Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis G. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), registruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, būtent: 2018-04-11 apie 10.09 val., kelio Kybartai – Vištytis, esančio (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., (duomenys neskelbtini) kilometre, vairavo kelių transporto priemonę, t. y. automobilį VW „Sharan“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,50 promilių alkoholio, t. y. 2,00 promilių etilo alkoholio.

Kaltinamasis G. K. kaltu, padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, prisipažino visiškai. Teismui iš esmės paaiškino, jog būdamas neblaivus, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo šeimos automobilį. Šį vairavo iki tol, kol sustabdė pareigūnai. Atsakė, kad kaltinime nurodytų aplinkybių neginčija; dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi; o išvadas padarė. Prašo bylą nutraukti pagal laidavimą.

Kaltinamajam G. K. prisipažinus kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei davus paaiškinimus ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, bei esant aiškioms nusikalstamos veikos aplinkybėms, ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorui, kaltinamajam, gynėjui, toliau teisme įrodymai tirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Be kaltinamojo G. K. visiško prisipažinimo, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, jo kaltė pasitvirtino:

VSAT prie LRVRM Pagėgių PR Vištyčio pasienio užkardos specialisto E. R. tarnybiniu pranešimu, kad 2018-04-11 apie 10.00 val. jam su kolega N. S. vykdant tarnybą (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio raj. sav., esančio kelio Kybartai - Vištytis (duomenys neskelbtini) kilometre sustabdė G. K. vairuojamą automobilį VW „Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei įtarę, jog šio vairuotojas G. K. yra apsvaigęs nuo alkoholio pastarajam patikrino girtumą bei alkotesteriu nustatė 1,92 prom. girtumą. Toliau tyrimą perdavė Vilkaviškio rajono PK pareigūnams (b.l. 6).

Vilkaviškio rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjos A. M. tarnybiniu pranešimu, kad 2018-04-11 apie 10.09 val. VSAT prie LRVRM Pagėgių PR Vištyčio pasienio užkardos pasieniečiai (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio raj. sav., esančio kelio Kybartai - Vištytis (duomenys neskelbtini) kilometre sustabdė G. K. vairuojamą automobilį VW „Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei įtarę, jog šio vairuotojas G. K. yra apsvaigęs nuo alkoholio pastarajam patikrino girtumą bei alkotesteriu nustatė 1,92 prom. girtumą. G. K. nuvežtas į sveikatos priežiūros įstaigą, kur jam paimtas kraujas alkoholio kiekio kraujyje nustatymui. Automobilis VW „Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas į saugojimo aikštelę (b. l. 4).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kad įvykio vieta yra Vilkaviškio raj. sav., esančio kelio Kybartai - Vištytis (duomenys neskelbtini) km, kur šalikelėje stovi automobilis VW „Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7-10).

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad G. K. kraujuje nustatyta 2,00 promilės etilo alkoholio (b.l. 46, 98).

Daiktų apžiūros protokolu, kad apžiūrėtas kaip daiktas automobilis VW „Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 11-17).

Nenustatyta priežasties anksčiau aprašytais pareigūnų paaiškinimais netikėti. Šie paaiškinimai neprieštarauja kaltinamojo G. K. teisiamojo posėdžio metu duotiems paaiškinimams, anksčiau aprašytai rašytinei medžiagai (duomenims). Šių pareigūnų paaiškinimai patvirtina kaltinime aprašytas aplinkybes. Todėl jų paaiškinimai yra G. K. kaltės įrodymai. Nenustatyta, kad anksčiau nurodyti rašytiniai, aprašyti protokoluose, specialisto išvadoje, duomenys, gauti ne įstatymo nustatyta tvarka, jog šie tinkamai neįforminti, jog šie prieštarauja tarpusavyje, kaltinamojo G. K. paaiškinimams. Minėtuose rašytiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, papildydamos anksčiau aprašytus kaltinamojo G. K. paaiškinimus, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Todėl šie rašytiniai duomenys yra kaltinamojo G. K. kaltės įrodymai.

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Teismo vertinimu, G. K. kaltė padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis G. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai. Jam pareikšto kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti, ankščiau aprašyti duomenys, kuriuos teismas pripažino jo kaltės įrodymais. Teismas, pagal šiuos įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog G. K. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujuje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Kaltinamasis G. K. neteistas, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas, gyvenamosios vietos seniūno neigiamai necharakterizuojamas. Jis niekad už administracinius teisės pažeidimus, administracinius nusižengimus nebaustas.

G. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatyta.

Baudžiamoji byla nutrauktina.

Teisiamojo posėdžio metu G. K. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taip pat gautas jo brolio L. K. prašymas perduoti brolį G. jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato. L. K. teisiamojo posėdžio metu prašė jo prašymą patenkinti, perduoti brolį G. K. jam pagal laidavimą be užstato. Iš esmės L. K. paaiškino, kad jam brolis G. palyginus netrukus po įvykio pripažino, jog vairavo savo šeimos automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio; jog dėl to nuoširdžiai gailisi. Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad jis broliui G. turi didelę įtaką, gali paveikti jį, turi jam didelį teigiamą autoritetą. Ypač atkreipė dėmesį į tai, kad brolis G. paskutiniu metu gyvena pas ligotą motiną (duomenys neskelbtini), o jis, gyvendamas palyginus netoliese, t. y. (duomenys neskelbtini), dažnai juodu lanko. Be to, jis (L. K.), dirba, pagal pateiktus duomenis charakterizuojami teigiamai. Gi, jis nėra teistas, baustas administracine tvarka už pavojingus teisės pažeidimus. Todėl mano, kad yra vertas teismo pasitikėjimo skirti jį brolio G. laiduotoju. Be to, teismui atsakė, kad jo pajamos nėra didelės. Ypač atkreipė dėmesį į tai, kad su sutuoktine paėmę paskolą būstui, ir juodu augina dvi nepilnametes dukras. Todėl prašo neskirti užstato.

Spręsdamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, kaltinamojo bei laiduotojo asmenybes. Kaip minėta, kaltinamojo G. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką, ir nuoširdžiai gailisi. Tai, kad jis nuoširdžiai gailisi, teismas neabejoja išklausius jį teisiamojo posėdžio metu. Nenustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. G. K. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Kaltinamasis G. K. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai, - ikiteisminio tyrimo institucijos pareigūnui ir teismui davė teisingus paaiškinimus (parodymus) apie esmines padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, teisme neigiamai vertino tai; krimtosi dėl savo padarytos veikos, - dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailėjosi. Byloje nėra duomenų charakterizuojančių jį neigiamai. Pagal tai teismas mano, kad kaltinamasis G. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas L. K. neteistas, administracine tvarka už pavojingesnius, pavojingus teisės pažeidimus nebaustas. Jis dirba įmonėje vairuotoju. Byloje nėra jį neigiamai charakterizuojančių duomenų. Jis gyvena palyginus netoliese G. K.. Todėl darytina išvada, kad jis gali turėti teigiamos įtakos kaltinamajam G. K.. Įvertinęs L. K. paaiškinimus apie jo pajamas, tai, jog jis išlaiko šeimą, dengia kreditą, padeda ligotai motinai, teismas sprendžia, kad taikytinas laidavimas be užstato. Pagal šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamasis G. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato (BK 40 straipsnis).

Kadangi G. K. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte - uždraudimas naudotis specialia teise - vairuoti transporto priemones vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpiui. Toks terminas nustatytinas atsižvelgiant į jo padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę, į tai, kad jis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, o dėl to jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, bet pagal BK nuostatas. Neteisėti jo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai, ar net gyvybei. Be to, atsižvelgtina ir į tai, jog G. K. anksčiau niekad nebaustas už KET pažeidimus. BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Nors BK 72 nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir asmens teisių. Pagal bylos duomenis neginčytinai nustatyta, kad G. K. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo įvykdytas jam vairuojant automobilį VW Sharan. Be to, ši transporto priemonė bendrąją sutuoktinių nuosavybės teise priklauso G. K. ir jo sutuoktinei. Byloje nėra duomenų, jog G. K. minėtą automobilį vairavo būdamas neblaivus, jo sutuoktinei apie tai žinant. Šiuo atveju automobilio konfiskavimas netikslingas. Ir nors turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau tokia priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. Proporcingumo principo reikalavimų įgyvendinimo problema kyla ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai) (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-130-699/2015). Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2017-01-01 įsigaliojusio Administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio, numatančio atsakomybę dėl transporto priemonių vairavimo, kai tai daro neblaivūs vairuotojai (ne daugiau negu 1,5 promilės) sankcijoje nenumatytas transporto priemonės konfiskavimas, o jį privaloma skirti tik kai šis pažeidimas padaromas pakartotinai (ANK 427 straipsnio 3 dalis). Iš esmės analogiškas reglamentavimas buvo įtvirtintas ir iki 2017-01-01 galiojusiame Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, kuri tuo metu numatė atsakomybę dėl transporto priemonių vairavimo, kai tai daro neblaivūs vairuotojai (tame tarpe daugiau negu 2,5 promilės), kur transporto priemonės konfiskavimas už šį pažeidimą nebuvo numatytas ir buvo galimas tik kai toks pažeidimas padarytas pakartotinai (ATPK 130² straipsnis). Nors administracinių nusižengimų ir nusikalstamų veikų pavojingumas yra nevienodas ir nuo 2017-01-01 kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 straipsnio 7 dalis), baudžiamoji atsakomybė taikoma kaip kraštutinė ultima ratio priemonė, tačiau tai nėra pagrindas iš esmės keisti BK 72 straipsnio taikymo praktikos, kai nėra nusikaltimų sistemiškumo (kartotinumo) ir nenustatyta kitų reikšmingų aplinkybių. Todėl šiuo konkrečiu atveju turtas, t. y. transporto priemonė, nekonfiskuojama.

Įvertinęs G. K. nusikalstamos veikos pavojingumą, teismas sprendžia, kad jam, siekiant, jog jis ateityje nebenusikalstų, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Ramučio Mickaus 2018-04-12 nutarimu paskirtas G. K. laikinas nuosavybės teisių apribojimas į automobilį VW „Sharan“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), nes šis apribojimas tampa nebereikalingas. Po šio laikino nuosavybės teisų apribojimo panaikinimo minėtas automobilis, kuris laikinai perduotas saugoti G. K., paliktinas jam.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BK 40 straipsniu, BPK 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais,

nusprendė:

Pripažinti G. K. kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų ir šešių mėnesių laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 6 punktais, 68, 71 straipsniais, G. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

atimti jam teisę vairuoti transporto priemones nuo vairuotojo pažymėjimo sulaikymo dienos, t. y. 2018-04-11, vieneriems metams ir šešiems mėnesiams; paskirti jam 10 MGL (500,00 EUR) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatyti, jog nurodyta įmoka turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT70 7044 0600 0026 9468 (AB SEB bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Įmokos kvitą pristatyti į Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos pagal BK 281 straipsnio 7 dalį G. K. atžvilgiu nutraukti.

Marijampolės AVPK Vilkaviškio rajono PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos V. L. 2018-04-12 nutarimu G. K. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2017-03-29 VĮ Regitra) paėmimą, nuo 2018 m. birželio 15 d. panaikinti.

Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nedelsiant išsiųsti VĮ Regitra.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Ramučio Mickaus 2018-04-12 nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-16793-18 paskirtą G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), laikiną nuosavybės teisių apribojimą į automobilį VW „Sharan“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini). Po šio laikino nuosavybės teisų apribojimo panaikinimo minėtą automobilį palikti G. K..

laiduotojas (L. K.) turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl G. K. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar G. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

jeigu G. K., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

jeigu G. K., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams.