- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-27
- Bylos Nr.
- ATP-1020-487/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-04-3-00252-2012-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Jolanta Čepukėnienė, Jolanta Čep
- Pažeidėjas
- A. M.
- Kategorijos
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla, iškelta I. P. (I. P.) pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124 straipsnio 6 dalį, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, nutraukta.
Protokolą surašiusi institucija - Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius informuotas apie galimybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nustatytus šioje byloje, patraukti administracinėn atsakomybėn A. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. P. surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d. už tai, kad jis 2011-07-04, apie 15.20 val., S. B.-Užtvankos g. sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Chrysler Voyager“, v/n (duomenys neskelbtini) ir viršydamas leistiną 60 km/h greitį, važiavo 111 km/h greičiu, t. y. viršijo leistiną greitį daugiau kaip 50 km/h.
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas I. P. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nesant ATPK 124 str. 6 d. numatyto pažeidimo sudėties.
Šalies argumentai
Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo ją nagrinėjusiam apylinkės teismui arba grąžinti bylą iš naujo tirti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.
Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog I. P. savo parodymais klaidino teismą, nurodydamas, jog S. G. priklausančiu automobiliu „Chrysler Voyager“, v/n (duomenys neskelbtini), naudojosi tik nuo 2011 m. spalio mėnesio, kadangi byloje yra duomenų, jog jis, vairuodamas būtent šį automobilį, rugpjūčio mėnesį padarė kitą administracinį teisės pažeidimą. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog tikėtina, kad liudytojas S. G., kuris teismui paaiškino, jog A. M. naudojosi jo automobiliu „Chrysler Voyager“, v/n (duomenys neskelbtini) nuo 2011 metų gegužės iki spalio mėnesio, davė melagingus parodymus, kadangi Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos centrinio duomenų banko informacija liudija, jog A. M. iš Lietuvos išvyko 2010-04-15 į užsienį, o duomenų apie jo buvimą po to Lietuvoje nėra. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas šią bylą, turėjo apklausti liudytoją - administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusį patrulį J. O., kurio parodymai yra svarbūs. Institucijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas savo sprendimą motyvavo, remdamasis vien spėjimais ir prielaidomis, bei nepagrįstai I. P. atžvilgiu administracinio pažeidimo bylą nutraukė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą I. P. prašo netenkinti Institucijos apeliacinio skundo ir jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad jis 2011-11-06 buvo sustabdytas, vairuojant S. G. priklausantį automobilį „Chrysler Voyager“, v/n (duomenys neskelbtini), dėl naudojimosi mobiliojo ryšio telefonu. Pristačius į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patalpas, jis buvo papildomai informuotas, kad tuo pačiu automobiliu 2011-07-04 buvo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, t.y. leistino greičio viršijimas daugiau nei 50 km/h. Jam nesutikus su šiuo teisės pažeidimu, buvo parodytos greičio matuoklio padarytos nuotraukos. Kadangi nuo teisės pažeidimo buvo praėję daug laiko, jis neprisiminė tokio atvejo ir nebuvo įsitikinęs, jog tuo metu vairavo S. G. priklausantį automobilį, o pagal nuotraukas neįmanoma nustatyti teisės pažeidimą padariusio asmens, I. P. pasiūlė kreiptis į transporto priemonės savininką, kad pastarasis nurodytų asmenį, vairavusį automobilį 2011-07-04. Jis teisme nurodė, kad retsykiais vairuoja teisės pažeidimo padarymo metu užfiksuotą transporto priemonę, tačiau galimai 2011-07-04 nėra padaręs teisės pažeidimo.
Pasak I. P., jam negalėjo būti paskirta administracinė nuobauda, kadangi buvo praleistas Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. 1 d. nustatytas 6 mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Nurodo, kad, remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. 3 d., negalima pagrįsti jam administracinės nuobaudos paskyrimo, nes jis gyvena Lietuvoje ir turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nebuvo išvykęs ir negyveno užsienyje, neturėjo ilgalaikių sveikatos problemų bei nebuvo kitų aplinkybių, pagal kurias būtų galima pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminus.
Atsiliepime nurodoma, kad, remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 260² str., 2011-07-04 užfiksavus teisės pažeidimą, padarytą S. G. priklausančia transporto priemone, policijos pareigūnai privalėjo pastarajam surašyti ir išsiųsti administracinio teisės pažeidimo protokolą kartu su administraciniu nurodymu, o S. G., jeigu teisės pažeidimą padarė ne jis, per dešimt dienų nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo įteikimo dienos privalėjo atvykti į instituciją, kurios pareigūnas nustatė teisės pažeidimą, ir pranešti duomenis apie asmenį, kuris teisės pažeidimo padarymo metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui priklausančia transporto priemone. Kaip matyti iš bylos medžiagos, policijos pareigūnai nedarė to, taip pažeisdami teisėtumo principą, o teismas toleravo tokius pažeidimus. Anot I. P., 2012-06-21 nutarimu apylinkės teismas patvirtino ankstesnius tiek pareigūnų, tiek teismo suklydimus ir administracinio teisės pažeidimo bylą pagrįstai nutraukė.
Motyvuojamoji dalis
Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas.
Vieni iš Lietuvos Respublikos ATPK 248 straipsnyje nurodytų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes bei išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Nustatant reikšmingas bylai aplinkybes, yra remiamasi įrodymais. Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (LR ATPK 256 str. 1 d.). Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (LR ATPK 256 str. 2 d.).
Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje yra nustatyta, kad įrodymus organas (pareigūnas) įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais, įvertinant surinktų įrodymų pakankamumą, nuoseklumą, galimus jų prieštaravimus, logiškumą, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes, įrodymų šaltinių patikimumą. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-2625/2011, N575-2433/2011 ir kt.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2625/2011). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, I. P. teismo posėdžio metu nurodė, jog S. G. priklausantį automobilį „Chrysler Voyager“, v/n (duomenys neskelbtini) jis vairuoja nuo 2011 m. spalio mėnesio (b.l. 62), tačiau, kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, policijos informacinėje sistemoje užfiksuota, jog jis, vairuodamas minėtą automobilį, padarė kitą administracinį teisės pažeidimą 2011 m. rugpjūčio 25 d. (b.l.11). Tačiau pirmosios instancijos teismas šio prieštaravimo nesiaiškino ir dėl jo nepasisakė.
Be to, pagrįstų abejonių kelia ir liudytojo S. G. teismui duoti parodymai apie tai, jog, 2011-07-04 darant administracinį teisės pažeidimą, automobilį „Chrysler Voyager“, v/n (duomenys neskelbtini) galėjo vairuoti A. M., kuriam jis buvo perdavęs šią transporto priemonę naudotis laikotarpiu nuo 2001 m. gegužės mėnesio iki spalio mėnesio (b.l. 62). Tačiau teismas, vertindamas pirmiau nurodytą prieštaravimą, nesiaiškino, ar užfiksuotu pažeidimo padarymo laiku A. M. galėjo vairuoti automobilį, nesvarstė galimybės išsireikalauti rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad A. M., kuris pagal byloje esančią informaciją yra išvykęs į užsienį, 2011-07-04 buvo Lietuvoje. Taigi, laikytina, kad byloje nėra pašalintos abejonės, jog S. G. transporto priemonę 2011-07-04 buvo perdavęs A. M., o ne I. P..
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole Nr. 39U-990366-11 užfiksuota, kad 2011-07-04, 15.20 val., S. B.-Užtvankos g., Vilniuje, S. G. priklausantis automobilis „Chrysler Voyager“, v/n (duomenys neskelbtini), viršijo leistiną greitį daugiau kaip 50 km/h., tačiau protokole užfiksuota vairuotojo nuotrauka yra neryški, pagal ją negalima nustatyti, koks asmuo vairavo transporto priemonę (b.l. 8). Apygardos teismo nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai nesvarstė galimybės kreiptis į policijos pareigūnus, siekiant gauti geresnės kokybės nuotrauką, panaudojus policijos pareigūnų turimą specialią kompiuterinę įrangą, kas leistų išsklaidyti esamas abejones dėl teisės pažeidimą padariusio asmens tapatybės. Tuo pačiu svarstytina galimybė teismo posėdyje apklausti policijos pareigūną J. O., kuris, sustabdęs I. P. dėl kito administracinio teisės pažeidimo, su juo aiškinosi ir nagrinėjamo pažeidimo padarymo aplinkybes.
Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nebuvo aktyvus ir nesiėmė visų priemonių byloje esantiems neaiškumams pašalinti, taip pažeisdamas pareigą visapusiškai ir pilnutinai išaiškinti bylos aplinkybes, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. nutarimas naikintinas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama.