Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2016-08-31 · Administracinė byla Nr. eAS-658-261/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-08-31
Bylos Nr.
eAS-658-261/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01572-2016-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Dalia Višinskienė (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Laimė Baltrūnaitė
Pareiškėjas
L. E. K.
Atsakovas
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Mindaugas Paukštė
Kategorijos
  • 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eAS-658-261/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01572-2016-7Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2016 m. rugpjūčio 31 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. E. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja L. E. K. (toliau – ir pareiškėja) 2016 m. balandžio 18 d. elektroninių ryšių priemonėmis pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2016 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 1SS-793-(7.5.) ir įpareigoti NŽT per vieną mėnesį atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į 1 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (dabartinė (duomenys neskelbtini)), Vilniuje, buvusių savininkių V. N. ir M. N. (L.) iki nacionalizacijos valdytos 2 ha žemėvaldos ribose.

Kadangi pareiškėjos skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) skundui keliamų reikalavimų, pareiškėjai buvo nustatytas terminas iki 2016 m. gegužės 6 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui motyvuotą skundą, kuriame būtų aiškiai suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas; pateikti skundo, pateikto atsakovui, kopiją.

2016 m. gegužės 6 d. teisme buvo gautas pareiškėjos skundo patikslinimas bei papildomi dokumentai, tačiau pareiškėjos skundas vis tiek neatitiko ABTĮ skundui keliamų reikalavimų, todėl pareiškėjai pakartotinai buvo nustatytinas terminas iki 2016 m. gegužės 24 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti skundo reikalavimus pagal nutartyje pateiktus išaiškinimus; pateikti įrodymus, kada pareiškėjai buvo įteiktas NŽT 2016 m. kovo 18 d. sprendimas Nr. 1SS-793-(7.5.); patikslinti bylos proceso šalis.

Šalies argumentai

Pareiškėja, šalindama skundo trūkumus, 2016 m. gegužės 20 d. pateikė teismui skundo patikslinimą, kuriuo prašė panaikinti NŽT 2016 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 1SS-793-(7.5.) bei NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. 49SF-86-(14.49.104) ir įpareigoti NŽT per vieną mėnesį atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į 1 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (dabartinė (duomenys neskelbtini)), Vilniuje, buvusių savininkių V. N. ir M. N. (L.) iki nacionalizacijos valdytos 2 ha žemėvaldos ribose.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog 2016 m. gegužės 10 d. nutartyje dėl trūkumų šalinimo pareiškėjai, be kita ko, buvo paaiškinta, kad ginčams, kilusiems iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, yra privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, taigi skundžiamas NŽT 2016 m. kovo 18 d. sprendimas Nr. 1SS-793-(7.5.) yra priimtas ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka išnagrinėjus skundą dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 49SF-86-(14.49.104). Nutartyje taip pat buvo pažymėta, jog pagal ABTĮ 32 straipsnio 1 dalį išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimai, priimti išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui skundžiami per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos bei paaiškinta, kad tuo atveju, jei pareiškėja praleido terminą skundui paduoti, ji gali pateikti prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, nurodydama termino praleidimo priežastis, ir pateikdama tai patvirtinančius įrodymus.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėja pateikė įrodymus, jog skundžiamą NŽT sprendimą gavo 2016 m. kovo 19 d., tačiau į teismą pareiškėja kreipėsi tik 2016 m. gegužės 18 d., taigi pareiškėja į teismą kreipėsi praleidusi ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą 20 dienų terminą. Pažymėta, kad pareiškėjai buvo išaiškinta, jog ji gali pateikti prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, nurodydama termino praleidimo priežastis, ir pateikdama tai patvirtinančius įrodymus, tačiau pareiškėja tokio prašymo nepateikė.

Konstatavus, kad pareiškėja praleido terminą skundui paduoti ir neprašo jo atnaujinti, pareiškėjos skundas nepriimtas (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

III.

Pareiškėja L. E. K. elektroninių ryšių priemonėmis pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartį ir priimti 2016 m. gegužės 20 d. pareiškėjos patikslintą skundą.

Nurodo, jog teismas formaliai yra teisus, kad skundas apeliacine tvarka buvo paduotas praleidus nustatytą terminą. Tačiau to priežastis – žmogiška klaida, nes pareiškėjos atstovas buvo įsitikinęs, kad kaip visi sprendimai įskaitant ir viešojo administracinio subjekto sprendimas skundžiamas per 30 dienų. Pareiškėjos atstovas pripažįsta savo klaidą, tačiau mano, kad ši žmogiška klaida neturėtų būti kliūtis jo atstovaujamajai siekti teisingumo, nes skundas buvo paduotas, trūkumai pašalinti laiku, t. y. tiek atstovaujamoji, tiek jos atstovas dėjo visas pastangas, kad skundą priimantis teismas priimtų kuo teisingesnį sprendimą šioje byloje.

Pažymi, kad ginčijamame NŽT sprendime nebuvo išaiškinta apskundimo tvarka, dėl šios priežasties buvo padaryta žmogiška klaida. Kadangi praleistas terminas nežymiai, o priežastys, susijusios su termino praleidimu, yra žmogiškos, todėl pareiškėjos teisės į pažeistų teisių gynybą neturėtų būti varžomos, taip pat šioje situacijoje nėra pagrindo įžvelgti piktnaudžiavimo.

Nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, jog aplinkybė, kad skundžiamame sprendime nebuvo tiesiogiai nurodyta ir išaiškinta jo apskundimo galimybė, nebuvo nurodyti įstatymo numatyti apskundimo terminai atskirais atvejais (atsižvelgiant į ginčijamo administracinio akto apskundimo tvarkos bei terminų teisinio reglamentavimo specifiką) gali būti vertinama kaip priežastis, objektyviai sukliudžiusi pareiškėjui laiku realizuoti teisę kreiptis į teismą. Be to, administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas tinkamai nesiderina su geru viešuoju administravimu bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į teismą. Tačiau sprendžiant klausimą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo aplinkybė, kad viešojo administravimo subjektas individualiame administraciniame akte neišaiškino tinkamai jo apskundimo tvarkos, turi būti vertinama atsižvelgiant į byloje reikšmingų aplinkybių visumą (2004 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-266/2004, 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-423/2008).

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad individualiajame administraciniame akte nebuvo nurodyta ar išaiškinta apskundimo tvarka, atstovas buvo įsitikinęs, kad apskundimo terminas yra 30 dienų, sutiktina, kad šiuo atveju apskundimo terminas buvo praleistas, tačiau šioje byloje nėra aplinkybių, kuriuos grįstų bylos vilkinimą ar piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, prioritetas turi būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui iš esmės, todėl formalūs procesiniai pažeidimai negali lemti asmens teisės ginti savo teises teisme apribojimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl atskirasis skundas, paduotas 2016 m. birželio 3 d., išnagrinėtas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjos skundą atsisakyta priimti, kadangi pareiškėja praleido terminą skundui paduoti ir neprašė jo atnaujinti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

Nagrinėjamu atveju atskirajame skunde pareiškėja neginčija to, kad į teismą su skundu dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. kovo 18 d. sprendimo Nr. 1SS-793-(7.5.) bei Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 49SF-86-(14.49.104) ir įpareigojimo atlikti veiksmus, remdamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turėjo kreiptis per 20 dienų gavusi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 1SS-793-(7.5.), priimtą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka išnagrinėjus pareiškėjos skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 49SF-86-(14.49.104), tačiau į teismą su skundu kreipusis tik 2016 m. balandžio 18 d., praleido įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti.

Prašydama atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą bei atskirajame skunde pareiškėja nurodo, jog pareiškėjos atstovas padarė klaidą, nes buvo įsitikinęs, kad sprendimas skundžiamas per 30 dienų, tačiau ši žmogiška klaida neturėtų būti kliūtis pareiškėjai siekti teisingumo. Be to, teigia, jog ginčijamame NŽT sprendime nebuvo išaiškinta apskundimo tvarka, praleistas terminas nežymiai, todėl šioje situacijoje nėra pagrindo įžvelgti bylos vilkinimo ar piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

Remiantis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1?7 punktuose. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Administracinių teismų praktikoje, sprendžiant klausimus dėl praleistų procesinių terminų atnaujinimo, svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažintinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog pareiškėjo sprendžiami atstovavimo klausimai paprastai nėra pripažįstami svarbia priežastimi, kuri gali būti pagrindas atnaujinti praleistą terminą. Laikoma, kad pareiškėjui teisinę pagalbą teikiantis ir atstovaujantis advokatas yra tiesiogiai su juo susijęs asmuo, o jo atlikti veiksmai, vertinant juos trečiųjų asmenų atžvilgiu, laikytini paties pareiškėjo veiksmais. Advokato neatidumas ar nerūpestingumas, vertinant jį trečiųjų asmenų atžvilgiu, taip pat laikytinas paties pareiškėjo neatidumu ar nerūpestingumu (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

Nagrinėjamu atveju, pareiškėją byloje atstovavo bei skundą parengė ir teismui padavė jos atstovas advokatas Mindaugas Paukštė. Pareiškėja, pavesdama teisinius klausimus spręsti profesionaliam teisininkui – advokatui, kuris pagal savo išsilavinimą ir einamas pareigas privalo žinoti ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei tinkamai, profesionaliai atstovauti atstovaujamąjį, šiuo atveju negali remtis tuo, kad advokatas nežinojo ar suklydo dėl skundo padavimo teismui termino. Pareiškėjos atstovo procesiniai veiksmai šiuo atveju laikytini pačios pareiškėjos procesiniais veiksmais. Todėl pareiškėjos atstovo advokato veiksmai, netinkamai rūpinantis pareiškėjos galimai pažeistų teisių ir interesų gynyba, pagal minėtą teismų praktiką, negali būti laikoma objektyvia, nuo pareiškėjos valios nepriklausančia priežastimi, lėmusia skundo padavimo termino praleidimą. Be to, net ir sutinkant su tuo, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką aplinkybė, kad skundžiamame sprendime nebuvo tiesiogiai nurodyta ir išaiškinta jo apskundimo galimybė, nebuvo nurodyti įstatymo numatyti apskundimo terminai atskirais atvejais gali būti vertinama kaip priežastis, objektyviai sukliudžiusi pareiškėjui laiku realizuoti teisę kreiptis į teismą, tačiau, kaip nurodo ir pats pareiškėjos atstovas, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į konkretaus atvejo aplinkybes. Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad ginčijamo administracinio akto apskundimo tvarka bei terminų teisinis reguliavimas labai aiškiai numatytas Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme (18 str.) bei Administracinių bylų teisenos įstatyme, jis ilgą laiką nesikeičia, teismų praktika šiuo klausimu taip pat suformuota gana seniai, todėl profesionaliam teisininkui, kuriam, be kita ko, taikomi aukštesni atidumo bei rūpestingumo standartai, tai negalėjo būti nežinoma. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėja terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių.

Atsižvelgiant į tai, kad teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.), todėl kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės – teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012), pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju atsisakęs priimti pareiškėjos skundą, tą pagrįstai ir padarė.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei joms taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą atsisakyti priimti pareiškėjos skundą. Dėl šios priežasties pareiškėjos atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjos L. E. K. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėStasys GagysDalia Višinskienė