- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-27
- Bylos Nr.
- 1S-151-898/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02480-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė
- Nuteistasis
- A. Š.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Š. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria buvo tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono probacijos skyriaus (toliau – Probacijos tarnyba) teikimas dėl nuteistajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. A. Š. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. Š. paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros taikymo. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalimi, A. Š. bausmės atlikimo metu paskirti įpareigojimai: sudalyvauti elgesio pataisos programoje; atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos darbo ir socialinės apsaugos ministerijos. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, A. Š. viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Į nuteistajam paskirtos bausmės laiką įskaitytas A. Š. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. sausio 16 d., 20.53 val. iki 2020 m. sausio 17 d., 13.17 val. (viena para), laikino sulaikymo dieną (parą) prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
2. 2021 m. kovo 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Probacijos tarnybos teikimas dėl nuteistajam A. Š. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą. Teikime nurodoma, kad nuteistasis laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu pažeidė teismo skirtą įpareigojimą – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, vengia vykdyti teismo įpareigojimą – dalyvauti elgesį keičiančioje programoje, bausmės atlikimo metu buvo nubaustas administracine tvarka, jo atžvilgiu pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai, todėl siūlyta laisvės apribojimo bausmę pakeisti į areštą.
3. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi teismas Probacijos tarnybos teikimą tenkino ir A. Š. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista 90 (devyniasdešimties) parų areštu. Teismas, nustatęs, jog nuteistasis vengia vykdyti teismo įpareigojimą – dalyvauti elgesį keičiančioje programoje, tai, kad A. Š. nesilaiko visuotinai priimtinų elgesio taisyklių, nuolat jas pažeidžia, daro administracinius nusižengimus, yra įtariamas naujų nusikalstamų veikų padarymu, nusprendė, jog šios aplinkybės rodo nuteistojo nenorą laikytis įstatymų ir keistis bei prisiimti atsakomybę už savo neteisėtus veiksmus, t. y., vengia atlikti jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę.
II. Skundo argumentai ir prašymai
4. Skundu nuteistasis A. Š. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.
5. Skunde nurodo, jog vykdė visus jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus. Pažymi, jog turi prižiūrėti savo motiną, kuri yra netekusi darbingumo ir jai diagnozuotas vėžys.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Skundas atmetamas.
7. Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 353 straipsnio 2 dalį, 362 straipsnio 1 dalį, teismas bausmę vykdančios įstaigos teikimu laisvės apribojimo bausmę gali pakeisti kita bausme arba jos atlikimo sąlygas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnyje numatytais atvejais. BK 48 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
8. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo A. Š. skundu ir skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai tenkino Probacijos tarnybos teikimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę. Skundžiama nutartis priimta laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, pagrįsta nagrinėjamos asmens bylos duomenimis, išsamiai įvertinus visas procesiniam sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti ar keisti šios nutarties nėra teisinio pagrindo.
9. Remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis, A. Š. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme. Pastebėtina tai, jog nuteistajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės (BK 48 straipsnis) esmė yra ta, kad asmuo gyvena laisvėje, tačiau jam nuosprendyje apibrėžtam laikotarpiui yra nustatomi įpareigojimai ir draudimai. Kadangi draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, jų laikymasis yra privalomas bei kontroliuojamas, ir dėl jų nuteistasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. spalio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445/20110). Šiuo atveju paskyrus laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalimi, nuteistajam bausmės atlikimo metu buvo paskirti įpareigojimai: 1) sudalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; 3) pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos darbo ir socialinės apsaugos ministerijos. Taip pat, vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, nuteistajam viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu buvo uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
10. Remiantis teismui skundo nagrinėjimui pateikta bylos medžiaga, Probacijos tarnyba nuteistojo elgesį kontroliuoja nuo 2020 m. rugsėjo 11 d., nuteistasis su bausmės atlikimo sąlygomis ir tvarka bei nustatytų pareigų nevykdymo teisinėmis pasekmėmis supažindintas 2020 m. rugsėjo 25 d. Iš asmens bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis registravosi Užimtumo tarnyboje (a. b. 1. 44), 2020 m. spalio 6 d. atlygino nusikalstama veika Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą 116,68 Eur turtinę žalą (a. b. 1. 112). Taigi, nors byloje nėra ginčo dėl to, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdė dalį jam paskirtų įpareigojimų, tačiau priešingai, nei teigiama nuteistojo skunde, šis nevykdė visų jam paskirtų įpareigojimų bei pažeidė paskirtą draudimą – A. Š. vengė vykdyti teismo įpareigojimą ? dalyvauti elgesį keičiančioje programoje, taip pat pažeidė jam paskirtą draudimą nevartoti psichiką veikiančias medžiagas.
11. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2020 m. lapkričio 24 d. atlikus įvertinimą pagal HCR-20 metodika (past. – Istoriniai, klinikiniai ir rizikos valdymo duomenys (angl. The Historical, Clinical and Risk Management Scales) nuteistajam konstatuota didelė pakartotinio smurto rizika prieš kitus asmenis, todėl jam buvo taip pat rekomenduota dalyvauti psichologo konsultacijose, nepaisant to, nuteistasis psichologo paslaugų atsisakė (a. b. 1. 21, 25), nukreiptas į VšĮ „Sotas“ organizuojamą elgesį keičiančią programą, nuteistasis sudalyvavo tik 1 iš 4 programos užsiėmimų (a. b. 1. 23-24), dėl ko buvo įspėtas (a. b. 1. 13, 24, 26, 91, 105), tačiau ir po įspėjimo paskirtuose užsiėmimuose nedalyvavo. Nuteistąjį nukreipus į elgesį keičiančią programą „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, nustatytu laiku su juo susisiekti nepavyko (a. b. 1. 14-15, 27). Šios aplinkybės patvirtina nuteistojo nenorą keistis, o būdamas papildomai informuotas dėl gresiančių neigiamų teisinių pasekmių, jeigu bus netinkamai vykdoma laisvės apribojimo bausmė, nuteistasis sąmoningai ir piktybiškai atsisakė vykdyti jam paskirtą įpareigojimą, nors jį įvykdyti privalėjo ir tam buvo sudarytos visos reikiamos sąlygos.
12. Nuteistojo abejingumą ir atsainų požiūrį į jam paskirtą bausmę rodo aplinkybė, jog šis ne kartą pažeidė teismo draudimą nevartoti psichiką veikiančias medžiagas. Remiantis byloje esančiais duomenimis (a. b. l. 62, 108, 102-103, 117-118), be kita ko, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašais, nustatyta, jog nuteistojo atžvilgiu buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai, kurių metu buvo nustatyta, jog nuteistasis buvo neblaivus 2020 m. rugsėjo 22 d. – nustatytas 2.55 prom. girtumas, taip pat, nuteistąjį supažindinus su teismo nustatytų draudimo ir pareigų nevykdymo teisinėmis pasekmėmis (past. – 2020 m. rugsėjo 25 d.), 2020 m. gruodžio 24 d. nuteistajam buvo nustatytas – 2.53 prom. girtumas. Pastebėtina ir tai, jog remiantis Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis (b. l. 9-13) nuteistasis nuo 2021 m. vasario 20 d. iki 2021 m. vasario 21 d., vartojo alkoholinius gėrimus ir artimai kontaktavo su kitos šeimos ir (ar) namų ūkio asmenimis, taip sukeldamas pavojų išplisti COVID-19 infekcijai, dėl ko buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, siekiant padėti nuteistajam, šis buvo siunčiamas į konsultacijas, tačiau įstaigoje dėl priklausomybės alkoholiui nesikonsultavo, nukreiptas į Probacijos tarnybos specialistų organizuojamas konsultacijas dėl priklausomybės alkoholiui, taip pat nedalyvavo.
13. Nustatytas draudimo nesilaikymas ir įpareigojimų nevykdymas, jų sistemiškumas rodo tai, kad nuteistasis, turėdamas realią galimybę paskirtus įpareigojimus įvykdyti, be pateisinamų priežasčių, sąmoningai vengė atlikti jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę, taigi, nagrinėjamu atveju buvo pagrįstai sprendžiamas klausimas dėl nuteistajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu. Nors nuteistasis teigia, jog paskirta arešto bausmė yra per griežta, pastarąją prašydamas sušvelninti, teismas su šiais pareiškėjo argumentais nesutinka, kadangi nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta ne tik tai, kad nuteistasis sąmoningai vengė atlikti jam paskirtą bausmę, bet ir tai, kad pastarasis laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu ne kartą buvo baustas už administracinių nusižengimų padarymą – remiantis Administracinių nusižengimo registro išrašu (b. l. 9-13) po nuteistojo supažindinimo su bausmės atlikimo sąlygomis ir tvarka šis buvo baustas 10 kartų už administracinių nusižengimų padarymą. Be to, remiantis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje esančiais duomenimis laisvės apribojimo atlikimo metu nuteistasis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu A. Š. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (past. – veika padaryta 2020 m. rugsėjo 22 d.; nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. gegužės 13 d.). Aptartos aplinkybės liudija tai, kad nuteistajam skiriami įpareigojimai ar draudimai nedaro jokios teigiamos įtakos, o papildomos baudžiamojo poveikio priemonės ar intensyvi priežiūra, neizoliuojant nuteistojo, nebus pakankamos BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti. Įvertinęs aptartas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas laisvės apribojimo bausmę į 90 parų areštą, nepažeidė BK 49 ir 65 straipsniuose numatytų bausmių keitimo taisyklių ir jas pritaikė tinkamai, nuteistajam paskirta bausmė negali būti laikoma neproporcinga ar neteisinga – per griežta, todėl nuteistojo skundas atmetamas.
14. Analizuodamas nuteistojo skundo argumentus teismas pastebi, jog esant pagrįstam poreikiui nuteistojo motinos priežiūrai ši arba jos globėjas ar rūpintojas dėl socialinių paslaugų skyrimo gali kreiptis Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos apraše (patvirtintas Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-94) nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. Š. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.