Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. K. ir S. Š. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų Kėdainių rajono žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, J. K. ir S. Š. patikslintą ieškinį atsakovams J. S. ir V. R., tretiesiems asmenims Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarei G. S., A. G., B. G., S. J. ir A. Š. dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu ir pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Byloje ginčas kilo dėl žemės ūkio bendrovės pajų dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu, dovanojimo sandorio pripažinimo pirkimo–pardavimo sutartimi ir pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.

Bendrovė 2017 m. iš Bendrovės nario J. S. gavo pranešimą, kuriame jis nurodė, kad rengiasi parduoti dalį savo turimų Bendrovės pajų, dėl ko buvo prašoma išduoti pažymą apie jo turimus pajus. 2017 m. kovo 17 d. Bendrovė išdavė pažymą Nr. 4, kurioje buvo nurodyta, kad J. S. yra Bendrovės narys ir turi 1 654,45 Eur vertės Bendrovės pajų. 2017 m. kovo 16 d. iš J. S. buvo gautas pranešimas, kad jis parduoda Bendrovės 400 vnt. pajų už 2 800 Eur. 2017 m. kovo 17 d. Bendrovė informavo J. S., kad Bendrovė sutinka nupirkti jo turimą dalį pajaus už 2 800 Eur. Pajų sutiko nupirkti ir Bendrovės nariai - ieškovai J. K. ir S. Š.. 2017 m. kovo 28 d. Bendrovė gavo atsakovo V. R. prašymą, kuriuo buvo prašoma užregistruoti jį pajininkų žurnale iš išduoti pajininko knygelę, kadangi jis įsigijo Bendrovės pajų sumoje 600 Eur iš J. S. 2017 m. kovo 21 d. Dovanojimo sutarties pagrindu.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo (toliau – ir ŽŪBĮ) 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir Bendrovės Įstatų 49.6 punkto nuostatas, J. S., siekdamas parduoti savo turimą dalį pajų, iš pradžių privalėjo pasiūlyti Bendrovei ar kitiems Bendrovės nariams nupirkti jo pajus ir tik Bendrovei atsisakius nupirkti parduodamus pajus, J. S. turėjo teisę parduoti savo pajus kitiems asmenims, nesusijusiems su Bendrove. Dovanojimo sandoris yra akivaizdžiai apsimestinis, t. y. dovanojimo sandoriu buvo pridengtas tikrasis tarp jo šalių sudarytas pirkimo–pardavimo sandoris ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos Bendrovės ir jos narių teisės.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Teismas netinkamai įvertino įrodymus, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas dėl sudaryto sandorio neatlygintinumo. Teismas neatsižvelgė į sekančias aplinkybes: kad J. S. dovanojo 600 vnt. bendros 4200 Eur vertės pajų, kas sudaro vos 2 balsus, todėl naujasis pajininkas V. R. neturi net teorinės galimybės lemti sprendimus dėl Bendrovės veiklos ir taip patenkinti paties J. S. deklaruojamą interesą tariamai atvesti naują asmenį Bendrovės valdymui; kad J. S. pripažino, jog gyvena bute ir žemės ūkio veikla nebeužsiima nuo 2005 m., o atsakovų teiginiai apie tariamus nuolatinius kontaktus ir konsultacijas žemės ūkio klausimais yra deklaratyvūs; kad V. R. nėra paprastas ūkininkas, gyvenantis ir dirbantis Kėdainių r. (duomenys neskelbtini), o yra bendrovių IĮ (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas ir vadovas; kad J. S. nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, o reiškė tik deklaratyvias prielaidas apie tariamas Bendrovės „negeroves ir neteisėtą veiklą“.

Teismo sprendimas motyvuotas deklaratyviais atsakovo teiginiais apie gaunamos pensijos dydį bei nedideles santaupas, tačiau gyvenant bute jo išlaikymas yra brangus, o negaunat papildomų pajamų pragyvenimas yra sudėtingas. Atsakovai teismui nepateikė tokius teiginius patvirtinančių įrodymų, todėl, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, būtina išreikalauti įrodymus - tikslius duomenis apie atsakovų J. S. ir V. R. (įskaitant jo valdomas bendroves ir ūkius), J. S. dukters R. M. pinigines lėšas bankų sąskaitose ir jų judėjimą 2017 m. kovo – gegužės mėn. laikotarpiu, taip pat šių asmenų tarpusavio bendravimą telefonu ir elektroniniu paštu. Ieškovai tokių įrodymų gauti objektyviai negalėjo ir negali, nes jie susiję su bankinio ir privataus pobūdžio informacija.

Dovanojimo sandoris neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

Apeliantai Kėdainių rajono apylinkės teismui pateikė informaciją apie jo, atsakovo J. S., turimą turtą, tai yra žemę, butą ir t.t. Papildomai posėdžio metu jis aiškiai parodė, kad jo gaunama pensiją yra apie 400 Eur, jis turi mašiną bei santaupų. Dėl šių aplinkybių iš esmės ginčo dėl šalių nekilo, todėl vadovaujantis proceso ekonomiškumo, koncentruotumo principais į bylą nebuvo teikiami papildomi įrodymai. Apeliantai patys surinko ir Kėdainių rajono apylinkės teismui pateikė informaciją apie jo turimą turtą, todėl apeliacinio skundo prašymas surinkti papildomus įrodymus tais pačiais klausimais yra nesavalaikis, turėjo bei galėjo būti sprendžiamas pirmos instancijos teisme. Apeliantai pirmosios instancijos teisme neprašė išreikalauti iš atsakovo J. S. ar kitų asmenų jokių papildomų įrodymų

Atsakovo J. S. tikrasis siekis, kuris paskatino dalį savo pajaus padovanoti atsakovui V. R., buvo įtraukti pastarąjį į Bendrovės veiklą. Nors ir turėdamas tik 2 balsus, atsakovas V. R., remiantis Bendrovės įstatų 57 punktu, turi teisę gauti dalį Bendrovės pelno (dividendų) įstatuose nustatyta tvarka ir dydžiais, dalyvauti Bendrovės narių susirinkimuose, kituose renginiuose, pardavimo, dovanojimo ir kitais būdais savo pajų perleisti Bendrovei, Bendrovės nariui, pajininkui, bet kuriam fiziniam asmeniui įstatuose nustatyta tvarka. 2017 m. spalio 18 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruota nauja Bendrovės įstatų redakcija, kurios 9.3 punkte nustatyta, kad Bendrovės narių ir pajininkų teisės ir pareigos nesiskiria nuo nurodytų Žemės ūkio bendrovių įstatyme. Tiek pagal ankstesnę įstatų redakciją, tiek pagal naują, pajininkas turi teisę dalyvauti Bendrovės narių susirinkimuose ir būtent dalyvavimas susirinkimuose yra viena iš aktyviausių dalyvavimo bendrovės veikloje formų. Apeliantai klysta teigdami, kad, turėdamas tik 2 balsus, atsakovas V. R. „neturi net teorinės galimybės lemti sprendimus dėl Bendrovės veiklos.... “. Dalyvaudamas susirinkimuose kartu su Bendrovės nariu atsakovu J. S., atsakovas V. R. turi praktinę galimybę padėti Bendrovės nariui susigaudyti klausimų svarstymuose bei priimamuose sprendimuose ir būtent tokio atsakovo V. R. įtraukimo į Bendrovės veiklą siekė atsakovas J. S., kuris pats, turėdamas 5 balsus, gali aktyviai dalyvauti Bendrovės valdyme.

Kėdainių rajono apylinkės teismas sprendime teisingai konstatavo, kad atsakovai nėra visiškai atsitiktiniai ir tik dėl Dovanojimo sutarties sudarymo susitikę asmenys. Teismo posėdžio metu liudytoja R. M. parodė, kad atsakovą V. R. pažįsta nuo mokyklos laikų, jis net filmavo jos vestuves. Pastarąjį žino kaip ūkininką, todėl ji pati pasiūlė tėvui, kuris norėjo į Bendrovės veiklą įvesti naują asmenį, dalį pajų padovanoti būtent atsakovui V. R.. Šie parodymai paneigia apeliantų abejones dėl atsakovų pažinties ir bendravimo. Atsakovai Kėdainių rajono apylinkės teisme nurodė aplinkybes, kuriomis jie susipažino bei bendravo (abiejų žemės ūkio bendrovės yra kaimynystėje).

Kartu su patikslintu ieškiniu pateiktos ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ Pajaus pirkimo taisyklės (toliau - Taisyklės), patvirtintos Bendrovės narių susirinkime 2002 m. balandžio 30 d. protokolu Nr. 1 reglamentuoja tik tuos atvejus, kada pajus iš pajininkų (tuo pačiu ir pajininkų narių) superka pati Bendrovė. Todėl Taisyklės negalėjo būti taikomos atvejams, kada vieno pajininko parduodamus pajus, pasinaudodami pirmumo teise, nori pirkti kiti pajininkai - nariai. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Taisyklių analizė neleidžia teigti, kad Taisyklės nustato Bendrovės narių pareigą pirmiausia siūlyti pajus pirkti Bendrovei, ar nustato privalomą pajų pardavimo eiliškumą, įtvirtinant Bendrovės pirmenybės teisę įsigyti parduodamus pajus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl naujų įrodymų tyrimo ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

Apeliantai (ieškovai) prašo apeliacinės instancijos teismo išreikalauti naujus įrodymus – duomenis apie atsakovų ir atsakovo J. S. dukters R. M. pinigines lėšas bankų sąskaitose ir jų judėjimą, taip pat šių asmenų tarpusavio bendravimą telefonu ir elektroniniu paštu 2017 m. kovo – gegužės mėn. laikotarpiu, bei surengti žodinį nagrinėjimą.

Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas. Apeliantai (ieškovai) bylos nagrinėjimo metu buvo atstovaujami advokato, tačiau prašymo dėl prašomų išreikalauti duomenų nereiškė, nors turėjo tokią galimybę. Nuo atsiliepimo į ieškinį pateikimo momento atsakovai neigė sandorio atlygintinumą taigi ieškovai, turėdami procesinę pareigą įrodyti sandorio apsimestinumą, turėjo galimybę prieštarauti šiam atsakovų teiginiui ir teikti atitinkamus įrodymus pirmosios instancijos teisme, ar, negalėdami šių duomenų gauti savarankiškai, prašyti teismą juos išreikalauti. Apeliantai (ieškovai) nepagrindė, kad būtinybė teikti įrodymus iškilo po proceso pirmosios instancijos tesime, jų prašymai dėl naujų įrodymų išreikalavimo atmetami.

Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl apsimestinio sandorio

Byloje kilo ginčas dėl žemės ūkio bendrovės pajų dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu.

Ieškovai teigia, kad ginčijamas dovanojimo sandoris yra akivaizdžiai apsimestinis, t. y. dovanojimo sandoriu buvo pridengtas tikrasis tarp jo šalių sudarytas pirkimo–pardavimo sandoris ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos narių teisės. Sandorio apsimestinumą ieškovai grindžia šiais argumentais: atsakovas J. S. turėjo tikslą parduoti pajų, ir tai įrodo jo pranešimas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, atsakovai yra nesusiję asmenys, todėl nėra dovanojimo sandorio motyvo. Atsakovai teigia, kad ieškovas neįrodė sandorio apsimestinumo. Atsakovai pažįstami jau daug metų, atsakovas J. S. norėjo, kad į bendrovės veiklą įsijungtų naujas pajininkas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovai neįrodė, jog sandoris buvo atlygintinis, nenustatė atsakovo J. S. valios trūkumo dovanojant pajus, pažymėjo, kad atsakovai yra pažįstami per atsakovo J. S. dukterį R. M..

Nustatyta, kad 2017 m. kovo 21 d. atsakovai sudarė dovanojimo sutartį, patvirtintą Kėdainių r. 1-ojo notarų biuro notarės G. S. (notarinio reg. Nr. S-1662), kuria atsakovas J. S. padovanojo atsakovui V. R. ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ 600 Eur pajų (elektroninės bylos apyrašas, I t., b. l. 28). Atsakovas J. S. ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkui pateikė ranka rašytą pranešimą (be datos), kuriame nurodė, kad parduoda 400 pajų ir jeigu iš bendrovės narių niekas nepirks, tai parduos Kauno verslininkams, kurie siūlo po 7 Eur, ir paprašė kaip galima greičiai pranešti (elektroninės bylos apyrašas, I t., b. l. 24). Atsakovas J. S. ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkui taip pat pateikė rašytinį prašymą išduoti pažymą apie tai, kiek jis turi pajų šio prašymo pateikimo dieną (elektroninės bylos apyrašas, I t., b. l. 24). 2017 m. kovo 16 d. atsakovas J. S. ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkui pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad parduoda ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajus, 400 vnt. už 2800 Eur (elektroninės bylos apyrašas, I t., b. l. 26). 2017 m. kovo 17 d. ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ išdavė pažymą Nr. 4, kurioje nurodoma, kad J. S. yra bendrovės narys ir turi 1654,45 Eur pajų (elektroninės bylos apyrašas, I t., b. l. 25). 2017 m. kovo 17 d. ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ informavo atsakovą J. S., kad sutinka nupirkti pajaus dalį – 400 Eur, sumokant 2800 Eur ir paprašė artimiausiu laiku atvykti pasirašyti pajų pirkimo-pardavimo sutartį. Šis pranešimas atsakovui J. S. buvo įteiktas pasirašytinai (elektroninės bylos apyrašas, I t., b. l. 27). ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 49.6 p. nurodoma, kad bendrijos narys turi pirmumo teisę įsigyti parduodamą kito bendrovės nario pajų. Įstatų 51 p. nurodoma, kad bendrovės narys, norintis parduoti savo pajų ar jo dalį, bendrovei pateikia rašytinį pareiškimą, kuriame nurodo parduodamo pajaus dydį ir pageidaujamas pardavimo sąlygas (elektroninės bylos apyrašas, I t., b.l. 9-23).

Apsimestiniu laikomas sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti. Tokiu atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas. Įstatymo nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Taigi apsimestinis sandoris turi būti vertinamas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. M. B., bylos Nr. 3K-3-228/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. M. v. V. R., bylos Nr. 3K-3-260/2013; kt.).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad vertinant, ar tikroji sandorio šalies valia buvo būtent neatlygintinai suteikti turtą ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali būti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrajai valiai patvirtinti. Dovanojama gali būti siekiant padėkoti ar padėti ir pan., be to, paprastai dovanojimo sutartys sudaromos artimų žmonių. Nenustačius jokių dovanojimo priežasčių (motyvų), gali kilti pagrįstų abejonių dėl dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrosios valios turinio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-316/2010; kt.).

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes, sudarančias ieškinio pagrindą ir ne pagal įrodymų vertinimo taisykles vertino įrodymus. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005 ir kt.).

Ieškovai apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas faktines aplinkybes dėl pajų dovanojimo atlygintinio pobūdžio, nesilaikė kasacinio teismo nuosekliai formuojamos praktikos. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovų pareiga buvo įrodyti dovanojimo sandorio atlygintinumą, tačiau ieškovai šios įrodinėjamos aplinkybės nepagrindė jokiais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje esančių įrodymų visetas, įrodymų tarpusavio ryšys neįrodo sandorio atlygintinumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad atsakovai nėra giminės ar artimi draugai, nepaneigia atsakovo J. S. valios dovanoti pajus bei neįrodo, jog sandoris buvo atlygintinis. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas atsakovų ryšys, tai kad jie pažįstami per atsakovo J. S. dukrą, pakankamas sandorio apsimestinumui paneigti. Be to, ta aplinkybė, kad atsakovo V. R. gauti pajai suteikia teisę į 2 balsus (bendrovėje iš viso esant 95 balsams), taip pat nepaneigia atsakovo J. S. nurodyto sandorio sudarymo motyvo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti sandorio apsimestinumą vien dėl to, kad jį sudaręs asmuo galimai klaidingai suvokė iš sandorio kylančių teisinių pasekmių rezultatą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma ir jų tarpusavio ryšys neįrodo sandorio apsimestinumo, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą.

Dėl pirkėjo pareigų perkėlimo

Ieškovai ieškiniu prašė, pripažinus pajų dovanojimo sandorį pirkimo–pardavimo, t. y. apsimestiniu, pirkėjo teises perkelti ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tiek Žemės ūkio bendrovių įstatymas, tiek ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ įstatai nesuteikia ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pirmumo teisės įsigyti pajus iš juos parduodančio bendrovės nario, o tokią teisę turi tik ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ nariai.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovai apeliaciniame skunde nepateikia jokių argumentų dėl teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškinio reikalavimas perkelti pirkėjo teises ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, nors apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimą visa apimtimi ir ieškovų ieškinį tenkinti.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nesant apeliacinio skundo argumentų dėl šios sprendimo dalies nepagrįstumo, t.y. apeliaciniam skundui šioje dalyje neatitinkant CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų, klausimas dėl antrojo ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimo atmetimo pagrįstumo nenagrinėtinas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ neturi pirmumo teisės įsigyti pajus iš juos parduodančio bendrovės nario, o tokią teisę turi tik ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ nariai, todėl net ir patenkinus ieškinio reikalavimą pripažinti sandorį apsimestiniu, būtų netenkintinas antrasis ieškinio reikalavimas. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismui pripažinus sandorį apsimestiniu, tačiau nesant pagrindų perkelti pirkėjo teises, teismas ex officio (savo iniciatyva), išspręstų restitucijos klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M., bylos Nr. 3K-3-462/2002; 2003 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos dailininkų sąjunga v. D. V., bylos Nr. 3K-3-531/2003), o pajus sugrąžinus atsakovui J. S., šis turėtų teisę jais disponuoti savo nuožiūra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus ieškovų apeliacinį skundą, yra pagrindas atsakovų naudai priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas J. S. patyrė 200 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti (elektroninės bylos apyrašas, t. 4, b.l. 8-10), atsakovas V. R. patyrė 250 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos atsakovams priteistinos lygiomis dalimis iš ieškovų (elektroninės bylos apyrašas, t. 4, b.l. 14-16).

Apeliacinės instancijos teisme susidariusios 18,81 Eur pašto išlaidos priteistinos iš ieškovų lygiomis dalimis (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) po 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidas J. S., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) po 125 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidas V. R., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) po 9,40 Eur (devynis eurus 40 ct) pašto išlaidas valstybei.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.