Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal ad­mi­nistracinėn atsakomybėn traukiamos N. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutarimo N. R. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. R. Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutarimu pripažinta pa­dariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta administracinė nuobauda – 1400 Eur bauda už tai, kad ji būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) vadove, žinodama apie Ben­drovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems rei­kalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvir­tin­to atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau, patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d., nustatyta, kad N. R. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos fi­nan­sų ministerijos (toliau – VMI prie FM) interesus.Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad nors N. R. įsis­kolinimus dengė iš savo asmeninių lėšų įmonės kreditoriams, tačiau ji, būdama įmonės vadovė ir žinodama įmonės finansinę būklę, pirmenybę teikė kitiems kreditoriams, o ne Valstybinei mo­kesčių inspekcijai. Apeliaciniame skunde N. R. prašo panaikinti 2017 m. lapkričio 6 d. Kauno apy­linkės teismo nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo tei­seną nutraukti. Teismui nesutikus su pirmu skundo reikalavimu, prašo 2017 m. lapkričio 6 d. Kau­no apylinkės teismo nutarimą pakeisti – administracinės nuobaudos neskirti arba paskirtą administracinę nuobaudą sumažinti.Skunde teigiama, jog bendrovės direktorė N. R. siekdama, kad bendrovės startiniai įsipareigojimai nebūtų nutraukti dėl sutarčių nevykdymo, savo asmeninėmis lė­šo­mis iš savo asmeninės sąskaitos dengė bendrovės kreditorinius įsiskolinimus lizingo ben­dro­vei, UAB „(duomenys neskelbtini)“, tvarkiusiam įmonės buhalterinę apskaitą ir kt. N. R. turtinė padėtis neleido jai asmeninėmis lėšomis padengti visų Ben­dro­vės kreditorinių įsipareigojimų. N. R. savo asmeninių lėšų į bendrovės sąskaitą nepervedė, kas reiškia, kad bendrovė šiomis lėšomis nedisponavo. Ji tiesiogiai iš savo asmeninės sąskaitos apmokėjo dalį bendrovės skolų, kas reiškia, kad šiuo atveju N. R. asmeninės lėšos netapo bendrovės lėšomis, todėl jų paskirstymui negali būti taikomi CK 6.930¹ straipsnio reikalavimai. Tai, kad N. R., įvykdžiusi prievoles už bendrovę, toje sumoje tapo bendrovės kreditore, nekeičia jos veiksmų esmės – N. R. savo asmeninėmis lėšomis turi teisę mokėti/nemokėti bendrovės kre­ditoriams, o mokėjimas asmeninėmis lėšomis bendrovės kreditoriams, nenumato jai pa­rei­gos laikytis CK 6.930¹ straipsnio reikalavimų. Nesant šios pareigos, N. R., savo asmeninėmis lėšomis apmokėjusiai dalį bendrovės skolų, neiškyla atsakomybė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Skunde nurodoma, kad teismas į nurodytas aplinkybes – kad N. R. mokėjo už bendrovės skolas iš asmeninių lėšų, esančių jos asmeninėje sąskaitoje – neatsižvelgė, rodo, kad teismas turėjo išankstinę nuomonę dėl bylos išnagrinėjimo rezultato, kas turėjo įtakos ir papildomų dokumentų nepriėmimui. Teismui po bylos išnagrinėjimo pateikti do­kumentai yra svarbūs teisingam šios bylos išsprendimui, bei tai, kad teismas šias aplinkybes bylos nagrinėjimo metu aiškinosi, šie duomenys teismui teikiami pakartotinai, ir turi būti įvertinti nagrinėjant skundą apeliacine tvarka.N. R. už dalį bendrovės skolų mokėjo savo asmeninėmis lėšomis, todėl asmens, kuris nedisponavo bendrovė lėšomis, nubaudimas prieštarautų teisingumo ir propor­cingumo principams, nes N. R. ir taip yra patyrusi nuostolių, todėl N. R. nuobauda neturi būti skiriama, arba turi būti ženkliai sumažinta.Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime pra­šoma apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti 2017 m. lapkričio 6 d. nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

N. R. apeliacinis skundas tenkinamas.Vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl ape­lia­cinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisė­tu­mą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį teismas ir administracinių nu­sižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vado­vau­damiesi įstatymu. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje privaloma nus­ta­ty­ti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplin­ky­bių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 str. 2 d.).Kaip matyti iš pareiškėjos apeliacinio skundo, ji nesutinka su teismo išvadomis, padarytomis iš­na­grinėjus administracinio nusižengimo bylą. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo per­žiū­rė­jęs byloje pateiktus duomenis ir įvertinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, spren­džia, kad apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti.N. R. buvo pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad ji būdama Bendrovės vadove, privalėjo užtikrinti, kad būtų lai­komasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pi­ni­gais eiliškumo, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus. Pažymėtina, jog pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį atsako įmonės vadovas. Iš VMI prie FM Operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, jog visi mokėjimai, kuriais buvo den­gia­mi Bendrovės įsiskolinimai, buvo atliekami iš asmeninės N. R. sąskaitos, esančios „(duomenys neskelbtini)“, t. y. mokėjimus atliko ne įmonės vadovė, o fizinis asmuo iš savo as­me­ni­nės sąskaitos, kuri nesutampa su Bendrovės sąskaitomis. Minėtos sumos iš asmeninės N. R. sąskaitos nebuvo pervedamos į Bendrovės sąskaitą, kas reiškia, kad bendrovė šiomis lėšomis nedisponavo, lėšos tiesiogiai buvo pervedamos kreditoriui. Pažymėtina, kad va­do­vaujantis CK 2.50 straipsniu bei Akcinių bendrovių įstatymo 14-16 straipsnių nuostatomis už­da­rosios akcinės bendrovės, kaip ribotos civilinės atsakomybės asmens, teisinis statusas pa­tvir­tina, kad šios bendrovės turtas yra atskirtas nuo šio juridinio asmens dalyvių (taip pat ir vienintelio akcijų savininko) turto. UAB nuosavybė – tai turtas, kurį sudaro akcinis kapitalas ir kitas turtas, įneštas pačių savininkų, pasiskolintas iš kitų kreditorių arba uždirbtas naudojant tur­tą, kuriuo tam tikru momentu disponavo bendrovė. Juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prie­voles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įsta­ty­muo­se arba juri­di­nio asmens steigimo dokumentuose numatytus konkrečius atvejus. Taigi, ben­dro­vės turtas yra at­skirtas nuo šio juridinio asmens dalyvių turto. Apeliantė dalį bendrovės skolų ap­mo­kėjo tie­sio­giai iš savo asmeninės sąskaitos, savo asmeninių lėšų į bendrovės sąskaitą neper­ve­dė, todėl šiuo atveju N. R. asmeninės lėšos netapo bendrovės lėšomis. N. R., nors ir bū­dama vienintele Bendrovės akcininke ir įmonės vadove, neturėjo pareigos atsis­kai­tyti su Bendrovės kreditoriais savo asmeninėmis lėšomis, taip pat kaip netu­rė­jo pareigos laikytis kreditorių eiliškumo. Tokio apeliantės elgesio motyvai sprendžiant administracinės atsakomybės klausimą teisinės reikšmes neturi.Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad mokėjimas asmeninėmis lėšomis bendrovės kreditoriams, nenumato N. R. pareigos laikytis CK 6.930¹ straipsnio reikalavimų, ji nepa­grįstai pripažinta pažeidusi minėtas nuostatas, todėl skundžiamu teismo nutarimu ji admi­nis­tra­ci­ne tvarka nubausta nepagrįstai. Nagrinėjamu atveju dėl aukščiau išvardintų priežasčių N. R. veiksmuose nėra ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusi­žen­gi­mo sudėties, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas naikinamas ir adminis­tra­ci­nio nusižengimo bylos teisena nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutarimą administracinio nusi­žen­gi­mo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną N. R. nutraukti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.