Kauno apygardos teismo sprendimas

2021-01-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-59-919/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2021-01-27
Bylos Nr.
AN2-59-919/2021
Teisminio proceso Nr.
4-17-3-00215-2020-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Aurelijus Rauckis (pirm.)
Institucija
Kauno apskrities vyriausiasiojo policijos komisariato Jonavos policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-59-919/2021Teisminio proceso Nr. 4-17-3-00215-2020-7Procesinio sprendimo kategorija: 21.11.10. (S)
Kaunoapygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 27 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aurelijus Rauckis,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukos asmens D. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. lapkričio 30 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. D. D. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) reagavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 526 straipsnio 3 dalį buvo nubaustas 500 eurų bauda už tai, kad jis (duomenys neskelbtini) val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas prekybos centre „I.“ nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsauginės veido kaukės.

2. D. D. nesutikdamas su Institucijos 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarimu pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi skundą atmetė.

Šalies argumentai

3. D. D. nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi skundu prašo skundžiamą nutartį ir Institucijos 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarimą panaikinti arba jeigu teismas nuspręstų, kad jis nubaustas pagrįstai, prašo jo padarytą administracinį nusižengimą perkvalifikuoti į ANK 526 straipsnio 1 dalį.

3.1. Skunde D. D. nurodo, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos (toliau – Sveikatos apsaugos ministro) sprendimas Nr. V-1473 dėl kaukių dėvėjimo viešoje vietoje, pažeidžia tiek Žmogaus teises, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 18, 21, 29 straipsnius. Konstitucijos 78 straipsnyje nurodyta, kad joks įstatymas ar kitas teisės aktas priešingas Konstitucijai yra negaliojantis. Skunde nurodoma, kad Konstitucinis Teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarime nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nuo 2019 metų gruodžio mėnesio negavo įgaliojimo iš Lietuvos Respublikos Seimo, todėl visi Vyriausybės priimti teisės aktai yra neteisėti ir negaliojantys. Kauno apylinkės teismas į tai neatsižvelgė atmesdamas jo skundą dėl Institucijos nutarimo. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jeigu jis mano, jog priimta nutartis prieštarauja Konstitucijai, jis gali kreiptis tiesiai į Konstitucinį Teismą. Pagal Konstitucijos 110 straipsnyje nurodyta, kad teismas negali taikyti teisės akto, kuris yra priešingas Konstitucijai. Skundo autoriaus nuomone, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir bylą perduoti Konstituciniam Teismui pasisakyti dėl nagrinėjamo Sveikatos apsaugos ministro priimto teisės akto.

3.2. Skunde pažymima, kad D. D. neturėjo būti nubaustas, kadangi ANK 18 straipsnyje nurodyta, kas asmuo, kuris nevykdė neteisėto įstatymo ar kito teisės akto nėra baudžiamas pagal šį kodeksą. Be to, teismo posėdžio metu D. D. pažymėjo, jog Sveikatos apsaugos ministro sprendimas Nr. V-1473 pažeidė ir civilinės saugos įstatymo 30 straipsnį, jog gyventojų apsaugai organizuoti, gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotiniems darbams atlikti, ekstremaliosioms situacijoms likviduoti ir jų padariniams šalinti iš anksto sudaromas valstybės rezervas, kurio sudarymo, kaupimo, tvarkymo ir administravimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatymas. Skundo autoriaus nuomone, valstybė paskelbus ekstremalią padėtį privalo valstybės gyventojus aprūpinti visas apsaugos priemones.

3.3. Be to, D. D. pažymi, jog byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų kažkam sukėlęs realų pavojų. Jis buvo nubaustas pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį tik dėl to, kad galimai galėjo sukelti pavojų. Ši aplinkybė nebuvo objektyviai ištirta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

D. D. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

7. Susipažinęs su bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai D. D. pripažino kaltu pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl D. D. kaltės atlikus jam inkriminuojamus faktinius veiksmus nėra, tačiau apeliaciniame skunde keliamas D. D. padaryto administracinio nusižengimo atitikimas Konstitucijai ir administracinio nusižengimo kvalifikavimo klausimas, teigiama, kad jo padarytas nusižengimas nepagrįstai kvalifikuojamas pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį. Būtent šiais klausimas apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

8. D. D. nubaustas pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį, pagal kurią atsakomybė kyla asmeniui, padariusiam Civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, tai yra jis nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo Nr. V-1796 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1473 „Dėl prekybos, paslaugų teikimo, veiklos laisvalaikio ir pramogų vietose vykdymo būtinų sąlygų“ pakeitimo“ reikalavimų. Minėtame sprendime nurodoma - užtikrinti ir įpareigoti vyresnius nei 6 metų amžiaus asmenis uždarose prekybos (įskaitant prekybos centrų patalpas), paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo vietose dėvėti kaukes, išskyrus atvejus, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui dėvint kaukę. Tokios paslaugos teikimo metu paslaugos gavėjas gali būti be jos. Kaukės dėvėti nereikia sportuojant sporto klubuose ir lankantis laisvalaikio ir pramogų parkuose, kai paslaugos teikimas dėvint kaukę neįmanomas. Kaukių leidžiama nedėvėti neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei. Minėtas sprendimas galiojo nuo jo paskelbimo dienos, tai yra 2020 m. rugpjūčio 8 d. iki 2020 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. Nr. 152 priėmė nutarimą, kuriuo paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės.

9. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad D. D. (duomenys neskelbtini) val. prekybos centre „I.“ nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės. Už tai buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 526 straipsnio 3 dalyje ir nubaustas 500 eurų bauda.

Žemesnės instancijos teismas

6. Savo nesutikimą su skundžiama teismo nutartimi D. D. grindžia tuo, kad pagal Konstitucinio Teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė veikė neturėdama įgaliojimų, todėl jos priimti nutarimai yra neteisėti ir neprivalo būti vykdomi. Su šiuo skundo argumentu apygardos teismas nesutinka. Konstitucinis Teismas 2020 m. rugpjūčio 28 d. priimtu nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 198 straipsnio, Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. rugpjūčio 20 d. protokolinio nutarimo Nr. VIII-2412 „Dėl įgaliojimų Lietuvos Respublikos Vyriausybei suteikimo iš naujo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ iš tiesų pripažino, kad Seimo statuto (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija; Žin., 1999, Nr. 5-97) 198 straipsnio 2, 4–6 dalyse nustatytas įgaliojimų Vyriausybei suteikimo iš naujo, kai pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų, teisinis reguliavimas tiek, kiek pagal jį tuo atveju, kai Vyriausybės programos pakeitimai nėra padaromi, Seimui nėra pateikiamas Seimo nutarimo pritarti Vyriausybės programai projektas ir įgaliojimai iš naujo Vyriausybei nėra suteikiami Seimui priimant nutarimą pritarti Vyriausybės programai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, 67 straipsnio 7 punktui, 92 straipsnio 5 daliai, 101 straipsnio 2 daliai, konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas Teisės aktų registre oficialiai buvo paskelbtas tik 2020 m. gruodžio 23 d. Konstitucinis Teismas, siekdamas išvengti tokios pagal Konstituciją negalimos situacijos, kai valstybėje nėra pagal Konstituciją veikiančios Vyriausybės, ir užtikrinti jos, kaip išskirtinės vykdomosios valdžios institucijos, veiklos nepertraukiamumą, Vyriausybės, kurios programai pritarta Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu ir kuriai įgaliojimai veikti buvo suteikti iš naujo Seimo 2019 m. rugpjūčio 20 d. protokoliniu nutarimu, suteikė laiko įgaliojimams iš naujo gauti, todėl visi Vyriausybės nutarimai iki Konstitucinio Teismo nutarimo oficialaus paskelbimo yra galiojantys ir turi būti vykdomi. Atsižvelgiant į tai, Sveikatos apsaugos ministro - valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas Nr. V-1796 įvykio dieną, tai yra (duomenys neskelbtini) d., buvo galiojantis, todėl įpareigojimas dėvėti veidą ir nosį dengiančią apsaugos priemonę prekybos centre buvo privalomas visiems asmenims ir kurio, be jokios išimties, privalėjo laikytis D. D. nepataisant jo paties įsitikinimo, jog kaukė neapsaugo nuo virusų.

7. Taip pat D. D. skundu prašo jo padarytą administracinį nusižengimą perkvalifikuoti iš ANK 526 straipsnio 3 dalies į to paties straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymas ar pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo keturiolikos iki trisdešimt eurų. Kaip jau minėta aukščiau, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. Nr. 152 priėmė nutarimą, kuriuo paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. ANK 526 straipsnio 1 dalis nuo 3 dalies skiriasi būtent tuo, jog pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį asmuo yra traukiamas administracinėn atsakomybėn, kai jis nevykdo Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų būtent šalyje paskelbus karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino sąlygas, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Nagrinėjamu atveju buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. Taigi, šiuo atveju D. D. padarytą administracinį nusižengimą perkvalifikuoti iš ANK 526 straipsnio 3 dalies į to paties straipsnio 1 dalį, nėra pagrindo.

8. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 nutartis D. D. administracinio nusižengimo byloje yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti remiantis apeliaciniame skunde pateiktais argumentais teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą ir D. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Aurelijus Rauckis