Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irmutė Kliučinskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės A. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, šiuo metu esanti (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbanti, bausta administracine tvarka, teista Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. rugpjūčio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 64¹ straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, šią bausmę atlikusi, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamoji E. R. 2024 m. rugpjūčio 16 d. apie 21 val. 30 min. Alytaus mieste, (duomenys neskelbtini) esančio buto kambaryje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, mušė ir smurtavo prieš savo šeimos narį – motiną D. R., kuomet žodinio konflikto metu, stumdantis tarpusavyje, tyčia sudavė kumščiu D. R. į kairės pusės veido sritį ir pastūmė rankomis, dėl to ši nugriuvo ant grindų ir galva atsitrenkė į stalą ir jai, gulinčiai ant grindų, 5 kartus spyrė į rankas, kojas, į dešinės pusės klubą, taip šiais veiksmais nukentėjusiajai D. R. sukeldama fizinį skausmą.

Kaltinamoji E. R. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos ir paaiškino, jog ji yra priklausoma nuo alkoholio jau 8 metus, niekur nedirba, ją išlaiko motina D. R., pati gauna tik socialinę pašalpą – 170 Eur. Jai užeina „daugiadienės“, tuomet vartoja alkoholį kasdien apie mėnesį laiko. Kai būna blaivi, su motina sutaria gerai, jos yra artimos, o kai ji vartoja alkoholį, tai motina dėl to pyksta. 2024 m. rugpjūčio 16 d. ji buvo nusipirkusi 3 butelius sidro ir butelį degtinės ir viena tai vartojo savo kambaryje. Vakare, tikslaus laiko nepasakys, pas ją į kambarį atėjo jos motina D. R., kadangi ji pati kalbėjo telefonu, o motina jos paklausė „kodėl taip garsiai kalbi?“. Kadangi ji buvo neblaivi, tai visada garsiai kalba, bet tai daro netyčia. Tuomet ji liepė motinai išeiti. Ji dar paprašė duoti telefoną, nes norėjo klausyti muziką, jos pradėjo konfliktuoti dėl to, kad motina ant jos šaukė, nes ši garsiai kalbėjo telefonu. Atsistoję, jos pradėjo stumdytis, tačiau motinai nesudavė jokių smūgių kumščiu, kaip tai nurodyta pranešime apie įtarimą. Tačiau ji pati neprisimena ir negali paaiškinti visų šio įvykio aplinkybių. Prisimena, kad motiną pastūmė rankomis, o pastaroji, kadangi buvo neblaivi, tai nugriuvo ant grindų. Ji nežino, iš kur pas motiną atsirado sužalojimas po akimi, galimai ji susižalojo griūdama, kai ją pastūmė. Ji tiesiog nekenčia savo motinos, kai būna neblaivi ir galimai tuo metu buvo agresyvi bei įpykusi, todėl ir galėjo įspirti jai kojomis, kai ši gulėjo ant grindų. Tačiau ji negali pasakyti, kiek kartų spyrė motinai. Jai laikant motinos telefoną rankose, į jos telefoną paskambino motinos draugas S., kuris suprato, kad ji buvo neblaivi, todėl jai pasakė, kad iškvies policiją. Vėliau motina išvijo ją iš buto ir užsirakino duris, todėl ji nuėjo pas kaimyną, gyvenantį (duomenys neskelbtini), ir paprašė, kad tas kaimynas pasakytų motinai, jog ši ją įleistų. Dėl tokių savo veiksmų ji nuoširdžiai gailisi. Po šio įvykio ji atsiprašė motinos, tačiau ši sunkiai jai atleido. Ji pati jau nori keisti savo gyvenimą, nori daugiau nevartoti alkoholinių gėrimų, tačiau jai sunkiai sekasi. Dar kartą nori pasakyti, kad labai gailisi, tiesiog alkoholis ją piktybiškai užvaldo.

Motyvuojamoji dalis

Be pačios kaltinamosios E. R. prisipažinimo bei paaiškinimų, jos kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais.

Nukentėjusioji D. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog ji gyvena su savo dukra E. R. (duomenys neskelbtini) esančiame bute. Jos dukra jau 8 metus priklausoma nuo alkoholio, ji nedirba, neturi savo šeimos, todėl pati ją ir išlaiko. Jų tarpusavio santykiai iki dukros priklausomybės atsiradimo buvo geri ir normalūs, tačiau, kai jos dukra nuo 16 metų pradėjo vartoti alkoholį, jų santykiai pašlijo, nes išgėrusi alkoholio, dukra tampa labai agresyvi. Kai dukra baigia savo pašalpos pinigus, tai ši tiesiog reikalauja pinigų, psichologiškai smurtauja arba pati paima jos pinigus. Šiuo metu ji pati jaučiasi dvasinėje duobėje, tiesiog yra sugniuždyta dėl tokio gyvenimo „pragare“. 2024 m. rugpjūčio 16 d., grįžusi iš darbo, pamatė, kad dukra savo kambaryje geria alkoholį, pati dėl to susinervino ir pradėjo vartoti alkoholį, nors išgeria labai retai, bet tą dieną jai „trūko nervai“, todėl pati gėrė vyną. Ji buvo savo kambaryje, o vakare pas ją į kambarį atėjo dukra ir pradėjo reikalauti telefono, kad galėtų klausytis muziką per ausines. Ji nedavė telefono, todėl dukra jį atėmė ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Dukra pradėjo vadinti ją necenzūriniais žodžiais „bjaurybe, <...>“. Joms būnant kambaryje ir konfliktuojant, jos pradėjo tarpusavyje stumdytis, dukra sudavė jai dešinės rankos kumščiu 3 kartus į kairės pusės veido sritį bei ją pastūmė rankomis, nuo smūgio ji nugriuvo ir griūdama atsitrenkė į stalo kampą. Dėl šio atsitrenkimo ji jautė ilgalaikį skausmą, galvoje buvo „mėlynė“. Jai nugriuvus ant grindų, dukra įspyrė 5 kartus į abi rankas, į abi kojas, į dešinės pusės klubą. Po šių spyrių ji jautė ilgalaikį skausmą. Tuo metu kai ją spardė, ji rėkė, kad dukra nustotų, tačiau pastaroji nereagavo, ji tik vartojo keiksmažodžius. Dėl suduotų smūgių į veidą ji jautė ilgalaikį skausmą ir po kaire akimi atsirado kraujosruva. Jai gulint ant grindų, suskambo jos telefonas, kuriuo atsiliepė dukra E. R. Jai skambino draugas S. S., kuris norėjo pasikalbėti, tačiau dukra nedavė jai telefono ir jis suprato, kad vyksta konfliktas, todėl jis greitai atvyko. S. S. pamatė ją sumuštą, netrukus atvyko ir policijos pareigūnai, kurių ji pati nekvietė, bet galimai dėl buvusio triukšmo policijos pareigūnus iškvietė kaimynai. Medikų pagalbos jai nereikėjo. Ji neturi jokių pretenzijų savo dukrai, civilinio ieškinio nereikš. Ji kategoriškai atsisako vykti pas teismo medicinos ekspertus, nes mano, kad ši priemonė neišspręs jos problemos, ji tik nori, kad dukra negyventų pas ją ir daugiau nenori jokių reikalų su policija. Po šio įvykio, liečiant galvą, jai skaudėjo, jautėsi „guzas“ dėl to, kad grumtynių metu dukrai pastūmus, ji griūdama ant grindų atsitrenkė galva į stalo kampą. Jai skaudėjo ir dėl suduotų spyrių į kairę ranką, liečiant skaudėjo kairės rankos alkūnę, ši buvo ištinusi. Dėl dukros suduotų smūgių į veidą po kaire akimi buvo kraujosruva. Dėl sužalojimų ji dvi dienas vartojo vaistus nuo skausmo. Nuo 2024 m. lapkričio 29 d. jos dukra E. R. yra išvykusi į (duomenys neskelbtini). Ji labai patenkinta šiuo dukros sprendimu, tikisi, kad tai jai padės grįžti į doros kelią ir toliau gyventi normalų pilnavertį gyvenimą. E. R. sakė, kad šiame reabilitacijos centre ji bus apie du mėnesius, neturės telefono, nes pagal reabilitacijos programą norima atriboti žmogų nuo buvusių kontaktų, minėjo, kad centre galima išbūti iki metų, tačiau, tai priklausys nuo aplinkybių.

Liudytojas S. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog D. R. jis pažįsta apie 8 metus, jie yra draugai, artimai bendrauja, tačiau kartu negyvena. Jų draugystės pradžioje D. R. bandė slėpti, jog jos dukra E. R. vartoja alkoholį, nors pats kartais matydavo jai ant rankų, ant kūno mėlynes, tačiau D. R. jam nesiskųsdavo. Kai jis paklausdavo, iš kur atsiradę sumušimai, D. R. jam meluodavo, kad ji pati susimušė. Metai po metų, situacija vis stiprėjo, vėliau D. R. jau pasipasakodavo apie problemas su dukra. Jis žino, kad D. R. išlaiko dukrą E. R., kuri yra viskuo aprūpinta. 2024 m. rugpjūčio 16 d. apie 22.00 val. atvykus pas D. R. adresu (duomenys neskelbtini), jis skambino durų skambučiu, tačiau durų jam niekas neatidarė, jis skambino D. R., tačiau ši neatsiliepė. Tuo metu E. R. buvo tarp pirmo ir antro aukšto, ant laiptų, todėl jam buvo labai neramu, nes pagalvojo, kad D. R. gal guli negyva. Po kiek laiko atidarius duris, jis pamatė sumuštą D. R., kurios veidas buvo sudaužytas, šalia naujo sumušimo, kuris matėsi jau ir 2024 m. rugpjūčio 12 d., mušimo žymės, matėsi pakartotinė sumušimo žymė aplink tą pačią akį, iš prakirstos kaktos sunkėsi kraujas, matė labai sutinusį smakrą, matėsi ir kitos kraujosruvos ant veido, kiaušinio dydžio guzus ant kaktos ir galvos priekyje, galvoje buvo dideli guzai, jie buvo galvos paviršiuje, mano, kad jų buvo ne mažiau 10, o gal ir daugiau, ant kojų, rankų, kelių ir alkūnių matėsi daugybinės kraujosruvos.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo T. K. tarnybiniuose pranešimuose, kurių pagrindu buvo pradėtas šios bylos ikiteisminis tyrimas, nurodyta, jog policijos pareigūnai, sureagavę į pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, įvykio vietoje nustatė, kad 2024 m. rugpjūčio 16 d. apie 20.00 val. adresu (duomenys neskelbtini) prieš D. R. smurtavo jos dukra E. R. suduodama ne mažiau tris smūgius į galvos sritį, dėl ko nukentėjusioji teigia jutusi fizinį skausmą bei ant jos veido buvo matomi išoriniai sužalojimai. 22 val. 57 min., naudojant alkoholio kiekio matuoklį „Drager 7510“, Nr. ARJK-0108, D. R. buvo nustatytas 2,49 promilių neblaivumas. Nukentėjusiai D. R. buvo išduota užduotis dėl sužalojimo kreiptis į teismo medicinos ekspertus. Įtariamoji E. R. buvo laikinai sulaikyta.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos R. B.-Y. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2024 m. rugpjūčio 20 d. atliktos papildomos nukentėjusiosios apklausos metu D. R. nurodė, kad ji kategoriškai atsisako vykti pas teismo medicinos ekspertus nustatyti sužalojimą, motyvuodama tuo, kad įvykio metu ji pati nekvietė policijos ir jai nereikėjo medikų pagalbos. Dar paskambinus mobiliuoju telefonu, nukentėjusioji D. R. nurodė, kad ji nenori gaišti savo laiko bei nemato prasmės to daryti, kadangi nori, jog dukra tik išsikraustytų iš jos buto, esančio (duomenys neskelbtini), o daugiau neturi jai jokių pretenzijų. D. R. pasiūlius nuvežti ją apžiūrai tarnybiniu automobiliu, pastaroji irgi kategoriškai to atsisakė, paaiškindama, kad prieš jos valią negalima to daryti. Nukentėjusioji paaiškino, kad dėl nevykimo pas medicinos ekspertus geriau gali sumokėti baudą, tačiau atsisako vykti šiai apžiūrai.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio E. L. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, jog atvykus nurodytu adresu, nukentėjusioji D. R. nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 16 d., grįžus iš darbo apie 20.00 val., ji ruošėsi gaminti maistą, kai staiga priėjo dukra E. R., kuri buvo akivaizdžiai neblaivi ir pradėjo reikalauti pinigų, kad galėtų nusipirkti dar alkoholio. Atsisakius duoti pinigų dukrai, kad ši toliau galėtų vartoti alkoholinius gėrimus, ši iš karto pradėjo ją stumdyti, dėl ko ji nukrito ir susitrenkė galvą į stalo kampą. Jai atsistojus, dukra E. R. ne mažiau 3 kartus sudavė kumščiu jai į veido sritį. Pasiteiravus D. R., kodėl ši iš karto nekvietė policijos pagalbos, ji paaiškino, kad nebenori bendrauti su policija, kadangi jai pačiai jau gėda dėl tokių dukros veiksmų, kadangi ši jau ne pirmą kartą prieš ją smurtauja. Taip pat paklausus, ar dukra dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, D. R. nurodė, kad dukra jau daug metų yra priklausoma nuo alkoholio ir niekas jai nebegali padėti, o kai ši išgeria alkoholio, tai pastoviai kimba prie jos ir ją stumdo. Tarnybiniame pranešime fiksuoti smurtą patyrusio asmens sužalojimai, jos akivaizdi baimė bei akivaizdus neblaivumas ar apsvaigimas. Smurtu įtariama E. R. buvo akivaizdžiai neblaivi, jai nustatytas 3,12 promilių neblaivumas.

Iš Įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo matyti, jog 2024 m. rugpjūčio 16 d. nuo 22 val. 37 min. iki 22 val. 48 min. buvo apžiūrėtas ir aprašytas (duomenys neskelbtini) esantis butas. Apžiūros metu fiksuota, jog šio buto koridoriaus gale pasisukus į dešinę pusę, matomas kambarys, kurio viduje yra išmėtyti daiktai, priekyje ant stalo stovi atidarytas vyno butelis. Dešinėje kambario pusėje matosi ant grindų gulintis tuščias vyno butelis. Apžiūros metu niekas nepaimta. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose.

Dėl įrodymų vertinimo bei veikos kvalifikavimo

BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 141 straipsnio 2 dalyje išaiškinta, jog nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kaltinamoji E. R. yra nukentėjusiosios D. R. dukra ir nusikalstamos veikos įvykdymo metu jos gyveno kartu. Aukščiau aptarti bylos įrodymai patvirtina, jog kaltinamoji E. R. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą savo motinos nukentėjusiosios D. R. atžvilgiu, kuomet žodinio konflikto metu, stumdantis tarpusavyje, tyčia E. R. sudavė kumščiu D. R. į kairės pusės veido sritį ir pastūmė ją rankomis, dėl to ši nugriuvo ant grindų ir galva atsitrenkė į stalą, o gulinčiai ant grindų, dar 5 kartus spyrė į rankas, kojas, į dešinės pusės klubą, tokiu būdu šiais savo veiksmais nukentėjusiajai D. R. sukeldama fizinį skausmą. Taigi tarp visų kaltinamosios E. R. neteisėtų veiksmų – fizinio smurto panaudojimo ir dėl to kilusių padarinių – nukentėjusiajai D. R. sukelto fizinio skausmo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl šiuo atveju konstatuojama, jog kaltinamoji E. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Protokole, kurį pasirašė kaltinamoji E. R., jai buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. E. R. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamoji sutiko ir su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi bei jos dydžiu.

Dėl bausmės ir su ja susijusių klausimų

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamoji E. R. padarė baigtą smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką kaltinamoji įvykdė veikdama tiesiogine tyčia, kadangi ji pati suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Bylos duomenimis, kaltinamoji E. R. Lietuvos Respublikoje teisiama antrą kartą, anksčiau paskirtą bausmę ji yra atlikusi, tačiau dar tebeturi neišnykusį bei nepanaikintą teistumą (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). E. R., būdama jau teista už tyčinius nusikaltimus ir turėdama už juos neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl baudžiamojo įstatymo atžvilgiu ji yra laikoma recidyviste (BK 27 straipsnio 1 dalis). E. R. yra bausta ir administracine tvarka bei turi dar neįvykdytą administracinę nuobaudą – nesumokėtą baudą. Kaltinamoji yra nedirbanti, (duomenys neskelbtini), byloje nėra duomenų apie jos turimus nepilnamečius išlaikytinius. Byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, jog kaltinamoji E. R. turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, susijusių su (duomenys neskelbtini), tačiau baudžiamojo įstatymo atžvilgiu ji yra visiškai pakaltinama. Nagrinėjamu atveju kaltinamosios E. R. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog ji prisipažino padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkina dvi aplinkybės – kad šią nusikalstamą veiką ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Šiuo atveju, sprendžiant bausmės skyrimo bei individualizavimo klausimą, svarbu pabrėžti aplinkybę, jog kaltinamoji E. R. jau antrą kartą yra teisiama už smurtavimą artimoje aplinkoje ir jau trečią kartą ji smurtavo prieš tą patį savo šeimos narį – motiną D. R. Tokia nustatyta aplinkybė šią kaltinamąją charakterizuoja ypač neigiamai, kaip linkusią smurtauti prieš sau artimiausius žmones ir nepasimokančią iš savo neigiamos patirties bei įžūliai ignoruojančią visuotinai priimtas elgesio normas bei standartus. Akivaizdu, jog ankstesnės bausmės tikslai nebuvo visapusiškai pasiekti bei įgyvendinti, kadangi kaltinamoji vėl padarė naują smurtinę nusikalstamą veiką prieš tą patį savo šeimos narį. Todėl teismas, įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas bylos aplinkybes, nedrausmingą kaltinamosios E. R. asmenybę, sprendžia, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus įgyvendinta už nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą, kadangi tik ši bausmės rūšis atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Įvertinus kaltinamosios E. R. atsakomybę lengvinančią bei sunkinančias aplinkybes, kitus pirmiau jau aptartus jos asmenybę apibūdinančius duomenis, jai skiriamos arešto bausmės dydis nustatomas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamosios E. R. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir ji visiškai pripažino savo kaltę, todėl jos atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jai skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamoji E. R. šios bylos ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikyta nuo 2024 m. rugpjūčio 16 d. 22 val. 30 min. iki 2024 m. rugpjūčio 17 d. 10 val. 46 min. Šis laikas įskaitomas į E. R. paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (BK 66 straipsnis, BPK 140 straipsnio 13 dalis).

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. E. R. pirmą kartą nuteisiama arešto bausme. Vertinant visas pirmiau jau aptartas šią kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes, tai, kad šiuo metu ji aktyviai sprendžia turimus su (duomenys neskelbtini) susijusius sveikatos sutrikimus, teismas sprendžia, jog ji dar yra verta pasitikėjimo ir šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Todėl kaltinamajai E. R. skiriamos arešto bausmės vykdymas atidedamas 10 mėnesių laikotarpiui, taikant jai intensyvią priežiūrą, o siekiant kuo labiau individualizuoti skiriamą bausmę, šios bausmės vykdymo atidėjimo metu jai skiriamos ir pareigos – gydytis priklausomybės ligas bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Dėl kitų klausimų

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai E. R. buvo paskirtos dvi kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu. Šios kardomosios priemonės E. R. panaikinamos tik įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

E. R. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti ją 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jai galutinę 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti E. R. į paskirtos arešto bausmės laiką laikinajame sulaikyme jos išbūtą laiką nuo 2024 m. rugpjūčio 16 d. 22 val. 30 min. iki 2024 m. rugpjūčio 17 d. 10 val. 46 min. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai parai arešto ir neatlikta bausmės dalimi laikyti 19 (devyniolikos) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, 7 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu E. R. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 10 (dešimčiai) mėnesių, taikant jai intensyvią priežiūrą – nuteistosios buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, kurios vykdymo metu ji privalo būti savo gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini)) nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose bei paskiriant jai pareigas – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gydytis priklausomybės ligas bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti E. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu.

Išaiškinti kaltinamajai E. R. tai, jog ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamoji paduos prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Jeigu kaltinamoji šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.