Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Renatos Augutavičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis nepilnametį vaiką, dirbantis pagal individualią veiklą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. S. 2025 m. gegužės 9 d., apie 8.25 val., sankryžoje, esančioje Vilniuje, Linksmoji g./Pramonės g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį CITROEN C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,94 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis S. S. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad automobilis CITROEN C5 nuosavybės teise jam nepriklauso, jis priklauso M. S., jis kaltinamajam buvo patikėjęs pataisyti automobilį CITROEN C5, paliko remontuoti maždaug prieš pusantro mėnesio. 2025 m. gegužės 9 d., apie 8.00 val. kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, su automobiliu CITROEN C5 išvažiavo iš dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini), kuriose jis ir gyvena, važiavo į degalinę „Kristija“ nusipirkti cigarečių. Nakties metu buvo pavartojęs alkoholio – degtinę, buvo išgėręs 400 g degtinės. Jam važiuojant Linksmoji g./Pramonės gatvių sankryžoje, iš šalutinio kelio suko į dešinę pusę ir nepastebėjo tiesiai, jam iš dešinės pusės, važiuojančio automobilio LEXUS RX 450h, į kurį jis automobilio CITROEN priekiu atsitrenkė į kito automobilio kairį šoną. Kaltinamasis automobilio LEXUS vairuotojo paklausė, kiek jam kainuos remontas, jis jam pasakė, kad kvies policiją. Jis policijos nelaukė ir palikęs automobilį CITROEN C5 išėjo link savo dirbtuvių pusės. Neatsimena, kaip jis buvo užėjęs į parduotuvę ir joje vartojo alkoholį. Jis neatsimena, kaip jam pareigūnai tikrino jo blaivumą, neatsimena ar su alkotesterio rodmenimis sutiko, buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Kaltinamasis vykdo individualią veiklą, dirba restauratoriumi, turi savo dirbtuves, kuriose ir gyvena, jo mėnesio pajamos yra mažos, šiais metais iš viso turi pinigų tik maistui. Jis turi nepilnametę dukrą, kuriai moka išlaikymą, kai gali, išlaikymą moka ne visada.

2025 m. gegužės 9 d. Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad S. S. 2025 m. gegužės 9 d., 8.56 val. pirmojo tikrinimo metu nustatytas 5,01 promilių neblaivumas, o 9.16 val. antrojo tikrinimo metu nustatytas 2,94 promilių neblaivumas. Pridėti alkotesterio kvitai. Nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba. Įvertinus bendrą asmens būklę: eiti tiesia linija – pėda po pėdos negalėjo, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negalėjo).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso M. S..

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2010 m., kaina su PVM – 3 898 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis S. S. 2025 m. gegužės 9 d., apie 8.25 val., Vilniuje, Linksmosios ir Pramonės gatvių sankryžoje vairavo automobilį CITROEN C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,94 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tai įrodo paties kaltinamojo paaiškinimai, liudytojo M. T. paaiškinimai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, alkoholio kiekio matuoklio rodmenys, neblaivumo nustatymo akto duomenys bei kiti byloje surinkti įrodymai. Šiais savo veiksmais S. S. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Atsižvelgiant į kaltinamojo S. S. paaiškinimus ir nustatytas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, konstatuotina, jog kaltinamasis suvokė, jog yra pavartojęs alkoholį, kuomet būdamas apsvaigęs, nuo alkoholio nutarė vykti į parduotuvę cigarečių. Taigi, kaltinamasis S. S. suvokė, jog yra neblaivus ir negali vairuoti automobilio. Įvertinus tai, kad KET reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tai, jog KET draudžia esant neblaiviam ir neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir tai suprasdamas, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai. Juolab kad kaltinamasis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už analogišką nusikalstamą veiką 2023 metais ir dėl to jam jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto (automobilio) konfiskavimas.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, jog S. S. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl bausmės skyrimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Kaltinamasis S. S. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko, prašė jam leisti paskirtą baudą sumokėti per 4 kartus.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis, nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis – tokios būklės transporto priemonės vairavimas kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei – ką patvirtina ir nagrinėjamo įvykio aplinkybės, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad KET draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, tačiau sąmoningai šio draudimo nepaisė; taip pat – suprantant, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad S. S. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – S. S. darbingo amžiaus, šiuo metu dirbantis pagal individualią veiklą (ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad gaunamos darbinės pajamos yra labai mažos, jų pakanka tik įsigyti maistui), (duomenys neskelbtini), turintis nepilnametį vaiką. Kaltinamasis laikomas neteistu, tačiau pažymėtina, kad 2023 m. spalio 6 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltinamojo S. S. atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl analogiškos nusikalstamos veikos padarymo, ikiteisminio tyrimo metu taikant laidavimo institutą. Taip pat, S. S. baustas administracine tvarka (paskirtas baudas linkęs sumokėti). Nors duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra, tačiau nagrinėjamo įvykio aplinkybės sudaro pagrindo manyti, jog kaltinamasis jau ilgą laikotarpį turi problemų dėl nesaikingai vartojamo alkoholio ir problemų dėl savo elgesio, esant apsvaigus nuo alkoholio.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – baudą. Prokurorės siūlomas bausmės dydis šiuo atveju yra per didelis ir neproporcingas, kadangi kaltinamasis yra neteistas, jo finansinė padėtis yra pakankamai sunki, dėl nagrinėjamo įvykio kils ir daugiau turtinių padarinių, dėl to kaltinamajam skirtina 90 MGL (t. y. 4 500 Eur) bauda. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, S. S. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam paskirtina 60 MGL (t. y. 3 000 Eur) dydžio bauda.

Ikiteisminio turimo metu, kaltinamasis S. S. sutikdamas su bausmės rūšimi ir dydžiu, prašė leisti paskirtą baudą sumokėti dalimis. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis S. S. yra dirbantis, tačiau kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu – jo gaunamos pajamos yra mažos, jų užtenka tik maistui ir ne visada gali mokėti dukrai išlaikymą, neturima duomenų apie tai, kad turėtų pajamų, santaupų ar kitokio turto, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra per trumpas. Dėl šios priežasties, teismas sprendžia, kad yra pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos, savanoriško mokėjimo laikotarpį ir kaltinamajam S. S. nustatytinas 6 mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

S. S., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,94 promilių neblaivumas, tuo sukeldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, ką patvirtina nagrinėjamo įvykio aplinkybės – vairuodamas transporto priemonę sukėlė eismo įvykį, dėl kurio ir buvo nustatyta nagrinėjama nusikalstama veika. Taigi S. S. tokias savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET. Pabrėžtina, kad kaltinamasis S. S. ne pirmą kartą yra traukiamas atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu (kaip jau minėta, jo atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl analogiškos nusikalstamos veikos padarymo), tačiau tinkamų išvadų dėl savo elgesio nepadarė, o tai lėmė analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), tačiau trumpesniam terminui nei siūlė prokurorė – 4 metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. gegužės 21 d. (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnis).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys). BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis S. S. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas trečiam asmeniui – M. S. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė sudaro 3 898 Eur su PVM. Šis automobilis pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Nustačius, kad transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jos konfiskavimas yra privalomas. Kadangi nagrinėjamu atveju automobilis „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui, kuris pagal bylos duomenis nežinojo ir nematė, kokios būklės kaltinamasis vairavo šį automobilį, taip pat nenustatyta BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, iš kaltinamojo Valstybės naudai išieškotina šio automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 3 898 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Be to, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pagal jį charakterizuojančius duomenis jau ilgą laikotarpį turi problemų dėl jo elgesio, vartojant alkoholį, o nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis praktiškai iš karto po nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis ėjo į šalia esantį barą ir vartojo alkoholį, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72⁵ straipsnyje, t. y. dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ir kursuose, kuris turi būti įvykdytas per 6 mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam S. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktini nepakeisti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikintini.

Kaltinamasis S. S. laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisių apribojimas nebuvo taikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų ir daiktų, reikšmingų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 MGL (4 500 Eur) (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. S. paskirti galutinę bausmę – 60 MGL (3 000 Eur) (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti S. S. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 (keturiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gegužės 21 d.;

2) išieškoti iš S. S. Valstybės naudai automobilio „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 898 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, S. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ir kursuose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

S. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, VĮ „Regitra“ pranešti apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones S. S. atėmimą 4 (keturiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gegužės 21 d.

Išaiškinti nuteistajam S. S., kad kaltinamasis nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokėti visą paskirtą baudą.

Bauda mokama Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį e1-2497-1017/2025, įmokos kodas 6801): LT78 7290 0000 0013 0151 – AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas; LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038 – AB „Artea bankas“ (buvęs AB Šiaulių bankas); LT74 4010 0510 0132 4763 – Luminor Bank AS Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB „Urbo bankas“ (buvęs UAB Medicinos bankas).

Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.