- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-04-12
- Bylos Nr.
- 1-280-825/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00307-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Varsackis
- Kaltinamasis
- K. F.
- Nukentėjusysis
- L. R.
- Advokatai
- Alvyda Rima Medišauskienė
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. F., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2008 m. kovo 17 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str.; 2008 m. lapkričio 18 d pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 214 str. 1 d., 182 str. 1 d., 178 str. 4 d.; 2010 m. birželio 22 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (2 veikos), 182 str. 3 d. (3 veikos), 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. (7 veikos), laisvės atėmimo bausme 2 metams 10 mėnesių ir 10 MGL bauda; 2015 m. gruodžio 15 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 198¹ str. 1 d., 182 str. 1 d., paskiriant galutinę 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 str. 1 d., 182 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. F. kaltinamas tuo, kad turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, veikusiais Kybartų pataisos namuose, 2013 m. balandžio 13 d., apie 16.00 – 17.00 val., telefonu (duomenys neskelbtini) paskambinus L. R. ir melagingai prisistačius policijos pareigūnu, bei banko darbuotoju, tokiu būdu, apgaule, išviliojus L. R. internetinės bankininkystės prisijungimo kodus, juos tą pačia dieną neteisėtai panaudojo, tai yra būdamas ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje iš kompiuterio, kuris jungėsi prie uždarosios akcinės bendrovės „Netas“ IP adreso 78.62.177.206, surinkdamas elektroninės bankininkystės kodus prisijungė prie nukentėjusios L. R. Swedbanko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) padarė bankinį pavedimą 1158 eurų sumai (4000 litų) į A. D. sąskaitą Danske Banke Nr. (duomenys neskelbtini), taip apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą, 1158 eurus.
Kaltinamasis K. F. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad esant namuose jam paskambino M. Š., kuris atlikinėjo bausmę Kybartų pataisos namuose. Š. paprašė sąskaitos, kad Š. draugas galėtų pervesti pinigus. Jis (F.) paprašė draugės A. D. sąskaitos, jai pasakė, kad draugas turi pervesti pinigus. Kai pinigai buvo pervesti, su A. susitiko prie bankomato ir ji nuėmė 1000 litų. Negalėjo visų nuimti, nes buvo limitas. Atvažiavo Š. draugas, kurio nežino vardo, kuriam atidavė 1000 litų. Tuomet paskambino Š., paklausė, kur dar 3000 litų. Jis (F.) pasakė, kad negali visų nuimti, bet pabandys. Jis (F.) turėjo Top Sport sąskaitą, į kurią A. D. pervedė 2970 litų. Pabandė nusiimti iš Top Sport sąskaitos, bet nebuvo galima, nes ne iš jo (F.) sąskaitos pinigai buvo pervesti. A. nuėjo į banką. Nuvykus į banką pasakė, kad pinigai buvo pervesti apgaulės būdu. A. nesakė iš ko pervesta. Jis (F.) suprato, kad tie pinigai pervesti apgaulės būdu. Kadangi sąskaitą užblokavo, A. atsidarė kitą sąskaitą. Ji pati skambino į lažybų punktą. Pervedė jai atgal. Pinigai sugrįžo į sąskaitą. Kadangi neturėjo kortelės, tai pervedė į jos mamos sąskaitą, iš kurios išėmė grynais. A. mama pasiliko virš 300 litų. Atidavė Š. draugui pinigus. Jokių telefonų nediktavo. Jis (F.) nieko negavo. Šakiuose niekada nėra buvęs. Teo IP adresas Šakiuose. Nesijungė prie R. sąskaitos. Neskambino nukentėjusiajai.
Nukentėjusioji L. R. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad balandžio 13 d., po pietų, paskambino į namų laidinį telefoną. Prisistatė finansinių nusikaltimų tyrėju, pasakė, kad su jos kortele vykdomas nusikaltimas, buvo paklausta, ar pažįsta A. D.. Atsakė, kad nepažįsta. Sakė, kad reikia prisijungti prie sąskaitos. Jai pasiūlė perskambinti bankui trumpuoju numeriu, pasakė surinkti numerį ir paspausti groteles, grojo muzika. Pasakė elektroninio banko kortelės pin kodus, visus slaptažodžius. Tuomet jos paklausė prieigos, paklausė, ar didžiosiomis, ar mažosiomis raidėmis. Dar paklausė apie debeto kortelę, paso numerį. Neužilgo vėl paskambino, sakė ateiti į Vytauto gatvę, parašyti pareiškimą. Sulaukus pirmadienio, ryte nuvažiavo į policiją. Sužinojo, kad jos sąskaita apvogta, pervesti 4000 litų. Telefonu kalbėjo vyriškas balsas.
Liudytoja V. D. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad nepažįsta nukentėjusiosios. Kaltinamasis K. F. tuo metu draugavo su jos dukterimi. 2013 m. balandžio mėnesį duktė persigandusi papasakojo, kad užblokavo jos sąskaitą Swedbank bankas. Dukra paaiškino, kad K. paprašė jos, kad jo draugas pervestų didelę pinigų sumą, nes jis jam skolingas, o jis pats negali atsidaryti kortelės. Ji patikėjo ir leido. Ji vakare pasipasakojo ir jis buvo kartu. Jis paaiškino, kad įvyko klaida, kažkoks nesusipratimas banke, tikrai jo draugas pervedė pinigus. Ji spėjo nuimti 1000 litų, o jis (F.) pasiėmė tuos pinigus. Paskui tuos pinigus pervedė į savo Top Sport lažybų sąskaitą. Jis labai prašė, kad ji persivestų į savo sąskaitą. Duktė nuėjo, atsidarė sąskaitą, bet kortelę padaro tik po savaitės. Iš tų lažybų sąskaitos jis nuimti negalėjo. Pervedė į dukros sąskaitą Danske banke, o iš dukros į jos (D.) sąskaitą. Tuomet ji iš bankomato nuėmė pinigus, padavė jam apie 3000 litų. Buvo balandžio pabaiga, pradėjo rečiau lankytis, pradėjo dukrai meluoti. Ji (D.) nugirdo, kaip kažkam diktavo moterų pavardes ir telefono numerius. Jai buvo keista, tačiau duktė liepė nesikišti.
Liudytoja A. D. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad nukentėjusiosios nepažįsta, kaltinamasis buvo draugas. 2013 m. balandžio mėnesį F. atėjo pas ją į namus, (duomenys neskelbtini), prašė pagalbos. Sakė, kad jam draugas turi skolą perduoti. Karolis neturi sąskaitos, todėl prašė panaudoti jos sąskaitą. 4000 litų buvo pervesti tą pačią dieną. Tuomet F. paprašė išgryninti pinigus. Ji išėmė 1000 litų, likusių nėjo nuimti. Liko 3000 litų ir jis labai susinervino, kad negali nuimti. Ji iš karto atidavė jam pinigus. Tuomet jis pasakė, kad pinigus reikia pervesti į Top Sport sąskaitą. Jis bandė persivesti iš Top Sport sąskaitos, tačiau tie pinigai pakibo. Jis visą laiką ramino, kad pinigai nevogti. Nuvykus į banką, pasakė, kad pinigai vogti. Atvykęs draugas papasakojo tą pačią istoriją. Ji turėjo pasidaryti kitą sąskaitą, į kurią pervedė 3000 litų. Kadangi ji neturėjo dar banko kortelės, tai paprašė, kad mama persivestų pinigus ir juos išgrynintų. Pavedimai buvo daryti iš jos namų. Jis visą laiką sekė pinigų judėjimą. Mama sakė, kad girdėjo, kaip jis atsidaręs telefonų knygą, diktavo telefono numerius, vardus, pavardes. Mama išėmė pinigus ir atidavė F.. Ji (D.) mačiusi, kaip F. jos namuose naudojosi kompiuteriu ir girdėjusi kaip F., atsidaręs internetu telefono knygą, diktavo telefono numerius, vardus ir pavardes.
Liudytojas M. Š. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad nukentėjusiosios nepažįsta, kaltinamąjį pažįsta. 2013 metų balandžio mėnesį, būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje, reikėjo pas Karolį pagalbos, paprašė jo sąskaitos. Skambino iš telefono, kurį gavo iš laisvės. Sąskaitos reikėjo tam, kad pasidėti pinigus, kuriuos mama turėjo atsiųsti iš užsienio. Jis asmeninės sąskaitos neturėjo. Išleidžia po 200 - 300 eurų kas mėnesį. Pinigus perveda draugai, brolis, sesė. Pataisos namuose buvo užblokuotos sąskaitos, nes turėjo skolų. Karolis sakė, kad sąskaitos neturi, bet gali padėti jo draugė. Sakė, kad nuimsi pinigus ir paduosi draugui. Jis supratingas. Niekur neparašyta, kad negalima paskolinti ar padėti. F. padėjo kaip draugas.
AB „Swedbanko“ raštais Nr.S/5346 ir Nr.S/5946 (I tomas, 31 - 33, 36 – 39 b. l.) nustatyta, kad 2013 m. balandžio 13 d. iš L. R. sąskaitos padarytas vienas bankinis pavedimas 4000 litų sumai į A. D. sąskaitą.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateikta informacija (I tomas, 45 b. l.) nustatyta, kad 2013 m. balandžio 13 d., apie 16.00 val., skambinęs į L. R. laidinį telefoną buvo prisijungęs prie bazinių stočių, kurių Nr. KYB01B, VIL09A, VIL09C.
Raštu Nr. 5040-843 (I tomas, 46 b. l.) nustatyta, kad celės Nr. KYB01B, VIL09A, VIL09C veikė Kybartų miesto (duomenys neskelbtini)veikimo zonose.
AB „Danske Bank“ raštu Nr. dnk1507173 (I tomas, 64 – 70 b. l.) nustatyta, kad 2980 litų buvo pervesti į A. D. sąskaitą.
Kybartų pataisos namų raštu Nr.1/2-6795 (II tomas, 54 b. l.) nustatyta, kad K. F. laisvės atėmimo bausmės neatliko Kybartų pataisos namuose.
Uždarosios akcinės bendrovės Top sport pateikta informacija (I tomas, 58 – 59 b. l.) dėl pervestų lėšų.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Objektyvieji požymiai - 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas ir 3) turtinės prievolės panaikinimas – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas - suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia - kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė byla Nr. 2K-335/2010). Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė reiškiasi minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs nukentėjusįjį ar kitą asmenį neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia. Kaltininko tyčia paprastai susiformuoja iki apgaulės panaudojimo momento.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 str. 1 d. atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.
Kaltinamasis K. F. kaltės dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. nepripažino, tačiau neneigė objektyviosios nusikaltimų pusės, jog kaltinime nurodytus pinigus, t. y. A. D. ir V. D. išgryninus iš bankomato, paėmė ir perdavė nepažįstamam asmeniui, tačiau nurodė, kad nežinojo nieko apie apgaulę, viską darė M. Š. nurodymu, manė, kad padeda draugui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę, t. y. nepripažino subjektyviosios nusikalstamų veikų pusės.
Tai, kad kaltinamasis K. F. suprato, jog apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą, įrodo iš dalies paties kaltinamojo parodymai teisme. K. F. teigia, kad jo padėti prašė pažįstamas M. Š. iš pataisos namų. Abejotina, kad K. F., žinodamas, kad M. Š. atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, pats būdamas teistas, nebūtų žinojęs ir suvokęs, kad laisvės atėmimo įstaigoje asmenys neturi teisės nei naudotis telefonais, nei disponuoti finansinėmis lėšomis, ypatingai tokio dydžio pinigų sumomis. Taip pat K. F. elgesys, kad jis stengėsi surasti žmogų, turintį banko sąskaitą, kad galėtų išgryninti pinigus (iš pradžių A. D., paskui pinigų pervedimas į Top sport sąskaitą, paskui V. D.) ir taip perduoti nepažįstam asmeniui (M. Š. nurodymu) pinigus, rodo jo suvokimą įgyti savo ir kitų naudai svetimą turtą.
Nors kaltinamasis K. F. neigė savo kaltę, nurodydamas, kad M. Š. prašė jo sąskaitos, kad galėtų Š. draugas pervesti pinigus, teigė jokių telefonų nediktavęs, nesijungęs prie nukentėjusiosios L. R. sąskaitos, tačiau teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, gynybinę poziciją, nes tokie kaltinamojo parodymai yra paneigti objektyviais byloje esančiais įrodymais. Liudytoja A. D. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis K. F. prašė jos sąskaitos, kad draugas skolą pervestų. Kai pinigai (4000 litų) buvo pervesti, ji išgrynino 1000 litų, daugiau nepavyko, nes buvo dienos limitas. Išgrynintus pinigus iš karto atidavė K. F.. Likusius pinigus (3000 litų) išgrynino A. D. mama V. D. ir pasilikusi virš 300 litų taip pat atidavė K. F.. Šias aplinkybes patvirtino taip pat liudytoja V. D..
Nors kaltinamasis neigė kam nors diktavęs telefono numerius, vardus, pavardes, tačiau jo parodymai paneigti liudytojų V. D. ir A. D. parodymais, kurios nurodė, kad abi girdėjusios kaip F. kažkam telefonu iš telefonų knygos diktavo telefono numerius, vardus ir pavardes. Taip pat abi liudytojos patvirtino, kad F. naudojosi jų namuose esančiu kompiuteriu. Tai paneigia kaltinamojo paaiškinimus, kad jis nieko nežinojęs, kad pinigai pervedami apgaulės būdu.
Nusikalstama veika atlikta veikiant tiesiogine tyčia, aiškiai suvokiant kokie veiksmai atliekami ir ko jais siekiama, taigi kaltinamojo K. F. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d.
Nors mokėjimo pavedimas iš nukentėjusiosios L. R. sąskaitos į A. D. sąskaitą padarytas iš kompiuterio IP adreso 78.62.177.206, kuris randasi adresu Šiaulių g. 24 – 42, Šakiai (I tomas, 57 b. l.) ir kaltinamasis K. F. teisiamojo posėdžio metu neigė buvęs Šakiuose bei jungęsis prie nukentėjusiosios L. R. sąskaitos, tačiau jo kaltės tai nepaneigia. Tai patvirtina, kad jis nusikalstamus veiksmus atliko ne vienas, o bendrininkaujant su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis.
Byloje ištirtais liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, t. y. AB „Swedbanko“ raštais Nr. S/5346 ir Nr. S/5946 (I tomas, 31 – 33, 36 – 39 b. l.), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateikta informacija (I tomas, 45 b. l.), raštu Nr. 5040-843 (I tomas, 46 b. l.), AB „Danske Bank“ informacija (I tomas, 64 – 70 b. l.), uždarosios akcinės bendrovės Top sport pateikta informacija įrodyta, kad kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 str. 1 d., kadangi neteisėtai panaudojo L. R. internetinės bankininkystės prisijungimo kodus ir juos panaudojo prisijungiant prie nukentėjusiosios L. R. Swedbanko saskaitos bei padarant bankinį pavedimą 1158 eurų sumai į A. D. sąskaitą Danske banke.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Būtinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (t. y. pritarimu kito asmens atliekamiems veiksmams ir prisijungimu prie jų) ir panašiai. Iš anksto numatytas detalus nusikaltimo padarymo planas, vaidmenų pasiskirstymas ar išankstinis susitarimas nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-197/2009, 2K-275/2007, 2K-229/2008 ir kt.) Visi bendrininkai atsako pagal tą patį Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas). Šioje byloje kaltinamųjų susitarimas reiškėsi konkliudentiniais veiksmais. Tyčia bendrininkavimo atveju: kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Pabrėžtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytą pavojingos veikos požymį (kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2007, 2K-211/2008 ir kt.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos bendrininkaujant. Nors nenustatyta, kad K. F. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, veikusiais Kybartų pataisos namuose, būtų detaliai aptarę apgaule savo ir kitų naudai svetimo turto įgijimą, pasiskirstę vaidmenimis, tačiau nustatyta, kad tarp K. F. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų įvyko susitarimas bendrais veiksmais pasiekti vieningą tikslą, apgaule įgyti svetimą turtą iš L. R.. Kaltinamasis K. F. įkalbėdamas A. D. duoti savo sąskaitą, į kurią bus pervedami pinigai, aktyviais veiksmais prisidėjo, kad pinigai būtų išgryninti ir perduoti nepažįstamam asmeniui M. Š. nurodymu ir neabejotinai suprato, kad be jo aktyvių veiksmų nusikalstamos veikos nebūtų padarytos, kad jis yra būtina grandis, siekiant išgryninti ir pasisavinti apgaule įgytus pinigus. Akivaizdu, kad konkliudentiniais veiksmais kaltinamasis K. F. patvirtino bendradarbiavimą su nenustatytais asmenimis, o nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai.
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad K. F. apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, veikusiais Kybartų pataisos namuose, 2013 m. balandžio 13 d., apie 16.00 – 17.00 val., telefonu (duomenys neskelbtini) paskambinus L. R. ir melagingai prisistačius policijos pareigūnu, bei banko darbuotoju tokiu būdu, apgaule išviliojus L. R. internetinės bankininkystės prisijungimo kodus, juos tą pačia dieną neteisėtai panaudojo, tai yra, būdamas ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, iš kompiuterio, kuris jungėsi prie uždarosios akcinės bendrovės „Netas“ IP adreso 78.62.177.206, surinkdamas elektroninės bankininkystės kodus prisijungė prie nukentėjusios L. R. Swedbanko saskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) padarė bankinį pavedimą 1158 eurų sumai (4000 litų) į A. D. sąskaitą Danske Banke Nr. (duomenys neskelbtini), taip apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą – 1158 eurus, t. y. padarė nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., 215 str. 1 d.
K. F. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 1 p.)
Skirdamas bausmę K. F., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 str. 1 d. veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų); kaltės formą ir rūšį (abi nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia); nusikalstamų veikų stadijas (veikos baigtinės); kaltinamojo asmenybę (teistas dėl panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų, 4 kartus Didžiojoje Britanijoje (I tomas, 157 – 167 b. l.), baustas administracine tvarka (I tomas, 181 – 182 b. l.), psichiatrinėje ligoninėje negydytas (I tomas, 186 b. l.), atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Skiriant bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nusikalstamos veikos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. ir 215 str. 1 d.) padarytos idealiąja sutaptimi, turint vieną tikslą – savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, todėl bendrintinos vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., taikant apėmimą. Atkreiptinas dėmesys, kad K. F. teistas už analogiškus nusikaltimus.
Įvertinęs visas aplinkybes teismas mano, kad kaltinamajam K. F. už padarytas nusikalstamas veikas tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str., baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra nusikalstama veika padaryta turtinė ar (ir) neturtinė žala. Turtinė žala – tai skirtumas tarp nukentėjusio asmens turtinės padėties iki ir po nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos, taip pat nukentėjusiojo numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurias gauti sutrukdė neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnis).
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltininkui padarius materialinę žalą fiziniam asmeniui įmonei, įstaigai ar organizacijai nusikalstamais veiksmais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182, 183 ir 184 straipsniuose, pareikšti civiliniai ieškiniai tenkintini realiai nusikaltimu padarytos materialinės žalos dydžio.
Nukentėjusioji L. R. pareiškė civilinį ieškinį padarytai 1158 eurų dydžio turtinei žalai atlyginti ir 100 eurų neturtinei žalai atlyginti (I tomas, 85, 86 b. l.). Nukentėjusioji dėl patirtos neturtinės žalos nurodė, kad jautėsi apkvailinta, patyrė nepatogumų, kadangi negalėjo naudotis savo pinigais, taip pat patyrė nervinę įtampą, sugaišo savo asmeninį ir darbo laiką aiškinantis policijoje.
Teismas, spręsdamas dėl turtinės žalos dydžio, laiko, kad prašoma priteisti žala yra pilnai įrodyta, padaryta kaltinamojo tyčiniais nusikalstamais veiksmais, todėl priteistina.
Teismas, spręsdamas dėl prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio, atsižvelgdamas į nukentėjusiosios motyvus, padarytus tyčinius nusikaltimus, kurie tiesiogiai susiję su patirta turtine žala, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus, pripažįsta, kad prašoma priteisti neturtinė žala yra pagrįsta, susijusi priežastiniu ryšiu su kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, todėl priteistina iš kaltinamojo K. F..
Kardomoji priemonė, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (I tomas, 155 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 – 307, 313 str., teismas
nusprendžia:
K. F., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.
K. F., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 str. 1 d., ir paskirti laisvės atėmimą 2 (dviem) metams 10 (dešimt) mėnesių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes, skiriamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., 215 str. 1 d., subendrinti taikant apėmimą, ir skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (du) metus 10 (dešimt) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, K. F., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosprendį pradėjus vykdyti panaikinti.
Civilinį ieškinį tenkinti pilnai.
Priteisti L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iš K. F., a. k. (duomenys neskelbtini) 1158 (vieną tūkstantį šimtą penkiasdešimt aštuonis) eurus turtinei žalai atlyginti.
Priteisti L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iš K. F., a. k. (duomenys neskelbtini) 100 (vieną šimtą) eurų neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.