Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Ž., teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), 2016-09-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186¹ straipsnį ir 178 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-09-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi A. Ž. pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186¹ straipsnį ir 178 straipsnio 1 dalį.

Nutartyje nurodyta, kad 2016-09-23, 9 val., Klaipėdos miesto apylinkės teisme, S. Daukanto g. 8, Klaipėdoje, nagrinėjant Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus teikimą dėl nuteistojo A. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo, nuteistasis A. Ž. į teismo posėdį atvyko girtas. Girtumo faktą patvirtino pats A. Ž., paaiškindamas, kad: „visą naktį vartojau alkoholį“. A. Ž. neišorientavo aplinkoje, nesugebėjo atsakinėti į teisėjos užduodamus klausimus, elgėsi įžūliai, teigdamas, kad yra normalus žmogus ir gali išgerti (b.l. 2).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Ž. į teismo posėdį neatvyko. Jo net du kartus nepavyko atvesdinti į teismo posėdį. Nutartis dėl atvesdinimo vykdantys pareigūnai informavo teismą, kad A. Ž. buvo supažindintas su teismo nutartimi ir jam pranešta apie pareigą dalyvauti teismo posėdyje, tačiau pareigūnams atvykus į jo namus teismo posėdžio dieną, A. Ž. surasti ir atvesdinti į teismo posėdį nepavyko (b.l. 10, 13). Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui vengiant dalyvauti teismo posėdyje, administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

LITEKO duomenų bazėje, baudžiamosios bylos Nr. T-542-659/2016 procese patalpintame teismo posėdžio garso įraše užfiksuota posėdžio eiga:

Teisėja praneša apie nagrinėjamo teikimo esmę.

Teisėja: „Žalys, galite atsistoti. Įgalus?“;

Žalys: „Įgalus“;

Teisėja: „Kad nelabai man atrodo“;

Žalys: „Įgalus“;

Teisėja: „Nenorite papūsti“;

A. Ž.: „Ką?“.

Teisėja: „Nenorite papūsti“;

A. Ž.: „Papūsti nenoriu“;

Teisėja: „nes visas teismas be alkotesterio kvepia nuo jūsų. Kaip jums atrodo, į teismą tokioje būklėje galima atvykti?“

A. Ž.: „Ne negalima atvykti, bet pabandykite suprasti“;

Teisėja: „Ką suprasti? Atsistokite normaliai. Čia gal dar atsigulsite ant suolo. Sunku stovėti?“;

A. Ž.: „Ne, man nesunku stovėti. Aš galiu ir vaikščioti ir stovėti“;

Teisėja: „Paeiti dar galite?“;

Teisėja: „Žalys, kas do problemos, kad prieš teismo posėdį ar tiesiog per visą naktį prieš posėdį“;

A. Ž.: „visą naktį buvau išgėręs, bet aš nesuprantu, kodėl dabar“;

Teisėja: „Dabar nesiaiškinsime. Žalys, sėskite prašau“;

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

ATPK 9 straipsnyje nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Pagal ATPK 186¹ straipsnį atsako tas, kas trukdė teismui vykdyti teisingumą, žemino teismo ar teisėjo autoritetą. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio pažeidimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus.

Proceso dalyviai privalo laikytis teismo posėdžio tvarkos, paklusti posėdžiui vadovaujančio teisėjo nurodymams, deramai naudotis procesinėmis teisėmis ir nepažeidinėti nustatytų pareigų. Šiuo atveju, išklausius teismo posėdžio garso įrašą, nenustatyta, jog A. Ž. nesilaikytų posėdžio tvarkos. Priešingai, A. Ž. atsakė į visus teisėjos klausimus, nė karto jos nepertraukė, nė karto neatsakė jai grubiai, žeminančiai ar įžeidžiančiai. Teisėja pastabų dėl proceso pažeidimo ir teismo negerbimo A. Ž. nepareiškė. Teisėjos nutartyje pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nurodyta, kad teismo negerbimas pasireiškė A. Ž. atvykimu į teismo posėdį išgėrus alkoholinių gėrimų, tačiau dėl šio pažeidimo pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal kitą (duomenys neskelbtini) straipsnį, dėl girto asmens pasirodymo viešoje vietoje.

Teismo posėdžio garso įraše yra užfiksuotos teisėjos pastabos apie A. Ž. girtumą: „ar nenorite papūsti“, „sunku stovėti“, „visas teismas be alkotesterio kvepia nuo jūsų“, taip pat A. Ž. paaiškinimas: „visą naktį buvau išgėręs“, tačiau šių duomenų nepakanka asmens girtumui nustatyti. Į teismo posėdį nebuvo iškviesti policijos pareigūnai ir A. Ž. girtumas nepatikrintas alkoholio kiekio nustatymo žmogaus organizme priemonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (2016 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. 503 redakcija) patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių II skyriaus 3 punkte nustatyta, kad transporto priemonės vairuotoją, nusikalstamos veikos padarymu įtariamą asmenį ar administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kurie įtariami esantys neblaivūs, tikrina policijos pareigūnai, o, jeigu įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tikrinimo objektyviai neįmanoma atlikti arba nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo vengia tikrinimo, pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas, nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra blaivus: 6.1. policijos ar Administracijos pareigūnai pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką įvertina bendrą asmens būklę; įvertinę bendrą asmens būklę ir pagrįstai įtarę, kad asmuo neblaivus, atlieka patikrinimą etilo alkoholio koncentracijai iškvėptame ore nustatyti, o jeigu asmuo vengia tikrinimo, arba jeigu tai objektyviai neįmanoma, pristato į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros pristato; žodžiu paaiškina jam atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisinius padarinius;

Taigi, įtarus, kad A. Ž. į teismo posėdį atvyko neblaivus, jo apsvaigimui nustatyti turėjo būti atlikti minėtose Taisyklėse numatyti veiksmai. Nustatyta tvarka neatlikus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. Ž. apsvaigimo įvertinimo, konstatuotina, kad objektyvių duomenų apie tai, kad A. Ž. teismo posėdyje pasirodė girtas, byloje nėra.

Įstatymas numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėms atsakomybėn, ar yra asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą turi būti renkami (duomenys neskelbtini) str. numatyti atitinkami įrodymai. Kaltė asmens, kaltinamo padarius administracinį teisės pažeidimą, gali būti įrodinėjama visomis (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau įrodymų turi būti surinkta tiek, kad nekiltų jokių abejonių dėl asmens kaltės padarius pažeidimą.

Šiuo atveju įrodymų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdyje pasirodė girtas ir tuo pažemino teismo autoritetą, nepakanka ir jų surinkti papildomai nebeįmanoma, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina nesant administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 186¹ straipsnyje ir 178 straipsnio 1 dalyje įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsniu, 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nesant A. Ž. veikoje administracinių teisės pažeidimų, numatytų Administracinių teisės pažeidimų kodekso 186¹ straipsnyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.