- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-10-20
- Bylos Nr.
- 1A-509
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Elena Vainienė (pirm.), Kęstutis Jucys, Violeta Ražinskaitė
- Nuteistasis
- V. P.
- Civilinis ieškovas
- A. L.
- Advokatai
- Loreta Guižauskienė
- Kategorijos
Teisėja K.N.Paleckaitė Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1;
1.1.8.1.; 2.1.12.2.1.
LIETUVOS Apeliacinis teismas
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2005 m. spalio 20 d.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. liepos 19 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 7 metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Iš V. P. priteista 30000 Lt A. L. neturtinei žalai atlyginti.
Civilinei ieškovei A. L. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą turtinei žalai atlyginti, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. nuteistas už tai, kad 2004 m. gruodžio 5 d., apie 19-20 val., savo bute (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, buitinio konflikto su sugyventine metu, tyčia ją nužudė: sudavė I. L. smūgį kumščiu į pilvą, padarydamas pilvo sumušimą, pasireiškusį kraujosruva pilvo minkštuose audiniuose dešinėje pusėje, dešinės klubinės venos plyšimu su nukraujavimu į juosmens dešinės pusės raumenis bei mažąjį dubenį, užpilvaplėvinį tarpą, nuo kurio I. L. naktį iš gruodžio 5 į 6 d. mirė.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. P. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį pakeisti: jo veiką iš BK 129 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 132 str. 1 d. ir 135 str. 1 d. bei sumažinti jam paskirtą bausmę, taip pat sumažinti priteistą iš jo neturtinės žalos dydį.
Apeliantas mano, kad jo veika yra neteisingai kvalifikuota ir jam paskirta aiškiai per griežta bausmė. Apeliantas neneigia, kad 2004-12-05 vakare tarp jo ir jo sugyventinės I. L. kilo konfliktas, kurio metu jis sudavė jai kumščiu kažkur į šoną, galbūt pataikydamas į pilvo sritį, tačiau apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis veikė netiesiogine tyčia. Nurodo, jog konfliktas tarp jo ir jo sugyventinės kilo dėl to, kad I. L. buvo stipriai išgėrusi ir reikalavo, kad apeliantas parneštų alkoholinių gėrimų. Apeliantui atsisakius vykdyti sugyventinės reikalavimą, jis buvo išvadintas paniekinančiais žodžiais ir jam iš kišenės buvo ištraukta piniginė. Kadangi jo pinigai dingdavo ir anksčiau, toks I. L. elgesys išprovokavo jo veiksmus: jis pastūmė sugyventinę, nuo ko ji atsitrenkė į kampą, po to ji stvėrė apeliantui už plaukų. Jis bandydamas išsivaduoti, sudavė smūgį jai į šoną. Kadangi grumtynių metu sugyventinė sukinėjosi, be to, jos koordinacija buvo sutrikusi nuo alkoholio, galimai jo smūgis kliuvo jai į dešinę pilvo pusę. Tačiau nužudyti I. L. jis nenorėjo, nesitaikė į konkrečią kūno vietą, nenumatė ir nesuvokė, kad šonas yra gyvybei pavojinga žmogaus kūno vieta, į kurią smogus, gali ištikti mirtis. Smūgiuodamas į šoną, tikėjosi, kad pavyks išsilaisvinti nuo agresyviai nusiteikusios I. L. Jis suprato, kad savo veiksmais gali sukelti jai fizinį skausmą ar sveikatos sutrikdymą. Specialisto išvadomis nustatyta, kad I. L. mirtį sukėlęs sužalojimas padarytas vienu smūginiu poveikiu. Teismas nustatė, kad smūgis suduotas kumščiu, t.y. nenaudojant jokių daiktų, kuriais galima atimti žmogaus gyvybę. Jei jis būtų numatęs, kad nuo smūgio sugyventinė mirs, jis nedelsiant būtų ėmęsis atatinkamų priemonių, kad sugyventinės gyvybė būtų išgelbėta. Pažymi, kad konfliktų tarp jų buvo ir ankščiau, todėl apie panašias pasekmes jis net nepagalvojo. Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad jis, smogdamas kumščiu sugyventinei į pilvą, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad gali nužudyti I. L. ir, nors tokių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Be to, apeliantas, pažymi, kad sudavęs I. L. smūgį, jis ją išvarė iš savo kambario, užsirakino, ir nors sugyventinė spardė duris, jos daugiau neįsileido, norėdamas išvengtų konflikto tęsinio. Kadangi jis nesuprato ir nenumatė savo veikos pavojingumo I. L. gyvybei, bet suprato ir numatė, kad dėl smūgio gali būti sutrikdyta jos sveikata ir dėl suduoto smūgio į pilvą padarė sugyventinei sunkų sveikatos sutrikdymą, sukėlusį jos mirtį, mano, kad jo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami kaip nusikaltimų sutaptis pagal BK 132 str. 1 d. ir 135 str. 1 d.
Be to, apelianto manymu, teismas jam paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jis padėjo tyrimui ir teismui išsiaiškinti padarytą nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą. Taip pat teismas nepakankamai atsižvelgė į jo asmenybę, t.y., kad jis anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirbo, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, išlaikė I. L. ir jos dukrą A. L. , be to, prižiūrėjo senyvo amžiaus ir sunkiai sergančius tėvus.
Taip pat apeliantas mano, kad iš jo priteista 30 000 litų neturtinės žalos suma yra per didelė, nes jis gaudamas vidutiniškai 700 litų atlyginimą per mėnesį, tokios sumos neįstengs išmokėti.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. P. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė siūlė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. P. apeliacinis skundas atmestinas.
Vilniaus apygardos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. V. P. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 str. 1 d. ir jis pagrįstai už šio nusikaltimo padarymą nuteistas.
Apeliantas neginčija buitinio konflikto metu sudavęs savo sugyventinei I. L. kumščiu į pilvo sritį, tačiau teigia, kad jis nesuprato savo veikos pavojingumo sugyventinės gyvybei ir nenumatė, kad dėl jo veikos jai bus atimta gyvybė, tačiau suprato ir numatė, kad dėl jo veikos gali būti sutrikdyta jos sveikata, ir taip veikdamas padarė sveikatos sutrikdymą, sukėlusį nukentėjusiosios mirtį, todėl jo veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 132 ir 135 str. numatytų nusikaltimų sutaptį.
Tokie apelianto motyvai yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nuteistasis V. P. , kilus buitiniam konfliktui, tyčia sudavė I. L. smūgį kumščiu į pilvą, padarydamas pilvo sumušimą, nuo kurio I. L. mirė. Pats apeliantas pripažino, kad nukentėjusiajai I. L. pilvo sumušimas buvo padarytas jo veiksmais. Teismo medicinos specialisto išvadomis nustatyta, kad I. L. mirė nuo sunkaus kūno sužalojimo: pilvo sumušimo, plyšus dešinei klubinei venai ir I. L. nukraujavus. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nukentėjusioji I. L. mirė dėl apelianto tyčinių veiksmų, t. y. kad tarp padarytų sužalojimų ir nukentėjusiosios mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Apelianto padarytas nukentėjusiajai kūno sužalojimas buvo pavojingas gyvybei ir būtent šis sužalojimas buvo I. L. mirties sąlyga. V. P. veiksmai buvo ir I. L. mirties priežastimi, nes ji mirė nuo jai padaryto sužalojimo. Taip pat byloje įrodyta, kad apeliantas savo sugyventinei sudavė kumščiu į pilvą ne atsitiktinai, o sąmoningai ir valingai. V. P., smogdamas moteriai kumščiu į pilvą, svarbią gyvybinėmis funkcijomis vietą, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad taip gali nužudyti I. L. ir nors tokių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Tai, kad apeliantas buvo abejingas I. L. likimui matyti iš nukentėjusiosios A. L. , liudytojo R. B. parodymų. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie V. P. tyčios turinį, padarė teisingą išvadą, kad V. P. veiksmų esmė pasireiškė netiesiogine tyčia. Nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo nerūpestingumo požymių šioje V. P. veikoje nėra. Nenustačius kaltininko neatsargios kaltės, kvalifikuoti nuteistojo veiką pagal BK 132 str. 1 d. ir 135 str. 1 d. nėra teisinio pagrindo. Kolegijos nuomone, teismo išvados dėl V. P. kaltės formos yra teisingos, todėl nuteistojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 str. 1 d.
Be to, apeliantas skunde nurodo, kad teismas nepakankamai atsižvelgė į jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir paskyrė jam per griežtą bausmę.
Apygardos teismas, skirdamas apeliantui bausmę, BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Ją skiriant atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą: padarytas labai sunkus nusikaltimas, nepataisoma moralinė žala, veikta netiesiogine tyčia, taip pat atsižvelgta į sunkinančią apelianto atsakomybę aplinkybę – jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas taip pat atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažinimą apie faktines bylos aplinkybes ir į tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys, kad jis anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka. Teismas paskyrė apeliantui bausmę artimesnę įstatymo sankcijos numatytam minimumui. Apeliantas skunde naujų aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu švelninti bausmę, nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė. Todėl pagrindo švelninti apeliantui paskirtą bausmę nėra.
Apeliantas taip pat nesutinka su iš jo priteistu neturtinės žalos dydžiu ir prašo jį sumažinti.
Pirmosios instancijos teismas priteisė A. L. 30 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į visas, turinčias reikšmės šiam klausimui spręsti, aplinkybes: kad buvo nužudyta nukentėjusiosios motina, nukentėjusioji liko visiška našlaitė, dėl motinos netekties ji patyrė neapsakomą baimę, didžiulį šoką, pergyvenimus tiek įvykio metu, tiek po to. Kolegijos nuomone, priteista 30 000 Lt dydžio neturtinės žalos suma nėra per didelė ir mažinti ją nėra pagrindo.
Vilniaus apygardos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nekeistinas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo V. P. apeliacinį skundą atmesti.