažymėtina, jog nors K. J. ir K. R. tiesiogiai ir nerealizavo nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, tačiau jie yra išžaginimo vykdytojai, nes atliko veiksmus, kurie sudarė galimybę V. Č. išžaginti K. N..
Vertinant aukščiau išdėstytus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl K. J., V. Č. ir K. R. kaltės, kad nuteistieji, būdami apsvaigę nuo alkoholio, A. J. gyvenamajame name, kambaryje bendrininkų grupėje išžagino nukentėjusiąją K. N..
Taigi nuteistųjų K. J., V. Č. ir K. R. nusikalstami veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 2 d. teisingai ir pagrįstai.
Dėl kitų nuteistųjų apeliacinių skundų argumentų.
Nuteistojo V. Č. skunde nurodytas teiginys, jog teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė į tai, kad laisvėje jis padėdavo vienišam tėvui auginti du mažamečius vaikus, kad mama yra mirusi, tėvas pasiligojęs, sunkiai vaikšto, taipogi neatsižvelgė į tai, kad jis turi dukrytę, jog reikia padėti sugyventinei, taip pat tai, kad būdamas laisvėje dirbdavo kaime, padėdavo vienišam tėvui, būdamas laisvėje būtų įsidarbinęs, atlyginęs nuostolius nukentėjusiajai, yra deklaratyvūs teiginiai, kurie nėra pagrindas abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jo teisėtumu.
Kiti nuteistojo K. J. skunde nurodyti teiginiai, kad K. N. vedama į mašiną nesipriešino, taip pat tai, jog prieš K. N. nebuvo naudojama nei psichinė, nei fizinė prievarta, atmestini. Kaip matyti iš bylos duomenų, K. J. ir V. Č. viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, ir šiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai K. N. psichinę prievartą, ko pasėkoje ją privertė pasielgti pagal jų abiejų nurodymus – ypatingai aktyviai nesipriešinant sėsti į automobilio bagažinę ir važiuoti su jais.
Nuteistojo K. J. skunde nurodytas teiginys, jog jis nebuvo prisilietęs savo lytiniu organu prie K. N. ir pats savanoriškai atsisakė oralinio lytinio akto, nepagrįstas. Apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusioji K. N. nurodė, kad jie kartu (t. y. K. J. ir V. Č.) prikišo savo lytinius organus prie burnos, lietė lūpas (1 t. b. l. 42).
Pirmosios instancijos teismas skirdamas K. J. bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 284 str. 1 d., 148 str. 1 d., 149 str. 2 d., nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad K. J. padarė du nesunkius nusikaltimus ir vieną sunkų, atsižvelgė į K. J. asmenybę – anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, taip pat į tai, jog žala nukentėjusiesiems neatlyginta, nors buvo laisvėje ir galėjo bent iš dalies ją atlyginti, taip pat atsižvelgė į tai, jog K. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė pagrįstai pripažinta ta aplinkybė, jog nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl teismas konstatuoja, jog bausmės nuteistajam paskirtos nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka LR BK 41 str. nurodytą bendrąją bausmės paskirtį.
Pirmosios instancijos teismas skirdamas V. Č. bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 284 str. 1 d., 148 str. 1 d., 149 str. 2 d., nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad V. Č. padarė du nesunkius nusikaltimus ir vieną sunkų, atsižvelgė į V. Č. asmenybę – jis anksčiau teistas, tačiau yra jauno amžiaus, administracine tvarka baustas, taip pat į tai, jog žala nukentėjusiesiems neatlyginta, taip pat atsižvelgė į tai, jog V. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė pagrįstai pripažinta ta aplinkybė, jog nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl teismas konstatuoja, jog bausmės nuteistajam paskirtos nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka LR BK 41 str. nurodytą bendrąją bausmės paskirtį.
Pirmosios instancijos teismas skirdamas K. R. bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 149 str. 2 d., nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad K. R. padarė vieną sunkų nusikaltimą, atsižvelgė į K. R. asmenybę – jis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas, seniūnija dėl jo elgesio nusiskundimų negavusi, žala nukentėjusiesiems neatlyginta, taip pat atsižvelgė į tai, jog K. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė pagrįstai pripažinta ta aplinkybė, jog nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl teismas konstatuoja, jog bausmės nuteistajam paskirtos nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka LR BK 41 str. nurodytą bendrąją bausmės paskirtį.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi LR Baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 328 str. 1 p., 329 str. 2 p.,
nusprendžia:
Telšių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nuteistųjų K. R., K. J. ir V. Č. apeliacinių skundų netenkinti.
Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 24 d. nuosprendį dalyje dėl E. S. ir K. R. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 2 d. panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:
E. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 2 d. Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., paskirti viešuosius darbus vieneriems metams, nustatant 480 valandų viešųjų darbų atlikimo laiką, įpareigojant neatlygintinai dirbti keturiasdešimt valandų per mėnesį visuomenės labui. Bausmės laiką skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo – 2009 m. vasario 12 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 2 p. „b“ p.p., 66 str. 1 d., 2 d., į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2007-12-07 iki 2007-12-09 ir suėmime išbūtą laiką nuo 2007-12-09 iki 2007-12-19 (12 dienų), vieną suėmimo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms, kas atitinka 72 viešųjų darbų valandas ir šia dalimi sumažinti viešųjų darbų atlikimo laiką.
K. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 2 d., ir nuteisti laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., paskirtą laisvės atėmimo bausmę (t. y. 4 metų laisvės atėmimo bausmę) subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnę, su Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir subendrintą galutinę bausmę K. R. paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems metams), bausmę atliekant pataisos namuose.
Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 24 d. nuosprendį dalyje dėl V. Č. ir K. J. pripažinimo kaltais pagal LR BK 22 str. 1 d ir 150 str. 2 d. pakeisti:
V. Č. veiką perkvalifikuoti iš LR BK 22 str. 1 d ir 150 str. 2 d. į LR BK 150 str. 2 d., paliekant tą pačią bausmę.
K. J. veiką perkvalifikuoti iš LR BK 22 str. 1 d ir 150 str. 2 d. į LR BK 150 str. 2 d., paliekant tą pačią bausmę.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.