Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-4550-208/2015

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2015-02-12
Bylos Nr.: I-4550-208/2015
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03733-2014-6
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Donatas Vansevičius
Pareiškėjas: V. K.
Atsakovas: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Kategorijos

9.9pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-4550-208/2015Proceso Nr. 3-61-3-03733-2014-6Procesinio sprendimo kategorija 9.9; 74 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius, dalyvaujant pareiškėjui V. K., atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovėms A. B., L. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3) prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė, VMI) 2014-07-04 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir skundžiamas sprendimas) ir įpareigoti VMI iš naujo atlikti 2007-2008 metų jo veiklos mokestinį patikrinimą.

Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovė skundžiamu sprendimu atsisakė iš naujo atlikti mokestinį patikrinimą už 2007-2008 metus. VMI netyrė visų jo veiklos aplinkybių, nesiaiškino jo pateiktos informacijos dėl R. L. piniginių lėšų objektyvumo, nors turėjo tai padaryti, ir dėl to jam buvo nustatyta nepagrįsta mokestinė nepriemoka. R. L. pateikta informacija dėl pinigų mokėjimo civilinėje byloje vertinama kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė. R. L. pripažįsta mokėjęs pinigus už butus ir tai turi įtakos mokestinio patikrinimo rezultatų teisėtumui. Šiaulių apskrities VMI 2010-06-17 sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo R. L. nėra minimas, todėl atsakovės teiginys, jog mokestinio patikrinimo metu jai buvo žinoma apie tai, jog R. L. mokėjo pinigus jo vardu už turtą, turi būti vertinamas kaip melagingas. Papildomai paaiškino, kad nėra duomenų, kokią informaciją VMI žinojo apie R. L. jam skolintas lėšas 2007 m. Kartu nurodė, kad teismai yra nustatę, kad R. L. jo vardu 2007 m. į nekilnojamąjį turtą investavo virš 500 000 Lt, todėl nepagrįstai nustatyta, kad 2007 m. jam trūko 575 990 Lt.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad yra paaiškėjusios naujos aplinkybės dėl 2007 m., o pasirašydamas susitarimo aktą jo turinio netikrino.

Atsakovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 29–33, 172–175).

VMI nurodė, kad 2009-11-23 Šiaulių apskrities VMI atliko pareiškėjo mokestinį gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) tyrimą ir nustatė, kad pareiškėjas vykdydamas nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo ir nuomos individualią veiklą, 2007-2008 metais nedeklaravo visų gautų pajamų ir neteisingai apskaičiavo mokėtiną į biudžetą GPM ir nemokėjo mokesčių. Pareiškėjas 2010-03-15 pateikė prašymą Šiaulių apskrities VMI dėl susitarimo dėl mokesčio dydžio ir su juo susijusių sumų nustatymo. 2010-05-05 su juo pasirašytas susitarimas Nr. 33S-4. Šiaulių apskrities VMI 2010-06-17 sprendimu Nr. 35-215 patvirtino patikrinimo aktą ir nurodė pareiškėjui sumokėti 185 210 Lt GPM, 14 790 Lt GPM delspinigių ir 55 563 Lt GPM baudą. Šiaulių apskrities VMI 2009-11-23 pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pareiškėjas 2009-11-16 raštu paaiškino Šiaulių apskrities VMI, kad 2008 m. nekilnojamąjį turtą pirko iš banko paskolos bei iš skolintų lėšų, kurias skolino jam motina T. K., sesuo V. S. ir pažįstamas R. L.. Pareiškėjo 2014-06-04 prašyme pateiktas teiginys, kad Šiaulių apskrities VMI galimai neįvertino gautos informacijos apie R. L. teiktas paskolas jam ir neapklausė dėl to R. L., negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe ir negali būti vertinama kaip nežinoma Šiaulių apskrities VMI. Pabrėžė, kad pareiškėjas pasinaudojo teise sudaryti susitarimą ir išreiškė sutikimą, kad neturi pakankamai įrodymų pagrįsti savo individualios veiklos pajamas ir išlaidas už 2007-2008 metus, būdamas veiksnus, atsakingas asmuo suprato šio susitarimo esmę ir iš jo kylančius padarinius. Papildomai pažymėjo, kad pats pareiškėjas 2010-03-15 pateiktame paaiškinime nurodė, kad daugiau dokumentų, įrodančių jo gautas pajamas, neturi ir nepateiks, mokestinio patikrinimo metu nenurodė, kad 2007 m. skolinosi pinigus iš R. L., todėl jis nepagrindė savo paaiškinimų.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu pabrėžė, kad pareiškėjas apie savo nurodomas aplinkybes (skolos buvimą), kurias jis siekia pateikti kaip naujai paaiškėjusias, mokestinio patikrinimo metu žinojo, todėl mokesčių administratoriui turėjo apie tai pranešti, tačiau tokia teise nepasinaudojo, todėl turi prisiimti kilusias pasekmes.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl VMI 2014-07-04 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 136–137), kuriuo atsisakyta iš naujo atlikti GPM mokestinį patikrinimą už jau patikrintus 2007-2008 metus pareiškėjo atžvilgiu.

Nustatyta, kad pareiškėjas pateikė VMI 2014-06-04 prašymą dėl mokestinio patikrinimo už 2007-2008 metus atlikimo iš naujo (b. l. 124). VMI 2014-07-04 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė patenkinti jo prašymą (b. l. 136–137).

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 71 str. 1 d. nustatyta, kad mokesčių administratorius ir mokesčių mokėtojas gali pasirašyti susitarimą dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, jei, apskaičiuojant mokesčius, nė viena iš šalių neturi pakankamai įrodymų savo apskaičiavimams pagrįsti. Pasirašius tokį susitarimą, mokesčių mokėtojas praranda teisę ginčyti mokesčio apskaičiavimo teisingumą, o mokesčių administratorius – apskaičiuoti didesnę sumą negu nurodyta susitarime. Minėtas susitarimas gali būti pasirašytas mokestinio tyrimo ar mokestinio patikrinimo metu, taip pat visų mokestinių ginčų nagrinėjimo etapų metu.

MAĮ 118 str. 1 d. 4 p. nustatyta, kad mokesčių administratorius neturi teisės pakartotinai tikrinti mokesčių mokėtojo dėl to paties mokesčio už tą patį mokestinį laikotarpį, jei buvo priimtas atitinkamas mokesčių administratoriaus sprendimas, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, arba patikrinimo rezultatai buvo patvirtinti patikrinimo pažyma. Ši nuostata netaikoma paaiškėjus naujų aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių administratoriui ir kurios gali turėti įtakos ankstesnio patikrinimo rezultatams. <...>.

VMI viršininko 2004-05-05 įsakymu Nr. VA-87 patvirtintų Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 43.3 p. nustatyta, kad mokesčių administratorius neturi teisės pakartotinai tikrinti mokėtojo dėl to paties mokesčio už tą patį mokestinį laikotarpį, jei buvo priimtas atitinkamas mokesčių administratoriaus sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo arba patikrinimo rezultatai buvo patvirtinti patikrinimo pažyma, išskyrus atvejus, kai patikrinimas atliekamas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių administratoriui ir kurios gali turėti įtakos ankstesnio patikrinimo rezultatams, t. y. kai mokėtojas pateikia patikslintą patikrinto mokestinio laikotarpio mokesčio deklaraciją ir/ar ataskaitą (tokiu atveju pakartotinis patikrinimas gali būti atliekamas tik to mokestinio laikotarpio ir to mokesčio, kurio patikslinta deklaracija (ataskaita) buvo pateikta, bei atitinkamo mokestinio laikotarpio kito mokesčio, kuriam apskaičiuoti įtakos gali turėti patikslintoje mokesčio deklaracijoje (ataskaitoje) pateikti duomenys; mokesčių administratorius gauna informacijos iš kitų vietos mokesčių administratorių, Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių kompetentingų institucijų, juridinių ar fizinių asmenų, mokėtojų jų tikrinimo metu.

Pareiškėjo teiginys, kad VMI nesiaiškino jo pateiktos informacijos dėl R. L. piniginių lėšų objektyvumo, kad R. L. pateikta informacija dėl pinigų mokėjimo civilinėje byloje vertinama kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė, atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi bylos medžiaga patvirtina priešingas aplinkybes – Šiaulių apskrities VMI 2009-11-23 pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 34–35) nurodė, kad pareiškėjas buvo lėšas skolinęsis iš R. L., pažymoje apie pareiškėjo nekilnojamojo turto pardavimo pajamas ir išlaidas (b. l. 66–68) 2008-05-07 užfiksuotas R. L. pinigų pervedimas, vadinasi, ši aplinkybė Šiaulių apskrities VMI buvo žinoma ir vertinama.

VMI patvirtino, kad pats pareiškėjas 2010-03-15 pateiktame paaiškinime nurodė, kad daugiau dokumentų, įrodančių jo gautas pajamas, neturi ir nepateiks, mokestinio patikrinimo metu nenurodė, kad 2007 m. skolinosi pinigus iš R. L.. Abejoti valstybės institucijos parodymais nėra pagrindo. Be to, pats pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, kad aplinkybės dėl 2007 m. skolinimosi iš R. L. jam asmeniškai buvo žinomos, tačiau jų mokesčių administratoriui jis neatskleidė. Vadinasi, pats sąmoningai pasirinko atitinkamą savo teisių gynimo būdą. Taigi, nėra pagrindo informacijos apie R. L. pinigų mokėjimą vertinti kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos, MAĮ 118 str. 1 d. 4 p. ir Taisyklių 43.3 p. pagrindu, kadangi pats pareiškėjas savo asmeniniu apsisprendimu nutarė jų nenurodyti patikrinimo metu mokesčių administratoriui.

Pabrėžtina, kad pareiškėjas su Šiaulių apskrities VMI 2010-05-05 pasirašė susitarimą dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio Nr. 33S-4 (b. l. 111–112), vadovaudamiesi MAĮ 71 str. 1 d., kuri draudžia pasirašius aukščiau nurodytą susitarimą pareiškėjui ateityje ginčyti mokesčio apskaičiavimo teisingumą. Šiuo susitarimu pareiškėjas patvirtino nustatytas aplinkybes ir pritarė apskaičiuotoms sumoms, pareiškėjo teiginys apie jo nesusipažinimą su susitarimo turiniu vertinamas kritiškai, kadangi kiekvienas atsakingas asmuo, kai sprendžiamas jo mokestinio patikrinimo klausimas, turi būti itin atidus, todėl nustatytų aplinkybių nėra pagrindo vertinti kaip netikslių ar nepakankamų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog pasirašydamas susitarimą su mokesčių administratoriumi, atimantį teisę ginčyti mokesčių dydžius, dėl kurių teisėtumo ir pagrįstumo buvo teiktas skundas teismui, pareiškėjas išreiškia savo subjektyvią poziciją atsisakyti nuo teisminio nagrinėjimo. Todėl tokia minėtame susitarime išreikšta valia vertintina kaip skundo atsisakymas Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 3 punkto prasme (2013-05-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-562/2013).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad pareiškėjo skundžiamas VMI 2014-07-04 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Pareiškėjo antrasis skundo reikalavimas yra išvestinis iš pirmojo, todėl taip pat atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 str. 1 p., 127 str. 1 d., teismas

nusprendė:

pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Donatas Vansevičius