Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) prokuroro Juozo Valicko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. J. vairavo motorinę transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilės neblaivumas, tai yra 2023 m. gruodžio 9 d. apie 13 val. 25 min., (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo A. J. priklausančią transporto priemonę – lengvąjį automobilį Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkotesteriu jam buvo nustatytas 1,75 promilių neblaivumas.

Tokiais veiksmais V. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Apklausto įtariamuoju V. J. parodymais, kad jis kaltę pripažįsta visiškai, gailisi, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Parodė, kad automobilis Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jo tėčiui A. J.. Paskutiniu metu tėtis automobiliu Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) mažai važinėjo, automobilį buvo palikęs sodyboje, esančioje sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Su tėčiu jie kartu negyvena, bendro ūkio neveda. Kiek jam žinoma automobilį tėtis nusipirko 2015 m. už 4000 litų, šiuo metu automobilio kaina būtų apie 500 eurų. Apie tai, kad jis vairuos jo automobilį Opel Astra, tėtis nieko nežinojo. 2023-12-08 apie 21:00 val., pas jį į namus atvyko žmonos R. J. brolis A. Ž. su sugyventine L.. Su A. abu gėrė alkoholį, degtinę 40 laipsnių stiprumo. Alkoholį gėrė iki 2023-12-09 03:00 val. Abu išgėrė 1 litro talpos butelį degtinės. 2023-12-09 apie 09:00 val., jam paskambino pažįstamas V. K. ir pasakė, kad jo automobilis yra sugedęs, jo paklausė ar galėtų jį sutvarkyti. V. jam pasakė, kad jis atvažiuotų į sodų bendriją (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), ir jis ten jo lauks. Apie 10:00 val., V. K. atvažiavo į sodų bendriją su automobiliu Opel Vectra valstybinio numerio neprisimena. Jis pradėjo taisyti jo automobilį. Kol automobilį taisė išsikrovė V. automobilio akumuliatorius. Sodų bendrijoje buvo jo tėčio automobilis Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Jis iš sodo namelio paėmė minėto automobilio raktelį ir nusprendė vilkti V. automobilį. Apie tai, kad jis važiuos su automobiliu Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jo tėtis nežinojo. Vairuodamas automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis vilko V. automobilį sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Sankryžoje norėjo apsisukti ir tuo metu pamatė priešais atvažiuojantį policijos automobilį, kuris nuvažiavo tiesiai, o jis tada apsisuko ir važiavo link sodo namelio. Važiuojant pamatė per galinio vaizdo stebėjimo veidrodėlį, kad iš galo atvažiuoja policijos automobilis, kuris buvo įjungęs švyturėlius. Suprato, kad jį stabdo, todėl sustojo. Priėjęs prie jo automobilio policijos pareigūnas jo paklausė, kodėl vairuoja automobilį nesegėdamas saugos diržo. Jis atsakė, kad pamiršo užsisegti. Tada, policijos pareigūnas paprašė pateikti jo ir automobilio dokumentus taip pat paklausė ar vartojo alkoholį. Jis atsakė, kad alkoholį vartojo nuo 2023-12-08 vakaro iki 2023-12-09 03:00 val. ryto. Policijos pareigūnas jam nustatė 1,92 prom. neblaivumą. Antruoju tikrinimu jam buvo nustatytas 1,75 prom. neblaivumas. Policijos pareigūnas jam pasakė, kad pagal nustatytą neblaivumą bus pradėtas ikiteisminis tyrimas ir automobilis bus išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Alytuje. Teisės vairuoti transporto priemones jis neturi, ji jam buvo atimta.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos E. B. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2023-12-09 nuo 07:00 val., dirbo kartu su Reagavimo skyriaus tyrėju E. V., tarnybiniu automobiliu VW Transporter. 13:25 val. patruliuojant (duomenys neskelbtini) pastebėjo automobilį Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris tempė kitą automobilį Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas vairavo transporto priemonę neužsisegęs saugos diržo, kuris yra įrengtas. (duomenys neskelbtini) dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo buvo sustabdytas minėtas automobilis. Paaiškėjo, kad automobilį vairavo V. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Bendraujant su vairuotoju jis drebėjo, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Vairuotojas V. J. nurodė, kad jis iki 2023-12-09 04:00 val. vartojo alkoholinius gėrimus. Alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARRF-0038, jam buvo nustatytas neblaivumas. Taip pat buvo nustatyta, kad V. J. yra atimta teisė vairuoti transporto priemones.

Liudytojo V. K. parodymais, kad V. J. jis pažįsta apie 10 metų. Jis jam retkarčiais remontuodavo jo automobilį, kai sugesdavo. 2023-12-09, jis automobiliu Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apie 10:00 val. važiavo į (duomenys neskelbtini) pas V. J., kad sutaisytų minėtą automobilį. Po automobilio remonto, jis jo neužsivedė, dėl to V. J. 2023-12-09 apie 13:15 val., automobiliu Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prikabinęs virvę vilko jo automobilį, kad galėtų jį užvesti. Jam būnant velkančiajame automobilyje ir vairuojant (duomenys neskelbtini) pamatė, kad važiuoja policijos automobilis. Jie nusuko link (duomenys neskelbtini), ir norėjo važiuoti vėl į sodų bendriją (duomenys neskelbtini), po kurio laiko pamatė, kad policijos pareigūnai įjungę raudonos ir mėlynos švyturėlius juos stabdo. Pareigūnai nustatė, kad V. J. vairavo automobilį neblaivus. Kad V. J. vilko jo automobilį būdamas neblaivus jis nežinojo, jis nesuprato, kad jis yra neblaivus, jokio kvapo nejuto, kalbėjo rišliai ir suprantamai. Su kuo V. J. galėjo vartoti alkoholinius gėrimus, jis nežino. Prie jo jokių svaigiųjų gėrimo nevartojo. Kad V. J. neturi vairuotojo pažymėjimo taip pat nežinojo.

Liudytojas E. V. parodė, kad 2023-12-09 nuo 07:00 val. iki 19:00 val., jis dirbo kartu su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėja E. B.. Apie 13:25 val. važiuojant (duomenys neskelbtini) pastebėjo atvažiuojantį automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vilko automobilį Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Prasilenkiant su automobiliu Opel Astra, pastebėjo, kad vairuotojas nesegi saugos diržo, dėl to nusprendė automobilį sustabdyti. Važiuojant (duomenys neskelbtini), ir privažiavus arčiau minėtų automobilių jie įjungė specialiuosius garso ir šviesos signalus. Automobiliai sustojo. Jis priėjo prie automobilio Opel Astra ir vairuotojo paklausė, kodėl jis nesegi saugos diržo. Vairuotojas atsakė, kad pamiršo užsisegti saugos diržą. Bendraujant su vairuotoju, jis pajuto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, ir paklausė vairuotojo, ar jis vartojo alkoholį. Vyriškis atsakė, kad iš vakaro gėrė alkoholį. Jis pasakė vairuotojui, kad bus patikrintas jo neblaivumas. Vairuotojas sutiko tikrintis neblaivumą. Buvo nustatyta, kad automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas yra V. J., kuriam buvo nustatytas neblaivumas. Buvo nustatyta, kad automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. J. tėvui, A. J.. Automobilis Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę.

Liudytojo A. J. parodymais, kad įtariamasis V. J. yra jo sūnus. Sutinka duoti parodymus ikiteisminiame tyrime, kuriame jo sūnui, V. J. yra pareikštas įtarimas. Automobilis Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas jo vardu. Automobilį jis įsigijo 2015 m. gegužės mėn. už 4000 litų. Šiai dienai automobilio vertė jis mano, kad būtų apie 500 eurų. Automobilis Opel Astra valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas garaže sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Automobilis yra techniškai tvarkingas, tačiau jis juo ilgą laiką nesinaudojo, kadangi turi kitą automobilį. Automobilio raktelis buvo paliktas sodo namelyje. Apie tai, kad sūnus vairavo automobilį Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jis nieko nežino, jis jam nesakė, kad paims automobilį. Jis sūnui pretenzijų neturi.

Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrima įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Šioje vietoje netoli gyvenamojo namo pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), gatvėje stovi automobilius OPEL ASTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir OPEL VECTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šių automobilių priekiai nukreipti į sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) pusę. Po apžiūros automobilis OPEL ASTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su automobilio raktu paimtas ir nugabentas saugojimui į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Alytuje, Santaikos g. 31D.

VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas A. J. vardu. VšĮ „Emprekis“ informacija automobilio Opel Astra (2000 m.) vidutinė kaina su PVM yra 930 Eur.

Neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodyta, kad 2023-12-09 V. J. buvo nustatytas neblaivumo požymis – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARRF-0038, patikros sertifikato Nr. 1985349 V. J. 2023-12-09 13:31 val. pirmuoju tikrinimu nustatytas 1,92 promilės neblaivumas, 2023-12-09 13:48 val. antruoju tikrinimu – nustatytas 1,75 promilės neblaivumas.

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad įtariamasis V. J. pateikė automobilio Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Vairuotojų registro įrašo peržiūra, kur užfiksuota, kad V. J., 2015-10-21 išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. 00595916, negalioja.

Kaltinamajam V. J. buvo pranešta apie prokuroro ketinimą kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir bausmės paskyrimo. Kaltinamasis su bausmės rūšimi, dydžiu bei kitais spręstinais klausimais sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

kaltinamojo V. J. veika kvalifikuota pagal 281¹ straipsnio 1 dalį teisingai, nes byloje yra įrodyta, kad jis vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio ( V. J. nustatytas 1,75 promilių girtumas).

Kelių eismo taisyklių 14 punkte nurodyta, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ir pan.

Teismas, vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, nustatė, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo V. J. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodo ne tik kaltinamojo prisipažinimas, bet ir kiti byloje surinkti įrodymai: tarnybiniame pranešime ir įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, liudytojų apklausos protokoluose užfiksuoti duomenys bei kita bylos medžiaga.

Kaltinamasis V. J. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažįsta ir gailisi padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką. Administracine tvarka baustas keturis kartus, paskutinis pažeidimas padarytas 2023 m. gruodžio 9 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalį ir 432 straipsnio 1 dalį, jam paskirtos baudos sumokėtos, neteistas, nėra duomenų, kad jis įrašytas į psichiatrinio gydymo ar priklausomybės ligų įskaitą. Bylos duomenimis kaltinamasis dirba, vedęs.

Į šias nustatytas aplinkybes, kaip tai numato BK 54 straipsnio 1, 2 dalis, atsižvelgiama skiriant bausmę. Už nesunkų nusikaltimą, vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktu skiriama nuo 50 iki 2000 MGL dydžio bauda. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis yra pripažinęs savo kaltę, todėl taikytina BK 64¹ straipsnio 1 dalies norma ir skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Teismas, paskirdamas bausmę, nėra saistomas prokuroro prašoma skirti bausme, jos rūšimi ar dydžiu. Bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti bei apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis).

Kaltinamasis, gavęs pranešimą apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Šiuo atveju, atsižvelgiama į padarytos veikos pavojingumo laipsnį (vairavo motorinę transporto priemonę, neturėdamas tam teisės bei būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis), kaltininko asmenybę bei siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, V. J. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina prokuroro siūloma bausmės rūšis – bauda (60 MGL). Tokia bausmės rūšis, teismo nuomone, turi priversti jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Analizuojant bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio nuostatas, akcentuotina tai, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai, baudos bausmės įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus baudos bausmės įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Pažymėtina, jog sprendžiant dėl baudos bausmės vykdymo laikotarpio pratęsimo, visada būtina vadovautis bausmės paskirtimi ir tikslais, atsižvelgti į tai, kad bausmė turi ne tik bausti, bet ir turėti prevencinį, auklėjamąjį poveikį, kuris, vykdant bausmę savanoriškai, yra neabejotinai efektyvesnis nei šią bausmę vykdant priverstinai. Be to, teisingumas užtikrinamas tik tada, kai bausmė yra įvykdoma. Tačiau bausmė yra valstybės prievartos poveikio priemonė, skiriama už nusikalstamos veikos padarymą, todėl ji neabejotinai turi turėti taip pat ir neigiamą poveikį, nes priešingu atveju gali formuotis nebaudžiamumo pojūtis. Todėl sprendžiant, ar reikia nustatyti ilgesnį baudos bausmės įvykdymo laikotarpį, būtina atsižvelgti į minėtų aplinkybių balansą. Baudos bausmės sumokėjimo laikotarpis gali būti nustatomas ilgesnis tik jeigu nustatoma, jog savanoriškai sumokėti visą asmeniui skirtą baudą per įstatymo nustatytą 2 mėnesių laikotarpį yra neįmanoma. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis dirba, tačiau teismas neturi duomenų apie jo turimą turtą, todėl teismas nustato ilgesnį, t. y. 4 (keturių mėnesių) baudos sumokėjimo terminą (BPK 352 straipsnio 1 dalis, BVK 22 straipsnio 2 dalis).

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), viena iš tokių priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, iš jų – teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamą veiką (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise galimas nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis (įgyti) teise vairuoti transporto priemones – dvejiems metams. Kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo metu nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, todėl asmeniui turi būti ribojama speciali teisė (teisė vairuoti transporto priemones) adekvačiai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, bausmės tikslams pasiekti. V. J. teisės vairuoti transporto priemones neturi, ši teisė jam atimta. Todėl, teismo manymu, būtina asmeniui uždrausti naudotis specialia teise, nors jis tokios teisės darydamas nusikalstamą veiką ir neturėjo. Kaltininkas sąmoningais veiksmais pažeidė nustatytus teisės aktų reikalavimus, todėl jam kilsiantys visi nepatogumai ir suvaržymai dėl skiriamos bausmės yra proporcingi jo padarytiems neteisėtiems veiksmams.

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo, pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad V. J. įvykio metu, būdamas neblaivus, vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso A. J.. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio reglamentavimu. BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodoma, kad daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad kai turtas priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Šiuo atveju teismas, ištyręs įrodymus, nustatė, kad turtas – lengvasis automobilis Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo nusikaltimo padarymo priemonė, priklauso A. J. ir tai patvirtina automobilio registracijos liudijimas bei VĮ „Regitra“ duomenys. Teismas laiko, kad teisinga būtų turto – automobilio Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nekonfiskuoti, tačiau iš kaltinamojo išieškoti valstybei konfiskuotino turto – automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 500,00 Eur, nurodytą prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Automobilis Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jo registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti savininkui A. J.. Duomenų apie patirtas proceso išlaidas byloje nepateikta.

Dėl kardomųjų priemonių ir kitų klausimų

V. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymas, kurios paliktinos galioti iki teismo baudžiamasis įsakymas bus pradėtas vykdyti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – policijos pareigūnų Body kamerų užfiksuotą vaizdo įrašą, saugomą prie bylos integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje (IBPS), paliktini saugoti prie bylos integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje (IBPS).

Kaltinamajam išaiškintina teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, kaip tai numato BPK 422 straipsnio 1, 2 dalis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, BK 281¹ straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 60 MGL (3 000,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad V. J. paskirta 40 MGL – 2 000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio bauda.

Nustatyti V. J. 4 (keturių) mėnesių terminą, nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, savanoriškai sumokėti paskirtą baudą (per šį terminą bauda gali būti mokama ir dalimis). Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 6801, mokėjimo paskirtį – bauda.

Apie baudos (baudos dalies) sumokėjimą V. J. nedelsiant privalo pateikti rašytinį įrodymą Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams (Aušros g. 15, Varėna, 111 kab., teismo raštinė).

Išaiškinti, kad jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį (baudžiamąjį įsakymą) priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais. Bauda kita bausme pakeičiama BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti V. J. naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones dvejus (2) metus, skaičiuojant šį terminą nuo 2023 m. gruodžio 11 d. (nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, paskirti V. J. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš V. J. valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 500,00 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct) sumą. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 6610, mokėjimo paskirtį – konfiskuotino turto vertė. Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui ši baudžiamojo poveikio priemonė vykdoma priverstinai, pateikiant ją vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas).

Teismo baudžiamąjį įsakymą pradėjus vykdyti panaikinti V. J. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymą.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – policijos pareigūnų Body kamerų užfiksuotą vaizdo įrašą, saugomą prie bylos integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje (IBPS), palikti saugoti prie bylos integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje (IBPS).

Išaiškinti V. J., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei V. J. šia teise nepasinaudos, teismo įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Išnagrinėjęs bylą teisme ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.