Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo atsakovams M. L., M. J.-E. (buvusi J.), trečiajam asmeniui Panevėžio socialinių paslaugų centrui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovui nuo 2018 m. gruodžio 10 d. buvo taikyta atvejo vadyba, sudaryti pagalbos planai: 2018 m. gruodžio 10 d. rekomenduota šeimai bendrauti su socialiniais darbuotojais, lankyti psichologo konsultacijas, atsakovui siūlyta lankyti Tėvystės įgūdžių grupę, „Mokymus šeimos valdymo srityje“, šeimai teikti individualias psichologo konsultacijas orientuotas į emocijų atpažinimą, pykčio valdymą ir išraiškos mokymą; 2019 m. kovo 8 d. pagalbos plano peržiūros metu išsiaiškinta, kad atsakovas pradėjo lankyti Tėvystės įgūdžių grupę, tačiau jos nebaigė; 2019 m. liepos 5 d. pagalbos plano peržiūros metu atsakovas specialistams nurodė, kad niekas jo neprivers bendrauti su dukterimi, planuoja išvykti neterminuotam laikui uždarbiauti į užsienį. Išvykstant į Vokietiją, atsakovas neplanavo vaiko pasiimti kartu su savimi. Atsakovas mokymų „Šeimos valdymo srityje“ nebaigė, mediacijos paslaugų taip pat kategoriškai atsisakė, dalyvavo tik keliose psichologo konsultacijose, toliau jas tęsti atsisakė. Atsakovas nesikreipė į Panevėžio socialinių paslaugų centrą Globos centrą dėl susitikimo su dukra. Į 2019 m. rugsėjo 20 d. vykusią pagalbos plano peržiūrą atsakovas neatvyko, Skyriui susisiekus su juo telefonu atsakovas nurodė, kad dirba Vokietijoje. 2019 m. spalio 21 d. ir 2020 m. sausio 14 d. vykusias pagalbos plano peržiūras atsakovas taip pat neatvyko, savo nuomonės nepateikė, jokių veiksmų spręsti esamas šeimos problemas nesiėmė. Socialinė darbuotoja, dirbanti su šeimomis, telefonu visada motyvavo grįžti atsakovą į Lietuvą ir prisiimti atsakomybę už vaikus, tačiau klientas vengė tai daryti. Bendraujant su atsakovu, vyras kiekvieną kartą nurodydavo, kad grįš į Lietuvą, kai galės, tačiau jau ilgą to nedarė. Kadangi atsakovas negyvena Lietuvoje, jokių specialistų konsultacijų vyras nelankė, buities ir gyvenimo sąlygų įvertinti nebuvo galimybės. 2020 m. liepos 21 d. atsakovas dalyvavo atvejo vadybos posėdyje, tačiau neišreiškė noro pasiimti mergaitę į savo šeimą, nepaaiškino turimų planų, susijusių su dukterimi. Atsakovo bendravimas su dukterimi epizodiškas, pokalbių metu jis ne visada domisi kaip G. sekasi, kalbėdamas naudoja necenzūrinius žodžius, prižada, tačiau neįvykdo. Dažniausiai bendravimas vyksta mergaitės iniciatyva. Atsakovas su dukterimi iki ieškinio pateikimo dienos susitikęs nebuvo nei karto, tačiau 2 kartus buvo atsiuntęs dovanų (saldainių, chalatą, šlepetes). Atsakovas mergaitei išlaikymo neteikia, jis išieškomas priverstine tvarka.

4. Mergaitės motina M. J.-E. iš įkalinimo įstaigos kaip asmuo, atlikęs bausmę, paleista 2019 m. gegužės 29 d. Radviliškio parapijos bendruomenės Socialinių paslaugų centre atsakovei buvo taikoma atvejo vadyba ir paskirtos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. Paslaugų teikimo metu, iki jas nutraukiant, buvo suorganizuotas vienas atvejo vadybos posėdis, kurio metu sudarytas pagalbos planas, numatyti uždaviniai. Atsakovė buvo supažindinta su psichologo pasirinkimo galimybėmis, pareiškė norą lankyti psichologės konsultacijas, tačiau pas psichologą nesiregistravo, konsultacijų nelankė, taip pat nelankė pozityvios tėvystės mokymų. Paslaugų teikimo metu atsakovė, susitarusi su globėjais, dukrą lankė, nupirkdavo vaikui dovanų, įvairių daiktų. Tačiau nuo 2019 m. lapkričio 8 d. atsakovė vengė socialinės darbuotojos, su ja nebendradarbiavo, moteris nebuvo randama savo gyvenamojoje vietoje, telefonu neatsiliepdavo, į paliktus pranešimus nereaguodavo, pagalbos nepriėmė ir pati nesikreipė. 2020 m. gegužės 5 d. atvejo vadybos procesas atsakovei nutrauktas (šeima išsikėlė (nebegyvena) iš savivaldybės, kurioje pradėtas atvejo vadybos procesas). Atsakovės atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, kur ji įtariama padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalimi (Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu), kardomoji priemonė – suėmimas pratęstas iki 2020 m. spalio 30 d. Už šios nusikalstamos veikos padarymą, kaltas asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki penkiolikos metų.

5. Atsakovai nevykdo tėvų valdžios, nustatyto dydžio išlaikymo vaikui neteikia, su mergaite bendraujama tik telefonu, jos globos įstaigoje tėvas nelanko, atsakovai nesudaro vaikui tinkamų gyvenimo, mokymosi, vystymosi sąlygų, yra abejingi motinos/tėvo valdžios turiniui. Atsakovai patys nerodo iniciatyvos ir siekio keistis, nebuvo aktyvūs ir padedant socialiniams darbuotojams, neišnaudojo jiems siūlomų galimybių susigrąžinti ir savarankiškai auginti savo nepilnametį vaiką. Pažymi, kad atsakovų rūpinimasis vaiku yra prigimtinė tėvų pareiga. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas tokiais argumentais, kaip negalėjimas ar nenoras suteikti vaikui tinkamų gyvenimo sąlygų, nenoras juo rūpintis ir prižiūrėti.

6. Kadangi abu atsakovai nededa pastangų, nesidomi mergaitės ugdymu, gyvenimu, neteikia mergaitei išlaikymo, įsipareigojimų susijusių su mergaite nevykdo, ilgą laiką yra nusišalinę nuo tėvo/motinos pareigos turinį sudarančių teisių, pareigų savo dukters atžvilgiu, tokia laikysena yra atsakovų sąmoningas ir valingas apsisprendimas, kuris negali būti pateisinamas jokiais objektyviais, nuo atsakovų valios nepriklausančiais veiksniais. Atsakovai sąmoningai vengia atlikti savo pareigą auginti dukterį, visiškai ja nesirūpina ir neteikia išlaikymo, piktnaudžiauja tėvų valdžia, nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovų elgesys ateityje pasikeis. Nors atsakovas pastaruoju metu nuotoliniu būdu dažnai bendrauja su dukterimi, tačiau vien bendravimo nepakanka. Jis turi pareigą tiek rūpintis vaiko ugdymu, švietimu, užtikrinti saugią gyvenamąją aplinką, rūpinti vaiko sveikata ir kasdienių poreikių tenkinimu. Nuo visų šių reikalų atsakovas yra nusišalinęs. Panevėžio apylinkės teismas Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 22 d. sprendimu laikinas tėvų valdžios ribojimas neatliko prevencinės funkcijos, todėl yra pagrindas atsakovams neterminuotai apriboti tėvų valdžią į jų dukrą.

7. Skyrius neprašo teismo nustatyti nepilnametės gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 403 ir 407 straipsnių nuostatos, nes nepilnametės nuolatinės rūpybos ir gyvenamosios vietos klausimai išspręsti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 22 d. sprendimu.

10. Teismo posėdžio metu išklausyta nepilnametė G. L.. Mergaitė paaiškino, jog šiuo metu su tėvu beveik kasdien kalbasi telefonu, domisi, kaip jai sekasi, tėvas moka jai alimentus, nuperka daiktus, kurių jai reikia, bendraudamas žada, jog pasiims ją gyventi į Vokietiją. Jų santykiai šilti ir artimi. Tuo pačiu nepilnametė pripažino, jog tėvas nėra sakęs, kokią ugdymo įstaigą ji lankytų, ji nežino, kokios pas jį būtų sudarytos gyvenimo sąlygos. Tėvas teigia, jog jam neleidžiama su mergaite bendrauti. G. taip pat nurodė, jog su tėvu paskutinį kartą matėsi, kai jis buvo grįžęs į Lietuvą vasaros metu, buvo kartu nuėję į kavinę. Ji pati išreiškė norą gyveni su tėvu. Mergaitė pripažino, jog dar gyvenant su tėvu, jis turėjo draugę, jie abu gyveno viename bute, ji ir sesuo – kitame, būdavo atvejų, kai jos neturėjo maisto, todėl tekdavo prašyti kaimynų pagalbos. Nepilnametė paaiškino, jog su motina jau kelis mėnesius nebendravo, prieš tai buvo susitikusi gal du kartus, jų santykiai prasti. Šiuo metu jokių žinių apie motiną neturi. Motina visiškai nesidomi jos mokslais, sveikata ir kitais reikalais, neteikia materialinio išlaikymo. Mergaitė taip pat paaiškino, jog gyvena bute su dar keturiais vaikais, visi sutaria gerai, ją ir kitus vaikus prižiūri dvi auklėtojos. Su jomis santykiai yra geri, galėtų į jas kreiptis pagalbos, jei reikėtų. Auklėtojos rūpinasi jos sveikata, mokslais, bendrauja su mokytojais. Gyvenimo sąlygos yra tinkamos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

11. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai – pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. CK 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai, bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11, 23 straipsniai, CK 3.161 straipsnio 2, 3 dalys, kt.).

12. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Įstatyme nustatyta, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Taigi, esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė.

13. Byloje nustatyta, kad nepilnamečio vaiko G. L., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra atsakovė M. J.-E., tėvas – atsakovas M. L.. Vaiko tėvai nesusituokę, negyvena kartu. Atsakovui nuo 2018 m. gruodžio 10 d. buvo taikyta atvejo vadyba, sudaryti pagalbos planai: 2018 m. gruodžio 10 d. rekomenduota šeimai bendrauti su socialiniais darbuotojais, lankyti psichologo konsultacijas, siūlyta lankyti Tėvystės įgūdžių grupę, „Mokymus šeimos valdymo srityje“, šeimai teikti individualias psichologo konsultacijas orientuotas į emocijų atpažinimą, pykčio valdymą ir išraiškos mokymą. Į 2019 m. rugsėjo 20 d. vykusią pagalbos plano peržiūrą atsakovas neatvyko, Skyriui susisiekus su juo telefonu jis nurodė, kad dirba Vokietijoje. 2019 m. spalio 21 d. ir 2020 m. sausio 14 d. vykusias pagalbos plano peržiūras atsakovas taip pat neatvyko, savo nuomonės nepateikė, jokių veiksmų spręsti esamas šeimos problemas nesiėmė. Atsakovas šiuo metu gyvena ir dirba užsienio valstybėje. Nepilnametė su tėvu bendrauja telefonu arba socialiniais tinklais, dažniausiai skambina G. tėčiui. Tėvas retai domisi dukters pasiekimais, jos sveikata, jų pokalbiai trumpi.

14. Atsakovė iš įkalinimo įstaigos kaip asmuo, atlikęs bausmę, paleista 2019 m. gegužės 29 d. Atsakovei buvo taikoma atvejo vadyba ir paskirtos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. Paslaugų teikimo metu, iki jas nutraukiant, buvo suorganizuotas vienas atvejo vadybos posėdis, atsakovė buvo supažindinta su psichologo pasirinkimo galimybėmis, tačiau pas psichologą nesiregistravo, konsultacijų nelankė, taip pat nelankė pozityvios tėvystės mokymų. Paslaugų teikimo metu atsakovė neužsiregistravo Užimtumo tarnyboje, darbo ieškojosi savarankiškai. Paslaugų gavėja, susitarusi su globėjais, dukterį lankė, nupirkdavo vaikui dovanų, įvairių daiktų. Tačiau nuo 2019 m. lapkričio 8 d. atsakovė vengė socialinės darbuotojos, su ja nebendradarbiavo, moteris nebuvo randama savo gyvenamojoje vietoje, telefonu neatsiliepdavo, į paliktus pranešimus nereaguodavo, pagalbos nepriėmė ir pati nesikreipė. Nuo 2020 m. gegužės 5 d. atsakovė yra Šiaulių tardymo izoliatoriuje, įtariama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje. Nepilnametė su motina bendrauja laiškais, kelis kartus į savaitę motina skambina telefonu. Motina domisi mergaitės sveikata. Ryšys tarp mamos ir dukters yra šiltas.

15. Atsakovams Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 22 d. sprendimu laikinai ribota tėvų valdžią į nepilnametę, priteistas išlaikymas iš kiekvieno po 150 Eur, nepilnametei G. L. nustatyta nuolatinė rūpyba, rūpintojais paskirti Panevėžio socialinių paslaugų centro Bendruomeniniai globos namai. Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. nuosprendžiu, M. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, t. y. buvo pripažintas kaltu dėl fizinio skausmo sukėlimo savo nepilnametei dukrai G. L..

16. Panevėžio socialinių paslaugų centro 2020 m. birželio 30 d. rašte nurodyta, kad atsakovui yra taikoma atvejo vadyba ir teikiamos socialinės paslaugos. Nuo 2019 m. liepos mėn. kliento gyvenamoji vieta Lietuvoje nėra žinoma, nes jis yra išvykęs gyventi ir dirbti į užsienį. Nuo 2019 m. spalio mėn. jokie pokyčiai šeimoje nevyksta, nes atsakovas negyvena Lietuvoje. Įsipareigojimai klientui neduoti, nes jis nedalyvavo nei viename organizuojamame atvejo vadybos posėdyje nuo 2019 m. liepos mėn. Socialinė darbuotoja, dirbanti su šeimomis, telefonu visada motyvavo grįžti atsakovą į Lietuvą ir prisiimti atsakomybę už vaikus, tačiau klientas vengė tai daryti. Su atsakovu telefonu bandyta susisiekti 23 kartus, iš kurių bendrauta tik 9 kartus. Kelis kartus klientas pats buvo susisiekęs su socialine darbuotoja, tačiau pokalbis virsdavo konfliktu iš kliento pusės. Bendraujant su atsakovu, jis kiekvieną kartą nurodo, kad grįš į Lietuvą, kai galės, tačiau jau metus laiko to nedaro. Atsakovas dukterims išlaikymo neteikia, jis išskaičiuojamas antstolių pagalba. Kadangi atsakovas nededa pastangų, nesidomi mergaičių ugdymu, gyvenimu, neteikia mergaitėms išlaikymo, nebuvo grįžęs į Lietuvą, kad galėtų prisiimti įpareigojimus ir juos vykdyti, mano, jog vaikams grįžti į šeimą galimybės nėra.

17. Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro 2020 m. birželio 30 d. rašte nurodoma, kad atsakovei buvo taikomas atvejo vadybos procesas ir paskirtos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. Paslaugų teikimo metu, iki jas nutraukiant, buvo suorganizuotas vienas atvejo vadybos posėdis, sudarytas pagalbos planas. Paslaugų gavėja pas psichologą nesiregistravo, konsultacijų nelankė, pozityvios tėvystės mokymų nelankė. Lankymosi šeimoje metu buvo teikiamos asmeninės socialinės darbuotojos pozityvios tėvystės ugdymo konsultacijos. Paslaugų teikimo metu atsakovė neužsiregistravo Užimtumo tarnyboje, darbo ieškojosi savarankiškai. Nuo 2019 m. lapkričio 8 d. ji pradėjo vengti bendravimo su paslaugas teikiančia socialine darbuotoja. 2020 m. balandžio 27 d. Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centras pasiūlė atsakovės šeimai nutraukti socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos teikimą, kuris 2020 m. gegužės 5 d. nutrauktas.

18. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovai nekeičia gyvenimo būdo, visiškai neįgyvendina specialistų siūlomos pagalbos planų, elgiasi pasyviai. Be to, atsakovai yra nusišalinę nuo pareigos auklėti savo dukterį, rūpintis jos sveikata, mokslu, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, išlaikyti ją, atsakomybės už vaiko auklėjimą ir vystymąsi neprisiima ir tėvų valdžios neįgyvendina. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad atsakovai gyvenimo būdo keisti nenori.

19. Vertinant, ar yra pagrindas taikyti neterminuotą atsakovų tėvų valdžios apribojimą, įvertinamos konkrečios aplinkybės, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią, analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jo geriausius interesus.

20. Įvertinus byloje surinktus įrodymus daroma išvada, kad atsakovai ilgą laiką nevykdo savo, kaip tėvų pareigų nepilnametei dukteriai G. – jos neauklėja ir neprižiūri, nesirūpina sveikata, mokymosi pasiekimais, nesudaro saugios gyvenamosios aplinkos, sąlygų vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis, nededa pastangų, kad sukurtų pastovų emocinį tėvų ir vaiko ryšį, neteikia vaikui išlaikymo. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad atsakovai ketina keisti savo elgesį dukters atžvilgiu. Nors atsakovas bendrauja su dukterimi nuotoliniu būdu, tačiau neatlieka jokių veiksmų, kad susigrąžintų dukterį į šeimą, nebendrauja ir nebendradarbiauja su Skyriaus specialistais, socialiniais darbuotojais, nepriima jokios siūlomos pagalbos. Atsakovei šiuo metu taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, ji yra įtariama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę nuo 10 iki 15 metų, būdama įkalinimo įstaigoje, ji negalės įgyvendinti motinos valdžios savo nepilnametei dukteriai. Teismas tokį atsakovų elgesį pripažįsta kaip kaltą vengiant atlikti savo pareigas auklėti vaiku ir rūpintis juo (CK 3.180 straipsnio 1 dalis), todėl yra pagrindas abiem atsakovams taikyti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.

21. Atsakovams išaiškinama, kad neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Taip pat išaiškinama, kad apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

22. CK 3.195 straipsnyje nustatyta, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią. Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir teikti materialinį išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Kadangi išlaikymas nepilnametei G. L. iš atsakovų jau buvo priteistas Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. sprendimu, šis klausimas pakartotinai nesprendžiamas.

23. Pagal CK 3.183 straipsnio 4 dalį bei CPK 406 straipsnio 2 dalį priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Kadangi nepilnametės gyvenamoji vieta nustatyta Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. sprendimu, šis klausimas pakartotinai nesprendžiamas.

24. Teismas iš atsakovų nepriteisia žyminio mokesčio, kadangi šalys tokio pobūdžio bylose yra atleistos nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos kiekvienai šaliai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovų nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, 406-407 straipsniais, 496 straipsniu, teismas

nutaria:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos M. J.-E. (buvusi J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) valdžią jos nepilnametės dukters G. L., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti tėvo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valdžią jo nepilnametės dukters G. L., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Atsakovams išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.181 straipsnio 2 dalimi, tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jeigu tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.