Kauno apygardos teismo sprendimas

2008-10-16 · Civilinė byla Nr. 2S-1260-485/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2008-10-16
Bylos Nr.
2S-1260-485/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algirdas Remeika (pirm.), Aušra Baubienė, Arūnas Rudzinskas
Ieškovas
V. Š.
Kategorijos
  • 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-1260-485/2008
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Vytautas Turauskis
Procesinio sprendimo kategorija 106.8.1; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. spalio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Arūno Rudzinsko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. Š. atskirąjį skundą dėl Kiašiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį.

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Nuteistasis V. Š., atliekantis bausmę Pravieniškių 1-siuose pataisos namuose, kreipėsi į teismą su analogiško turinio pareiškimu ir ieškiniu atsakovui Valstybės įmonei prie Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų. Pareiškime nurodyta, kad atliekant bausmę jis susirgo ir tapo neįgaliu (iš dalies darbingas, jo darbingumo lygis 50 proc., neįgalumas nustatytas 2007 m.), kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą dėl neįgalumo pensijos, tačiau pensija neskirta motyvuojant tuo, kad jis neturi minimalaus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo (VSDFV Kaišiadorių skyriaus 2007 m. rugsėjo 5 d. sprendimas). Nuteistasis nurodo, kad nuo 2001 m. vasario 1 d. iki šiol dirba Valstybės įmonėje prie Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų. Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis 1971 m. Pataisos darbų kodekso, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 52¹ straipsniu, nuteistasis prašo teismo įskaičiuoti į jo bendrą darbo stažą Valstybės įmonėje prie Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų išdirbtą laiką nuo 2001 m. vasario 1 d. iki 2003 m. gegužės 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą ir ieškinį, nes jie nenagrinėtini teisme. Teismas nurodė, kad teismas bylas nagrinėja tik pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo metu galiojančius proceso įstatymus, kadangi 1971 m. Pataisos darbų kodekso 52¹ straipsnis (kartu ir visas kodeksas) nustatantis, jog nuteistiesiems darbo laikas, atliekant bausmę, įskaitomas į bendrąjį darbo stažą teismo sprendimu, neteko galios 2003 m. gegužės 1 d., įsigaliojus 2002 m. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksui, o analogiškų nuostatų naujajame teisės akte neišlikus, nebeliko ir teismo kompetencijos įskaityti ir nuteistųjų darbą į bendrąjį darbo stažą.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas V. Š. prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartį panaikinti ir įpareigoti teismą pradėti nagrinėti V. Š. pareiškimą ir ieškinį. Nurodo, jog teismo procesas vykdomas pagal jam teikiamų aplinkybių metu galiojančias teisės normas. Tiek ieškinyje tiek pareiškime yra prašoma pagal tuo metu galiojančio PDK 51 straipsnį įskaityti į bendrą darbo stažą darbo laiką nuo 2001 m. vasario 1 d. iki 2003m. gegužės 1 d., t.y. iki LR BVK įsigaliojimo, kuris šio įskaitymo nenumato.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

CPK 5 str. įtvirtintas konstitucinis teisės kreiptis į teismą principas nustato galimybę kiekvienam asmeniui ginti savo pažeistas ar ginčijamas teises ar įstatymų saugomus interesus kreipiantis į teismą. Kad šis principas nėra absoliutus patvirtina CPK 137 str. 2 d. 1 p. nuostata, pagal kurią teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, kuriame reiškiami teisme nenagrinėtini reikalavimai. Teisėjų kolegija pažymi, kad kai asmuo kreipiasi į teismą su pareiškimu, teismas turi ne tik patikrinti ar ieškinys atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, bet ir nustatyti ar pareiškimą paduodantis asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos. Taigi procesinė subjektinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinio pobūdžio aplinkybių. Teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas priimdamas ieškinį teismas privalo aiškintis ex officio. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme. Apeliantas nesutinka su tokia teismo išvada teigdamas, kad teismas turėtų į bendrą darbo stažą įskaityti darbo laiką nuo 2001 m. vasario 1 d. iki 2003m. gegužės 1 d., nes šiuo laikotarpiu galiojo PDK 51 straipsnis numatantis, kad darbo laikas atliekant bausmę į bendrąjį stažą įskaitomas teismo sprendimu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu atskirojo skundo argumentu. 1971 m. Pataisos darbų kodekso 52¹ straipsnis nustatantis, kad teismo sprendimu yra įskaitomas darbo stažas yra procesinė norma. Iš atskirojo skundo turinio galima daryti išvadą, kad apelianto nuomone, ginčo santykiui turi būti taikoma ta teisės norma, kuri galiojo santykio atsiradimo metu. Teisėjų kolegija pažymi, kad skirtingai nuo materialinių teisės normų, kurios paprastai taikomos tik tiems santykiams, kurie atsirado joms jau įsigaliojus, civiliniame procese galioja atvirkštinis principas, t.y. nauja proceso norma atitinkamai pakeičia teismo proceso dalyvių elgesį. LR BPK 4 str. 1 d., LR CPK 3 str. 8 d. nustato, kad teismas bylas nagrinėja tik pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo metu galiojančius proceso įstatymus. Tai reiškia, kad teismas negali atlikti tokių procesinių veiksmų, kokių nenumato veiksmų atlikimo metu galiojantys įstatymai. Išanalizavus nuteistųjų darbo įskaitymo į bendrąjį darbo stažą reglamentuojančių teisės aktų kaitą nustatyta, kad 1971 m. Pataisos darbų kodeksas neteko galios 2003 m. gegužės 1 d., įsigaliojus 2002 m. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksui, analogiškų nuostatų naujajame teisės akte neišliko. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 129 str. laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji valstybiniu socialiniu draudimu nedraudžiami, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinį draudimą (1 d.). Laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji gali draustis savanorišku valstybiniu socialiniu draudimu nustatyta tvarka arba sudaryti pensijos sutartis su pensijų fondu, taip pat būti pensijų programos dalyviais Pensijų fondų įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis (2 d.). Nuteistųjų darbo atliekant bausmę laikas neįskaitomas į valstybinio socialinio draudimo stažą, išskyrus šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka. Valstybines socialinio draudimo pensijas (kurių viena yra ir netekto darbingumo pensija) skiria, t.y. sprendžia ir valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo skaičiavimo klausimus (kuriuos laikotarpius įskaičiuoti, o kuriuos ne), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai pagal 1994 m. liepos 18 d. priimtą Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą Nr.I-549. Įvertinus pasikeitusį reglamentavimą darytina išvada, kad reikalavimas įskaičiuoti į bendrąjį darbo stažą nepriskirtinas teismui. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismui pareikšti nuteistojo V. Š. pareiškimas ir ieškinys atsakovui Valstybės įmonei prie Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų dėl Valstybės įmonėje prie Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų išdirbto laiko įskaičiavimo į nuteistojo bendrą darbo stažą yra teisme nenagrinėtini nei ginčo, nei ypatingąja teisena, todėl nepriimtini (LR CPK 137 str. 2 d. 1 p., 442 str.).

Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas procesinių teisės normų, reglamentuojančių ieškinio priėmimą, nepažeidė. Atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies, 1 punktu, kolegija,

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutarties nekeisti.

Kolegijos pirmininkas Algirdas RemeikaKolegijos teisėjai Aušra BaubienėArūnas Rudzinskas