Tauragės apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Tauragė) prokurorės Irinos Paulauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-10333-24 medžiaga, kurioje

M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Pagėgių savivaldybėje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) 2018 m. rugpjūčio 31 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 38 MGL (1900 Eur) bauda, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, turto konfiskavimas;

2) 2020 m. liepos 2 d. pagal BK 284 straipsnį 32 MGL (1600 Eur) bauda;

3) 2020 m. rugpjūčio 10 d. pagal BK 261 straipsnį laisvės apribojimu 1 metams 8 mėnesiams, įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje, neatlygintinai per 10 mėn. išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

4) 2021 m. spalio 5 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutartimi 2020 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę, 2022 m. balandžio 12 d. paleistas atlikęs arešto bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. G. mušdamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2024 m. kovo 17 d., apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), G. V. namuose, virtuvėje, išgertuvių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia tris kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. S. į veidą bei tris kartus kumščiu sudavė į galvą. Nuo suduotų smūgių A. S. nukritus ant grindų, M. G. vieną kartą koja spyrė nukentėjusiajam į sprandą, taip padarė odos nubrozdinimus sprando - pakaušio riboje, gilius nubrozdinimus su kraujosruvomis apatinėje lūpoje, nosyje, kairio viršutinio žandikaulio 1 kandžio išnirimą su dantenų kraujosruvomis, tai yra nukentėjusiajam A. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais M. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

2. M. G. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam pareikštų įtarimų pripažino visiškai bei parodė, kad anksčiau yra buvęs teistas už įvairias nusikalstamas veikas. Teigė, kad yra linkęs konfliktuoti, kai būna apsvaigęs nuo alkoholio. Supranta, kad negali vartoti tiek alkoholinių gėrimų, kad paskui pats savęs nekontroliuoja. Šiuo metu niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje taip pat nėra registruotas, gyvena padedant tėvams, jie jam duoda pinigų ir maisto. Kartais eina dirbti įvairius pavienius darbus pas žmonių, už tai gauna maisto, cigarečių. A. S. pažįsta labai gerai. Anksčiau su juo niekada nėra konfliktavęs ar susipykę. 2024 m. kovo 17 d. apie 19.00 val., gal šiek tiek anksčiau, tikrai neatsimena kiek buvo valandų, jis atėjo pas pažįstamą G. V.. Ten buvo jo žmona D. V., J. Z. ir R. Č.. Taip pat buvo ir A. S.. Jie visi kartu vartojo alkoholį, tiksliau gėrė alkoholinį alų. Jau buvo visi gerokai apsvaigę nuo alkoholio. Jis kažkuriuo momentu pradėjo kalbėti su A. S.. Pokalbio metu jie pradėjo pyktis, nes jam nepatiko, kaip A. S. pradėjo kalbėti apie jo giminaičius. Jis pradėjo ant jo pykti. Jie su A. S. iš pradžių sukonfliktavo žodžiu. Išvadino, kiek atsimena, vienas kitą įvairiais necenzūriniais žodžiais. Nežino kodėl, bet mano, kad iš pykčio, jog A. S. negražiai kalba apie jo gimines. Jis tyčia kumščiais trenkė A. S. į galvą ir veidą, tikrai nepasakys, kiek kartų kumščiu trenkė jam į galvą ir kiek kartų į veidą. Neneigia, kad galėjo tiek kartų trenkti, kiek yra nurodyta pranešime apie įtarimą. Buvo girtas, todėl neskaičiavo, kiek kartų jam sudavė. Po suduotų smūgių A. S. nukrito ant grindų ir jis tada dar vieną kartą koja spyrė jam į sprandą. Daugiau nieko jam nebedarė, nes jį patraukė nuo A. S. kitas sugėrovas, tai yra J. Z.. A. S. atsikėlė nuo grindų ir išeidamas iš V. namų dar kažką pasakė. Jis lyg dar norėjo jį vytis, bet nežino, ar būtų jam dar kur nors sudavęs, ar ne. A. S. daugiau pas V. negrįžo. Supranta, kad pasielgė neatsakingai, labai dėl to gailisi, buvo girtas ir nevaldė savo veiksmų. Jis atsiprašė A. S.. Jam padarytą žalą pilnai atlygino, pažadėjo ateityje daugiau jo atžvilgiu smurto nenaudoti. Žino, kad dėl A. S. padarytų sužalojimų jis buvo nuvežtas į Tauragės ligoninę bei kad Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 146,71 eurų turtinei žalai atlyginti, pripažįsta šį civilinį ieškinį ir jį atlygins (1 t., b. l. 15-159, 168-170).

Motyvuojamoji dalis

3. Be įtariamojo M. G. prisipažinimo, jo kaltė taip pat įrodyta šia bylos medžiaga:

3.1. Nukentėjusiojo A. S. parodymais, kuris ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. balandžio 17 d. vakare apie 18.30 val. jis nuėjo pas draugą G. V., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Su savimi jis nusinešė kelis butelius alaus, nes ketino su draugu išgerti. Tą dieną jis jau buvo truputį išgėręs. Nuėjęs pas G. V. ten rado sėdinčius J. Z., R. Č. ir V. žmoną D. V.. Jie visi vartojo alkoholį ir buvo neblaivūs, sėdėjo G. V. namų virtuvėje. Po kokio pusvalandžio pas G. V. atėjo M. G., kurį pažįsta, tačiau anksčiau kartu alkoholio nėra vartoję. M. G. su savimi taip pat turėjo alaus ir jis prisėdo kartu prie visų ir jie toliau gėrė. Geriant alų, jis su M. G. pradėjo kalbėti apie jo gimines, gyvenančius Šakininkų kaime. M. G. tai nepatiko ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. G. V. liepė M. G. eiti lauk iš jo namų, tačiau šis neklausė. M. G. pradėjo jį provokuoti sakydamas, kad trenktų jam į veidą. Jis tai atsisakė daryti ir sakė, kad M. G. eitų lauk iš V. namų, nes yra nepageidaujamas. Jam stovint virtuvėje, M. G. puolė jį bei pradėjo rankomis mušti į veidą bei galvą. Jis užsidengė galvą rankomis taip norėdamas apsiginti nuo jo smūgių. Nuo suduotų smūgių jis nuvirto ant žemės ir M. G. koja spyrė jam į sprandą. M. G. jam sudavė apie šešis smūgius į veidą bei galvos sritį. Muštynių metu M. G. bandė nuraminti J. Z.. Kai M. G. liovėsi jį mušęs, jis atsistojo, dar išgėrė ir išėjo lauk. Išeidamas jis M. G. pasakė, kad iškvies policiją. M. G. bandė dar jį vytis, tačiau jis pabėgo. Grįžęs namo pranešė apie įvykį. Pas jį į namus atvyko policija bei greitoji medicinos pagalba. Apžiūrėję jį medikai išvežė į Tauragės ligoninę apžiūrai, kur jam buvo nustatyti veido sumušimai - sužalota nosis, apatinė lūpa bei kliba viršutinis dantis. Visą įvykį matė G. ir D. V., J. Z.. R. Č. tuo metu miegojo kitame kambaryje. M. G. jo atsiprašė, žalą pilnai savanoriškai atlygino. Pretenzijų dėl jam padarytų sužalojimų niekam neturi, civilinio ieškinio nereiškia (1 t., b.l.92-95, 96-99).

3.2. Liudytojos D. V. parodymais, kuri ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji pažįsta M. G., jis ne kartą yra lankęsis jos ir vyro G. V. namuose, yra ne kartą kartu vartoję alkoholinius gėrimus. A. S. yra jai kaip sūnus, jis nuo penkiolikos metų gyveno jų su vyru namuose, jį užaugino kaip savo sūnų, nors jis nėra biologinis jų sūnus. Dabar A. S. gyvena atskirai nuo jų. 2024 m. kovo 17 d. nuo pietų ji su G. V. pradėjo gerti alų. Nežino, kiek buvo tiksliai valandų kai pas jų į svečius atėjo J. Z. ir R. Č., jie kartu toliau gėrė alų. Dar vėliau pas jų į namus atėjo ir M. G., ir A. S.. Nežino, kiek valandų buvo, kai jie atėjo, jie toliau visi gėrė alų. Vienu momentu pamatė, kaip M. G. pradėjo pyktis su A. S., tačiau nežino dėl kokios priežasties. Kai jie pradėjo pyktis, ji šaukė M. G., kad šis išeitų iš jų namų ir nekeltų triukšmo. Ji pati paskui nuėjo miegoti ir nieko nematė kas įvyko vėliau. A. S. tik kitą dieną pasakė, kad jį sumušė M. G.. Galėjo taip ir būti, nes M. G. yra stipresnis už A. S.. Dar kol nebuvo nuėjusi miegoti atsimena, kad M. G. šaukė A. S., kad šis jam suduotų į veidą, bet A. S. niekur M. G. nesudavė. Matė, kad jie vienu momentu namuose virtuvėje, kur ir vyko išgertuvės, susistumdė. Nematė, ar M. G. sudavė, ar ne A. S.. Mano, kad A. S. nemeluoja, nes jis yra ramus, nekonfliktiškas žmogus, be reikalo į policiją nesikreips pagalbos. Kitą dieną ji matė, kad A. S. veidas yra sumuštas, jis sakė, kad lyg ir dantis išmuštas (1 t., b. l. 117-120).

3.3. Liudytojo G. V. parodymais, kuris ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad M. G. yra pažįstamas, su juo anksčiau jokių konfliktų nėra turėjęs. Jis keletą kartų yra atėjęs pas juos į namus išgerti alaus, praleisti laiką. Jau mėnuo laiko kai jis su žmona kiekvieną dieną vartoja alkoholinius gėrimus. Nuo kasdienio alkoholio vartojimo negali su žmona tinkamai valdyti savo kūno ir viską gerai atsiminti. Atsimena, kad 2024 m. kovo 17 d. nuo pietų su žmona D. vėl pradėjo gerti alų, nežino kiek jo išgėrė. Jų namuose taip pat buvo J. Z. ir R. Č., visi karu gėrė alų. Jis nežino, kiek tiksliai buvo valandų, kai pas juos į namus atėjo M. G. ir A. S.. Jie taip pat atsivežė dar po pakuotę stipraus alaus. Jie atvyko ne kartu, tačiau toliau visi kartu gėrė alų, viskas buvo gerai, jokių konfliktų nebuvo. Būdamas jau stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, neatlaikė ir nuėjo į kitą kambarį miegoti. Prieš jam dar nueinant miegoti, taip pat miegoti buvo jau nuėjęs ir R. Č.. Kai jis iš virtuvės išėjo, kur buvo girtaujama, liko jo žmona D., J. Z., M. G. ir A. S.. Kas vėliau virtuvėje įvyko jis nežino, nematė, negirdėjo. Rytojaus dieną jam tik žmona D. pasakė, kad M. G. pradėjo konfliktuoti su A. S., sakė, kad jie lyg susimušė, bet D. nemačiusi to momento kaip M. G. sumušė A. S.. Sakė, kad D. tik vėliau dar nuvalė A. S. kruviną nosį (1 t., b. l. 124-127).

3.4. Liudytojo R. Č. parodymais, kuris ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra G. ir D. V. kaimynas. Daugiausiai praleidžia laiką jų namuose, savo namuose būna mažai. Jis pažįsta M. G. iš matymo. Nėra draugai, bet susitikę pasisveikina. Anksčiau yra kelis kartus vartoję alkoholį, bet jau seniai. A. S. taip pat pažįsta. Jis yra V. įsūnis ir dažnai lankosi jų namuose. 2024 m. kovo 17 d. po pietų, kiek tiksliai buvo valandų jis nežino, kaip ir kiekvieną dieną, jis kartu su V. ir J. Z. vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė stiprųjį alų. Nežino, kiek tiksliai galėjo būti valandų, bet jau buvo gal vakaras, pas V. atėjo M. G. ir A. S.. Jie atėjo ne vienu metu, gal pusvalandžio laikotarpiu, abu atsinešė dar nemažai alaus. Visi kartu gėrė alų, bendravo ir viskas buvo gerai. Jis jau buvo labai stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, kai nuėjo miegoti. Kai jis nuėjo miegoti, niekas nekonfliktavo. Kitą dieną jis sužinojo, kad M. G. sumušė A. S. (1 t., b. l. 131-134).

3.5. Liudytojo J. Z. parodymais, kuris ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis šiuo metu laikinai yra apsistojęs pas D. ir G. V.. 2024 m. kovo 17 d. jie su D. ir G. V., R. Č. nuo ryto pradėjo gerti alkoholinį alų. Po pietų, kiek tiksliai buvo valandų, jis nežino, į svečius pas V. atėjo ir M. G. su A. S.. Abu atsinešė dar po pakuotę alaus, jie atėjo ne kartu, atėjo skirtingu laiku, bet negali tiksliai dėl girtumo pasakyti kokiu laiku kiekvienas atėjo. Išgertuvių metu iš pradžių viskas buvo gerai, visi bendrai bendravo, gėrė alų. Vakare, nežino kiek tiksliai buvo valandų, bet jau galėjo būti po 20.00 val., M. G. su A. S. pradėjo tarpusavyje žodžiu pyktis. Tuo metu G. V. ir R. Č. jau miegojo. D. buvo labai stipriai apsvaigusi nuo alkoholio. Jis taip pat buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, bet atsimena, kad M. G. su A. S. pradėjo pyktis dėl kažkieno giminių. Pamatė, kad M. G. pradėjo muštis su A. S.. Matė, kaip M. G. kumščiais sudavė A. S. į galvą, kliuvo ir į veidą. Kiek kartų, kur tiksliai M. G. sudavė A. S. tikrai nepasakys, bet tikrai ne mažiau kaip tris kartus. Taip pat M. G. koja spyrė A. S. ir į galvą, nežino kiek kartų spyrė, bet vieną kartą tai tikrai matė. Jis pats išskyrė vaikinus ir neleido toliau muštis. Viskas vyko virtuvėje. Kai A. S. atsistojo, iš karto išėjo lauk iš V. namų. Girdėjo kaip sakė M. G., kad viską praneš policijai. Tiek M. G., tiek A. S. buvo apsvaigę nuo alkoholio (1 t., b. l. 138-141).

3.6. A. S. protokolu-pareiškimu, iš kurio matyti, kad jis nurodė, jog jį sumušė M. G. (1 t., b. l. 12-13).

3.7. 2024 m. kovo 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad tiksli nusikaltimo vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), G. V. namuose, virtuvėje (1 t., b. l. 18-20).

3.8. 2023 m. kovo 22 d. objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo išklausytas Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas ir išrašyti svarbiausi duomenys (1 t., b. l. 34-36).

3.9. 2024 m. kovo 17 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato tyrėjo R. A. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad 2024 m. kovo 17 d., 21.08 val. buvo gautas A. S., gyv. (duomenys neskelbtini) telefoninis pranešimas apie tai, kad prieš valandą būnant svečiuose Lumpėnų kaime (adreso nežino) pranešėją (43 metų) užpuolė pažįstamas M. G.. Išmušė dantį, spardė galvą. Reikalinga greitoji medicinos pagalba, skauda kaklą. Tarnybų laukia namuose. Alkoholio kiekio matuokliu A. S. nustatytas 1.87 promilių girtumas. M. G. nustatytas 2.80 promilių girtumas (1 t., b. l. 23-24).

3.10. 2024 m. balandžio 5 d. specialisto išvada Nr. G 106/2024(10), iš kurios matyti, kad A. S. padaryta odos nubrozdinimai sprando-pakaušio riboje, gilūs nubrozdinimai su kraujosruvomis apatinėje lūpoje, nosyje, kairio viršutinio žandikaulio 1 kandžio išnirimas su dantenų kraujosruvomis. Vertinant visumą ar kiekvieną sužalojimą atskirai, nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d. Dėl 1 (vieno) danties netekimo (išnirimo) prarasta 5 (penki) procentai pastovaus bendro darbingumo, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 85-87).

4. Pagal BK 140 straipsnį atsako tas, kas sukėlė fizinį skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą.

5. Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo M. G. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, surinkti įrodymai patvirtina jo įvykdytą nusikalstamą veiką, kadangi jis tris kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. S. į veidą bei tris kartus kumščiu sudavė į galvą, nuo suduotų smūgių A. S. nukritus ant grindų, jis vieną kartą koja spyrė nukentėjusiajam į sprandą, taip nukentėjusiajam A. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo duoti parodymai, nukentėjusiojo parodymai, liudytojų parodymai ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nekelia abejonių dėl kaltinamojo kaltės, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.

6. Prokurorė siūlo M. G. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje skirti jam 75 parų areštą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę mažinti vienu trečdaliu ir jam skirti 50 parų areštą.

7. M. G. su prokuroro sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi, jos dydžiu sutinka (2 t., b. l. 66 - 69).

8. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

9. Teismas, skirdamas bausmę M. G., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltinamojo kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. M. G. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnis), veikdamas tiesiogine tyčia. Jis teistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirbantis. M. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė –nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

10. Iš bylos duomenų matyti, kad M. G. teisiamas ne pirmą kartą, paskutinį kartą buvo pripažintas kaltu 2020 m. rugpjūčio 10 d. pagal BK 261 straipsnį ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė, tačiau jam nevykdant paskirtų įpareigojimų laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į areštą, 2022 m. balandžio 12 d. jis buvo paleistas atlikęs arešto bausmę, teistumas neišnykęs. Įvertinus šiuos duomenis daroma išvada, kad ankstesniu nuosprendžiu M. G. skirta bausmė nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, jis nedaro jokių išvadų iš ankstesnių teistumų ir vėl padarė nusikalstamą veiką, teismas vertina, kad jam skirtina prokurorės siūloma arešto bausmė. Įvertinęs atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobūdį, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas vertina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus 75 parų areštą. Taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu, nes kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu.

11. Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl patirtos 146,71 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 41 - 43). Šią žalą sudaro iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam suteiktas gydymo paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoms sumokėta suma. Iš ieškinio matyti, jog žala atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, dėl patirtų sužalojimų A. S. buvo teiktos gydymo paslaugos VšĮ Tauragės ligoninėje. Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutinka, įsipareigoja jį atlyginti, civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas, todėl pateiktas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, priteisiant prašomą sumą iš kaltinamojo.

12. M. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo pradėjimo vykdyti, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnius, 66 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsniu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 75 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. G. paskirti 50 parų arešto bausmę.

M. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo pradėjimo vykdyti, o pradėjus vykdyti bausmę - panaikinti.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš M. G. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 146,71 Eur turtinei žalai atlyginti.

Išaiškinti M. G., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos, paduoti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.