Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuotųjų asmenų – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos – atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. M. J. pareiškimą suinteresuotiesiems asmenims – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos – dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais pareiškime bei pareiškėjos patvirtintais teismo posėdžio metu: 1994 metais Z. M. J. iš likviduojamos ŽŪB (duomenys neskelbtini) už turėtą pajų gavo ūkinį pastatą (kluoną), esantį (duomenys neskelbtini), kurio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Minėto pastato teisinės registracijos nėra ir niekada nebuvo, juridiškai jis niekam nepriklauso. Pastatas inventorizuotas 2014 m. rugpjūčio 29 d. Žemės sklypas po minėtu pastatu nėra suformuotas, todėl jis yra valstybinės žemės fonde. Nei pas pareiškėją, nei archyve likviduotos ŽŪB (duomenys neskelbtini) jokių dokumentų apie pastato perdavimą neišliko. Z. M. J. yra ūkininkė ir nuo 1994 metų naudoja minėtą ūkinį pastatą (kluoną) savo ūkio reikmėms. Ji šį pastatą valdo kaip savo, jį prižiūri, remontuoja. Jos valdymas niekada nutrūkęs nebuvo, jis tęsiasi daugiau nei 10 metų. Ūkinis pastatas niekam neperleistas, neįkeistas, vykdomųjų raštų nėra gauta, į minėtą pastatą niekas nepretenduoja. Minėtas ūkinis pastatas (kluonas) yra 377,2 m² ploto. Jo ilgis – 40,92 m, plotis – 9,40 m, aukštis – 3,60 m. Jis yra medinis, pamatai betoniniai, langų nėra, durys medinės, stogas šlaitinis iš asbesto cemento. Juridinį faktą, kad pareiškėja įgijo nuosavybės teisę į minėtą ūkinį pastatą, reikia nustatyti tam, kad galėtų atlikti pastato teisinę registraciją ir laisvai disponuoti savo nuosavybe (b. l. 13).

Teismo posėdžio metu pareiškėja Z. M. J. prašė pareiškimą tenkinti, paaiškino, kad kluonas neregistruotas niekieno vardu. Kartu su sutuoktiniu R. J. jie buvo žemės ūkio bendrovės (duomenys neskelbtini) nariai. Iš kolūkio gavę pajus, tapo bendrovės nariais su tais pajais. 1994 m. likvidavus šią bendrovę išsidalino turtą pagal pajus. Taip jiems atiteko kluonas. Buvo žemės ūkio bendrovės protokolas, bet jis tikriausiai neišliko. Iki 2012 m. viską tvarkė vyras. Ji po vyro mirties perėmė, bet protokolo nerado. Naudojasi pastatu, laikė su sutuoktiniu ten šiaudus. 1997 m. jie yra įkūrę ūkininko ūkį. Augino grūdines kultūras ir kelerius metus laikė gyvulius. Iki šiol šiaudai laikomi ten. Patvirtina tai seniūno pažyma. Elektros ten nėra. Nuomos sutartis su žemėtvarka nesudaryta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 str. 11 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra išaiškinęs, jog nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant šių sąlygų visetui: 1) asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t. y. sąžiningai įgijęs (užvaldęs) daiktą, valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.22, 4.68 straipsniai); 2) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo. Tai reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68, 4.70 straipsniai); 3) asmuo valdo daiktą teisėtai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.23, 4.68 straipsniai). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.69 str. 3 d. įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktą teisėtai valdyti kaip savą; 4) daikto atviro valdymo sąlyga (CK 4.68 str.). Ši sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 5) nepertraukiamas daikto valdymas ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68, 4.71 straipsniai). Asmuo, kuris sąžiningai įgijo (užvaldė) daiktą, bet nėra jo savininkas, yra netitulinis daikto valdytojas, jo teisės neginamos, jas užginčijus daikto savininkui ar kitiems asmenims, turintiems daikto valdymo teisę pagal įstatymus ar sutartį. Dėl to daikto valdymo terminas nutrūksta pareiškus teisėtą reikalavimą (ieškinį) dėl daikto grąžinimo ar daiktą valdančiam asmeniui pačiam pripažinus kito asmens teisę į jį (LAT 2008 m. spalio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-514/2008, 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-535/2008 ir kt.). Teismui konstatavus visas šias sąlygas valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 str. numatyta, kad CK ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio kodekso įsigaliojimo (t. y. pagal 1964 m. CK) ir tęsiasi jam įsigaliojus.

Iš Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija matyti, kad nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), kurio „registro tipas: Statiniai“, suteiktas registro Nr. (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjos pareiškimo ir prie jo pridėtų dokumentų, taip pat jos paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad 1994 m. buvo likviduota ŽŪB (duomenys neskelbtini), kurios pajininkai, kaip teigia Z. M. J., buvo ir ji bei jos sutuoktinis. 1994 m. iš likviduojamos minėtos žemės ūkio bendrovės, pareiškėja nurodo, su sutuoktiniu už turėtus pajus gavusi ūkinį pastatą (kluoną), esantį (duomenys neskelbtini), kurio „registro tipas: Statiniai“, suteiktas registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau, kaip matyti iš Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2014 m. gruodžio 2 d. informacijos, Kaišiadorių rajono žemės ūkio bendrovės (duomenys neskelbtini) trumpo saugojimo dokumentai, kurie buvo perduoti savivaldybės archyvui, buvo sunaikinti pasibaigus saugojimo terminui 2009 m. kovo 20 d. pagal aktą Nr. V6-7 (b. l. 7), todėl teismas neturi galimybės patikrinti ūkinio pastato (kluono), esančio (duomenys neskelbtini), pareiškėjos nurodomų įsigijimo aplinkybių. Bet tai, kad Z. M. J. ūkiniu pastatu (kluonu), naudojasi juo nuo 1994 m. patvirtina Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Kruonio seniūnijos seniūnas (b. l. 8). Taigi konstatuotina, kad pareiškėja Z. M. J. ūkinį pastatą (kluoną), esantį (duomenys neskelbtini) sąžiningai įgijusi nuo 1994 m., t. y. nuo ŽŪB (duomenys neskelbtini) likvidavimo, valdė jį, prižiūrėjo ir juo naudojosi bei naudojasi. Pažymėtina, kad pareiškėja teismui pateikė pažymėjimą ŪP Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, jog ji yra ūkininkė (b. l. 38). Minėto ūkinio pastato (kluono) nuosavybės ir/ ar valdymo teisės niekada nebuvo ir nėra registruotos Nekilnojamojo turto registre.

Sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu, būtina išsiaiškinti, ar taikytinos CK 4.69 str. 3 d. nuostatos. Šioje teisės normoje nustatytas imperatyvus draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais: nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus; nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Pareiškėja bei suinteresuotieji asmenys atsiliepimuose patvirtino, kad nėra minėto pastato savininkai, VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, kad statiniai, kurių reg. Nr. (duomenys neskelbtini), nėra įregistruoti nei valstybės, nei kito asmens vardu ir nėra pripažinti savavališka statyba. Statiniai, kaip nekilnojamieji daiktai, yra nekilnojamojo turto kadastro objektai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str. 1 d. 2 p.). Jie formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. 3 d.). Nekilnojamojo turto kadastre ir nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.). Taigi, Z. M. J. reikalavimo objektas atitinka CK 4.69 str. 1 d. reikalavimus ir viešame registre nėra įregistruotas jokio kito asmens vardu (CK 4.69 str. 3 d.).

Tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę (LAT 2011 m. vasario 21 d. nutartis Nr. 3K-7-67/2011 ir kt.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (LAT 2011 m. vasario 2 d. nutartis Nr. 3K-3-41/2011 ir kt.). Asmeniui turi būti suteikiama galimybė įrodyti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atitiko įstatyme tiesiogiai įtvirtintas sąlygas, kurioms esant gali būti pripažįstama jo nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu. Iš aptartų įrodymų matyti, kad pareiškėja Z. M. J. nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisių į minėtą ūkinį pastatą (kluoną) kitokiu CK 4.47 str. numatytu būdu, bet pastatą valdo kaip savą; jį valdo nepertraukiamai ir sąžiningai t. y. būdama pagrįstai įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau teisių į įgyjamą nekilnojamąjį daiktą – ūkinį pastatą (kluoną), esantį (duomenys neskelbtini), pareiškėja nuo ŽŪB (duomenys neskelbtini) likvidavimo 1994 m. valdo sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai daugiau nei 10 metų. Byloje nėra duomenų, kad per laikotarpį, kuriuo pareiškėja valdė pastatą, į šį turtą kas nors būtų pareiškęs pretenzijas, jokių pretendentų dėl teisių į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 532 str. nustatyta tvarka (b. l. 28, 29), nėra ginčo dėl valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo, nepertraukiamumo, daiktas neįregistruotas kitų asmenų vardu.

Vertinant šias nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad yra visos įstatymo numatytos sąlygos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymui, todėl pareiškimas tenkintinas, nustatytinas faktas, kad pareiškėja įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąją turtą – ūkinį pastatą (kluoną), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti, kad Z. M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į ūkinį pastatą – kluoną, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.