Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-06-03 · Civilinė byla Nr. 2S-684-567/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-03
Bylos Nr.
2S-684-567/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Neringa Švedienė
Atsakovas
L. M.
Ieškovas
A. S.
Trečiasis asmuo
M. S.
Kategorijos
  • 76.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Procesinio sprendimo kategorijos: 76.5.;103.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 3 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. N2-11122-101/2012 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei L. M. dėl tėvystės nuginčijimo, trečiasis asmuo M. S., išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

Ieškovas A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, prašydamas pripažinti M. S. tėvystę, įrašytą G. E. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) gimimo liudijime, negaliojančia. Nurodė, kad, atsakovei L. M. būnant santuokoje su M. S., ieškovas A. S. ir L. M. palaikė artimus ryšius. Po kurio laiko ieškovas išvyko į užsienį ir su atsakove jokių santykių nepalaikė. Tai, kad atsakovė po išsiskyrimo su ieškovu pagimdė vaiką, A. S. nebuvo žinoma, ir tik 2012 m. žiemą atsakovė pasakė ieškovui, jog jis turi vaiką. Atsižvelgiant į tai, kad nuo jos santuokos nutraukimo su buvusiu vyru iki vaiko gimimo buvo praėję mažiau nei 300 dienų, G. E. M. gimimo liudijime vaiko tėvu įrašytas M. S., kaip atsakovės buvęs sutuoktinis. Atsakovė paaiškino ieškovui, kad tikrasis vaiko tėvas yra ieškovas. Tai, kad M. S. nėra vaiko tėvas, patvirtino ir jis pats. Ieškovas pažymėjo, jog jis nesutinka, kad vaikas G. E. M. būtų patrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nes tai psichologiškai paveiktų jį, kadangi vaikas yra labai jautrus (LR CK 3.148 str. - 3.153 str.).

Atsiliepimas

Atsakovė L. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama jį patenkinti. Nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog nuo atsakovės ir buvusio vyro santuokos nutraukimo iki vaiko gimimo buvo praėję mažiau nei 300 dienų, gimusio vaiko G. E. M. gimime liudijime tėvu buvo įrašytas M. S.. Tačiau G. E. M. nėra ir negalėjo būti M. S. sūnus, kadangi atsakovė jokių artimų santykių su juo nepalaikė. Atsakovės sūnus nuo mažens žino, kad jo tėvas yra ieškovas.

Trečiasis asmuo M. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydamas, jog sutinka su ieškiniu ir patvirtina, jog jame išdėstytos aplinkybės yra teisingos.

Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, jog tėvystės nuginčijimo paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl sprendžiant tėvystės nuginčijimą, turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t.y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę. Ieškinys pateiktas nepilnamečio vaiko interesais, nes vienas svarbiausių vaiko interesų - žinoti savo kilmę, turėti abu tėvus, vykdančius tėvų valdžią, ginančius vaiko teises bei interesus (LR CK 3.3 str., 3.152 str.).

Atsiliepimas

G. E. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydamas, jog palaiko ieškinį, tačiau nepageidauja būti patrauktas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nes mano, jog jo interesus tinkamai atstovauja jo motina L. M. (LR CPK 38 str. 2 d.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-12-20 nutartimi nutarė A. S. ieškinį atsakovei L. M. dėl tėvystės nuginčijimo, trečiasis asmuo M. S., palikti nenagrinėtu. 2012-08-21 nutartyje teismas įpareigojo patikslinti ieškinį (b.l.33; CPK 296 str. 1 d. 11 p.,) bei pripažino šalių dalyvavimą būtinu, o parengiamąjį posėdį atidėjo du kartus, tačiau šalys į teismo posėdžius neatvykdavo, todėl nuo paskutinio parengiamojo posėdžio (2012-11-14) iki parengiamojo posėdžio (2012-12-20) ieškinio trūkumai nebuvo pašalinti. Teismo posėdžio išvakarėse 2012-12-19 teismui buvo pateikti ieškovo vardu ir atsakovės vardu advokatų pasirašyti prašymai, kuriuose ieškovo vardu prašymą pasirašė advokatė D. S., nesudariusi atstovavimo sutarties su ieškovu, nurodė, kad ieškovui žinoma apie teismo posėdį, tačiau ieškinio trūkumų ieškovas ištaisyti nespės, nes planuoja atvykti atostogų 2012-01-28 – 2012-02-10 bei prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir skirti DNR ekspertizę. Atsakovės L. M. vardu prašymą pasirašė jos atstovė advokatė S. M., nurodydama, kad atsakovei žinoma apie teismo posėdį, bylą prašoma nagrinėti jai nedalyvaujant, priimti nutartį dėl ekspertizės skyrimo, bei pažymėjo, kad palaiko advokatės D. S. 2012-12-19 prašymą. Išvadą teikiančios institucijos atstovė, atsižvelgdama į tai, kad byloje nepašalinti ieškinio trūkumai, kad ieškovas ir atsakovė nedalyvauja teismo posėdžiuose, nors jų dalyvavimas pripažintas būtinu, neprieštaravo dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu. Trečiasis asmuo nurodė, kad į teismo posėdį atvyksta trečią kartą, prieštaravimų dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu nepareiškė. Teismas nurodė, kad ieškovo prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant pateiktas neįgalioto asmens, nes advokatė D. S. byloje atstovauja L. M. (b.l. 27; 63), todėl ji negalėjo paduoti prašymo ieškovo vardu. Ieškovas ieškinyje nurodė savo gyvenamąją vietą Norvegijoje ir nuo ieškinio padavimo turėjo atstovą byloje – advokatę S. M., kuri vėliau pateikė teismui atstovavimo sutartis, pagal kurias ši advokatė byloje atstovavo ne tik ieškovą, bet ir atsakovę L. M. bei trečiąjį asmenį M. S. (b.l. 47; 65; 66; 80). Teismas konstatavo, kad ieškovo, kurio dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu, neatvykimo į teismo posėdį priežastis nesvarbi. Ieškovo atstovui apie teismo posėdį (b.l. 83) bei apie ieškinio trūkumus pranešta tinkamai (b.l 33; 49). Jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtu. Teismas konstatavo, jog nuo ieškinio padavimo praėjo beveik pusė metų, ieškinio trūkumai netaisomi, ieškovas į teismo posėdį neatvyko be svarbios priežasties, todėl ieškinys paliktinas nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 11 p., 2 d.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovė L. M. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-20 nutartį ir išspręsti kausimą iš esmės. Nurodė kad, nesant ginčo tarp ieškovo ir atsakovės, ieškovą ir atsakovę galėjo atstovauti tiek advokatė S. M., tiek advokatė D. S.. Teismas neturi teisės kvestionuoti šalių atstovų santykių, nes tai fundamentalus advokato nepriklausomumo principas, o jeigu teismui kilo abejonių dėl procesinių šalių įgalinimo, galėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą. Teismui pateikti 2012-12-19 ieškovo ir atsakovės atstovų prašymai įgalino teismą priimti nutartį dėl DNR ekspertizės skyrimo, tuo užtikrinant ekonomiškumo, koncentruotumo ir greito bylos išnagrinėjimo principą, kuris nagrinėjamu atveju buvo pažeistas (LR CPK 7 str., 115 str.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų pritaikymo, perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui kitam teisėjui, nes bylos nagrinėjimas iš esmės yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva.

Įstatymų leidėjas nustatė, kad teismas, nagrinėdamas bylas dėl klausimų, kurie yra susiję su nepilnamečių vaikų teisėmis ir interesais, yra aktyvus, siekiant teisingai išspręsti bylą. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų pritaikymo, dėl ko neteisingai buvo išspręstas klausimas, atsižvelgiant į viešąjį interesą šioje byloje - būtinumą apsaugoti ir ginti nepilnamečio vaiko teises ir interesus.

Įstatymas įtvirtina civiliniame procese kooperacijos principą ir nustato teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (LR CPK 8 str.).

Nagrinėjamu atveju ieškovas A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti M. S. tėvystę, įrašytą G. E. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) gimimo liudijime, negaliojančia. 2012-06-12 rezoliucija ieškinys priimtas (b.l. 1-2). 2012-08-21 nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nutarė nustatyti ieškovui terminą iki 2012-09-05 nutartyje nurodytų trūkumų pašalinimui, informuoti G. E. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) apie prasidėjusį procesą šioje civilinėje byloje ir pasiūlyti jam dalyvauti bylos procese. Teismas nurodė, jog ieškinys pareikštas dėl trečiojo asmens M. S. tėvystės nuginčijimo G. E. M. gimimo įraše, todėl tinkamas atsakovas turėtų būti asmuo, kurio tėvystė ginčijama. Teismas taip pat nurodė, jog vaikas G. E. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) yra sulaukęs 17 metų amžiaus, todėl turi būti patrauktas dalyvauti procese trečiuoju asmeniu, nurodant, kurios iš šalių pusėje (CPK 38 str. 2 d., 47 str., 382 str.). Ieškovas A. S. pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog nepageidauja, kad vaikas, t.y. G. E. M., būtų įtrauktas į bylos nagrinėjimą (b.l. 44-46).

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos nepilnamečio vaiko teisės ir interesai.

Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti ieškinio trūkumus po to, kai teismas priima pradinį ieškinį ir iškelia civilinę bylą (CPK 115 str., 138 str.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pasinaudojęs ieškinio trūkumų šalinimo institutu po to, kai pradinis ieškinys buvo priimtas, bei 2012-08-21 nutartimi nustatęs ieškovui terminą ieškinio trūkumams šalinti, neišaiškino ieškovui ieškinio trūkumų nepašalinimo procesinių pasekmių, numatytų LR CPK 296 str. 1 d. 3 p., 3 d. Be to, nutartis, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams šalinti, yra skundžiama, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas 2012-08-21 nutartyje nurodė, jog nutartis yra neskundžiama, tuo netinkamai pritaikydamas procesinės teisės normas (CPK 115 str. 5 d.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą, privalėjo išaiškinti ieškovui procesines pasekmes ir nutarties dėl ieškinio trūkumų šalinimo apskundimo terminą ir tvarką, ir tai yra esminis procesinis pažeidimas, dėl kurio ieškinio palikimo nenagrinėtu klausimas buvo išspręstas neteisingai (LR CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškinį ir ruošdamasis bylos nagrinėjimui, bei pravedęs parengiamąjį posėdį, turi teisę nutartimi nustatyti terminą ieškovui visiškai suformuluoti ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą, pasiūlant byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti bylai reikšmingus įrodymus pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme stadijoje, tuo užtikrinant civilinio proceso operatyvumo ir koncentruotumo principą. Nagrinėjamu atveju bylos dalyvius atstovavo advokatai (b.l. 7, 27, 47, 63, 65, 66, 79, 80), todėl nebuvo procesinės būtinybės parengiamajame posėdyje pripažinti šalių dalyvavimą būtinu, nesant ginčo dėl tėvystės panaikinimo, nes atsakovė, kurią atstovavo advokatas, prašė skirti DNR ekspertizę. Atliekant parengiamuosius veiksmus teisme, šalys gali vesti bylą per atstovus, nes jų dalyvavimas parengiamajame posėdyje, nesant ginčo dėl tėvystės panaikinimo, yra formalaus pobūdžio.

Situacija, kai ieškovas gyvena Norvegijoje, ir atsakovė prašo skirti DNR ekspertizę (b.l. 86, 80), o teismas dėl formalaus pagrindo pripažinęs šalių dalyvavimą parengiamajame teismo posėdyje būtinu – dėl ieškovo, gyvenančio užsienyje, neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį palieka ieškinį nenagrinėtu, nespręsdamas DNR ekspertizės paskyrimo klausimo, neatitinka proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų ir pažeidžia nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, kadangi bylos nagrinėjimo dalykas dėl tėvystės nuginčijimo yra teisiškai reikšmingas vaiko teisei žinoti savo kilmę ir biologinį tėvą (LR CPK 115 str. 5 d., 141 str. 3 d., 225 str., 230 str.).

Apeliacinės instancijos teismas nevertina ieškinio pagrįstumo, nes tai nėra apeliacinio apskundimo dalykas, sprendžiant klausimą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu. Teismo siekis išvengti ilgo pasiruošimo bylos nagrinėjimui negali užkirsti kelio asmeniui kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos, kai sprendžiamas nepilnamečiui vaikui aktualus klausimas – tėvystės nuginčijimas. Negalima riboti šalių procesinių teisių formaliu pagrindu, kai šalys siekia išspręsti tėvystės nuginčijimo klausimą teismine tvarka ir nepilnamečio vaiko interesų gynybai yra reikšmingas operatyvus ir ekonomiškas civilinės bylos išnagrinėjimas, o ne ieškinio palikimas nenagrinėtu (LR CPK 5 str., 7 str., 8 str., 111 str., 113 str., 115 str., 137 str., 138 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės išnagrinėti bylą iš esmės, nes įstatymas draudžia bloginti apeliantės padėtį. Nutarties panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui kitam teisėjui nelaikomas blogesnio sprendimo dėl apeliantės priėmimu (CPK 313 str., 338 str.). Teismas nevertina kitų argumentų, nes skundžiama nutartis naikinama pilna apimtimi, ir tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytą procesinį pažeidimą (LR CPK 115 str. 5 d.; 296 str. 1 d. 3 p., 3 d.), byla nagrinėtina įstatymų nustatyta tvarka (LR CPK 2 str., 8 str., 13 str., 177 str. - 179 str., 312 str., 313 str., 320 str., 328 str., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 3 p., teismas

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Neringa Švedienė