Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3052-1087/2024 pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui V. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir bendro turto padalijimo, bei pagal atsakovo V. P. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys byloje – akcinė bendrovė Luminor bank, akcinė bendrovė Lietuvos draudimas, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1) nutraukti tarp ieškovės ir atsakovo V. P. (toliau – ir atsakovas arba apeliantas) (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2) nustatyti, jog santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo (duomenys neskelbtini), kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi;

3) nepilnamečių vaikų K. P. ir I. P. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove;

4) priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą kiekvienam po 324 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki vaikų pilnametystės, piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskiriant ieškovę, nustatant, kad piniginių lėšų pervedimo diena – einamojo mėnesio 15-oji diena;

5) priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai I. P. 2 037 Eur išlaikymo įsiskolinimą, o nepilnamečiam sūnui K. P. 2 147 Eur išlaikymo įsiskolinimą, apskaičiuotą už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 9 d. iki ieškinio pateikimo dienos;

6) nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką;

7) padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausantį turtą;

8) priteisti ieškovei iš atsakovo 880 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę santuokinio turto dalį;

9) priteisti ieškovei iš atsakovo 17 739,22 Eur kompensaciją už bendrosios sutuoktinių nuosavybės turtui įgyti panaudotas asmenines lėšas;

10) nustatyti, kad ieškovė asmeniškai atsako už prievoles, kilusias pagal Lanksčių įmokų kredito kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini);

11) priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

1) nutraukti šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2) nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo (duomenys neskelbtini), kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi;

3) po santuokos nutraukimo nuolatinę K. P. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu, I. P. – su ieškove;

4) nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką;

5) priteisti iš atsakovo I. P. ir iš ieškovės K. P. išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacija, I. P. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę, o K. P. – atsakovą;

6) padalinti santuokoje įgytą turtą;

7) nustatyti šalims prievoles pagal kredito ir turto draudimo sutartis;

8) priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

3. Priešieškinio reikalavimų užtikrinimui atsakovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo procesinio sprendimo byloje priėmimo nustatyti nepilnamečio vaiko K. P. gyvenamąją vietą su atsakovu ir priteisti iš ieškovės nepilnamečio vaiko K. P. laikiną išlaikymą po 274 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarką, atsakovą paskiriant šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

4. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas grindė tuo, kad institucijos, teikiančios išvadą, išvadoje nurodyta, jog K. P. su seserimi kiekvieną dieną po pamokų ateina pas atsakovą, ten pavalgo, ilsisi po pamokų, bendrauja su draugais, o pamokas ruošia sugrįžęs į namus pas mamą. 2023 m. spalio 13 d. išvadoje berniukas taip pat yra nurodęs, kad jeigu reikėtų rinktis, su kuriuo iš tėvų nuolatinai gyventi, jis norėtų gyventi su tėčiu, o su mama bendrauti, nes jis artimesnis jaučiasi su tėčiu. Atsakovo nuomone, geriausiai vaikų interesus atitiktų tai, jei dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, sūnaus – su atsakovu.

6. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateiktoje išvadoje (reg. Nr. DOK-144047) nurodė, kad atsakovo prašymas K. P. laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu neprieštarauja vaikų interesams, nes K. P. yra išsakęs savo nuomonę dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir nurodęs, kad norėtų, jog jo nuolatinė gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu. Vaikai tarpusavyje yra artimi, tačiau vieno vaiko gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, o kito su atsakovu, vaikai atskirties nepajustų, nes abu kiekvieną dieną bendrauja ir su ieškove, ir su atsakovu. Teismui K. P. laikiną gyvenamąją vietą nustačius su atsakovu, iš ieškovės turėtų būti priteistas išlaikymas sūnui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

13.1. Skundžiama nutartimi tinkamai įvertinti byloje esantys įrodymai, tinkamai pritaikytos materialinės ir procesinės teisės normos ir pagrįstai šalių nepilnamečių vaikų laikina gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove.

13.2. Atsakovas nepagrįstai atskirajame skunde teigia, kad yra diskriminuojamas dėl lyties ir teismas neturėjo spręsti, jog vaikams labiau reikalinga motinos globa. Faktas, jog vaikams labiau reikalinga ieškovės globa, yra nustatytas ne remiantis argumentais dėl lyties, o byloje pateiktais įrodymais, liudijančiais, jog ieškovei tenka didesnė vaikų priežiūros dalis ir vaikai labiau prisirišę prie mamos. Pagrindinė vaikų priežiūra (sukontroliuoti namų darbų ruošą, suruošti vaikus sekančiai dienai, skalbti jų drabužius ir kt.) ir dienos rėžimo užtikrinimas tenka ieškovei.

13.3. Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad ieškovė yra užsiėmusi savo darbais ir neva atsakovo indėlis į vaikų priežiūrą yra didesnis. Ieškovė iš darbo grįžta kaip ir dauguma asmenų 18.00 val., taigi ji turi pakankamai laiko pasirūpinti vaikais. Vaikai grįžę į namus valgo vakarienę, ruošia pamokas, rengiasi kitai dienai ir ilsisi. Taigi, viskam yra pakankamai laiko. Pas atsakovą vaikai būna tik kelias valandas po pamokų.

13.4. Skundžiamos nutarties motyvai partvirtina faktą, jog teismas vadovavosi įrodymų visumos taisykle ir išvados yra padarytos remiantis ne konkrečiu atskiru argumentu, o vertinant visą byloje surinktą medžiagą.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta šalių nepilnamečio sūnaus laikina gyvenamoji vieta su ieškove, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas, todėl laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos šalių reikalavimams patenkinti.

17. Be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.

18. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose bei užtikrinanti laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tame tarpe nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-47-340/2021; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1240-852/2020). Ši laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, yra išimtinio pobūdžio (lot. ultima ratio) ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams iš vieno iš tėvų pusės. Taigi, turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės, o pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą tenka būtent prašančiam taikyti tokią procesinio pobūdžio priemonę. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė, iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

19. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismas skundžiama nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki galutinio teismo procesinio sprendimo byloje priėmimo nustatė šalių nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškove. Tokį procesinį sprendimą teismas priėmė, įvertinęs tai, kad abu vaikai turi tarpusavio ryšį, todėl skirtingų gyvenamųjų vietų nustatymas prieštarautų nepilnamečių vaikų interesams, be to, vaikai gyvena jiems įprastinėje aplinkoje, kurioje gyveno iki šalims pradėjus skyrybų procesą.

20. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas diskriminuoja atsakovo teises ir gebėjimus rūpintis vaikais, nors, anot apelianto, jis pastoviai rūpinasi vaikų auklėjimu ir ugdymu, ko ieškovė užtikrinti negali, nes iš darbo grįžta tik po 18.00 val. Apeliantas taip pat remiasi Skyriaus išvadoje sūnaus išsakyta nuomone dėl nuolatinio gyvenimo su atsakovu, todėl sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių turėtų būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, o vaikai nebūtų išskirti, nes kasdien po pamokų susitiktų pas atsakovą jo namuose. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais.

21. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad vaikai gyvena ten, kur gyveno šalys su vaikais iki pradedant skyrybų procesą, o vaikai pas atsakovą būna po pamokų dėl to, jog ieškovė dirba ir po darbo grįžta apie 18.00 val. Vaikai būdami pas atsakovą namuose leidžia laiką, tačiau pamokas ruošia grįžę į ieškovės namus. Taip pat šalių procesiniuose dokumentuose ir posėdžių metu nurodytos aplinkybės patvirtinta ir tą faktą, kad vaikams šiuo metu gyvenant su ieškove, nepaisant to, jog jie po pamokų praleidžia kelias valandas atsakovo namuose, pagrindinė vaikų priežiūra tenka ieškovei. Be to, atsakovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepagrindė šalių sūnui ir jo interesams galimos grėsmės, jei iki išsprendžiant ginčą iš esmės sūnus gyvens kartu su ieškove, tokių aplinkybių byloje esančiais duomenimis nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Taigi, byloje esančių duomenų visuma nepatvirtina, kad šiuo metu nustatyta vaiko laikinoji gyvenamoji vieta su ieškove vaikui būtų nesaugi, daranti neigiamą emocinę, psichologinę ar fizinę įtaką ar net žalinga, iš esmės neatitinkanti vaiko interesų ir neužtikrinanti vaiko poreikių. Be to, byloje nėra ir įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi šalių nepilnamečiu vaiku, jo sveikata, auklėjimu, priežiūra, ugdymu ir kt.

22. Nagrinėjamu atveju atsakovas, pateikęs tokį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kai prašo vieno vaiko laikinąją gyvenamąją vietą nustatyti su juo, o kito – su ieškove, ir vadovaujasi Skyriaus pateikta išvada dėl sūnaus išsakytos nuomonės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, turbūt labiau siekia, kad dar byloje nepriėmus galutinio procesinio sprendimo būtų išspręstas atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia atsakovo dėmesį į tai, jog sprendžiant laikinos gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas nenagrinėja visų aplinkybių iš esmės, o tik vertina esamą situaciją ir galimą grėsmę vaikui bei jo interesams, ir šiuo atveju tik nustačius, kad šalių sūnaus interesams kyla reali grėsmė iš ieškovės pusės, t. y. ieškovės elgesys ar gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba ji pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis, pirmosios instancijos teismas galėjo (galėtų) šalių sūnaus laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu.

23. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kiekvienu atveju, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikino pobūdžio, taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti apsvarstytą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas, nes įprastos aplinkos keitimas gali vaikui padaryti tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelti emocinių išgyvenimų. Vis tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, todėl tik nagrinėdamas bylą iš esmės teismas įvertina aplinką, kurioje vaikas gyvena, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustato, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

24. Apibendrinant nurodytus argumentus, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nenustatęs grėsmės vaiko interesams, pagrįstai šalių sūnaus laikiną gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis skundžiamoje dalyje paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.