Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. R. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nuosprendžio, kuriuo T. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 2 d. ir nuteistas 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 64¹ str. bausmė sumažinti 1/3 dalimi ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 1 metams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015-12-08 iki 2016-03-23.

Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai. Priteista iš kaltinamojo T. R. 16.19 eurų nukentėjusiajai A. O. S.. Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir priteista iš kaltinamojo T. R. 250 eurų neturtinės žalos atlyginimo A. O. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. R. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. gruodžio 8 d. apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio gyvenamojo namo laiptinėje, veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš už nugaros nutraukdamas rankinę nuo A. O. S. peties, atvirai pagrobė svetimą, nukentėjusiajai A. O. S. priklausantį turtą – 2,00 eurų vertės rankinę, joje buvusį 74,00 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 301“, 3,00 eurų bendros vertės tris momentinės loterijos „Ruletė“ bilietus, kurių kiekvieno vertė 1 euras, 3 vnt. rūkytos mėsos gabaliukų, bendros 11,00 eurų vertės, 5,00 eurų vertės piniginę, joje buvusius pinigus – 1,50 eurų įvairiomis monetomis bei vieną 10,00 eurų kupiūrą, buvusią rankinėje, tuo padarydamas nukentėjusiajai A. O. S. 106,50 eurų turtinės žalos.

Teismo posėdžio metu nuteistojo T. R. gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. R. apeliacinis skundas atmestinas

Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 str. 3 d.).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Analizuojant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį matyti, kad teismas, parinkdamas nuteistajam T. R. BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančią – jog nusikalto būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Taip pat įvertino nuteistojo asmenybę – jauno amžiaus, septynis kartus teistas, naują nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, baustas administracine tvarka, nevedęs, nedirbantis, charakterizuojamas patenkinamai. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, ir tai, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog jam už ankstesnius teistumus taikytos bausmės teigiamo poveikio nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam T. R. už nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad T. R. už BK 178 str. 2 d. numatyto apysunkio nusikaltimo padarymą pirmosios instancijos teismas skyrė švelnesnę nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę. Be to, nuteistajam T. R., vadovaujantis BK 64¹ str. pagrindu, paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, todėl dar labiau mažinti apeliantui paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. R. apeliacinį skundą atmesti.