Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Remigijaus Preikšaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijos Sadauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės L. M. ir jos gynėjo advokato Aleksandro Jokūbausko apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019-10-01 nuosprendžio, kuriuo L. M. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsniu, ir perduota mamos L. K. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato, baudžiamoji byla nutraukta. L. M. išteisinta pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

L. M. inicijuota administracinė teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnį dėl tyčinio R. B. turto sugadinimo, nuosprendžiui įsiteisėjus tyrimą pavedant atlikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatui (ANK 589 straipsnio 1 dalies 49 punktas).

R. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo palikta nenagrinėta, ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesta, iš L. M. priteista 1200,00 (tūkstantis du šimtai) Eur išlaidų už advokato paslaugas R. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. L. M. buvo kaltinama tuo, kad 2018-10-30 0.50 valandą (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, kieme esančioje terasoje prie (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, kilusio žodinio konflikto metu iš asmeninių paskatų tyčia plastikiniu kibiru sudavė vieną smūgį R. B. į dešinę veido pusę, taip nukentėjusiajam R. B. sukėlė fizinį skausmą. Šią nusikalstamą veiką L. M. padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalsti.

2. L. M. taip pat buvo kaltinama tuo, kad 2018-10-30 0.50 valandą (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, kieme ir terasoje prie (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, tyčia išvartė ir sudaužė keturis molinius ir keturis plastikinius vazonus su gėlėmis, kurių bendra vertė 28,00 Eur, tyčia peiliu pradūrė dviejų automobilių po vieną padangą, kurių bendra vertė 92,00 Eur, taip sugadino nukentėjusiojo R. B. turto už 120,00 Eur.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3.1. dėl inicijavimo L. M. administracinės teisenos pagal ANK 115 straipsnį dėl tyčinio R. B. turto sugadinimo, nuosprendžiui įsiteisėjus tyrimą pavedus atlikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariatui;

3.2. dėl R. B. civilinio ieškinio tenkinimo iš dalies ir dėl priteisimo iš L. M. 1 200 Eur išlaidų už advokato paslaugas R. B..

2. Apeliaciniame skunde prašoma skundžiamas nuosprendžio dalis panaikinti ir nepriteisti iš L. M. 1200 Eur išlaidų už advokato paslaugas R. B. arba priteisiamų išlaidų dydį sumažinti iki 100 (vieno šimto) eurų. Kitą 2019-10-01 nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.3. R. B. civiliniu ieškiniu neprašė priteisti jam 1200 Eur išlaidų už suteiktas advokato paslaugas. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. B. atstovas advokatas M. Gricius 2019-07-09 posėdyje pateikė kvitą, kurį prašė pridėti prie bylos dėl atstovavimo išlaidų priteisimo. Bet prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo R. B. šiuo atveju nėra civilinio ieškinio dalykas. Advokato darbo apmokėjimas reglamentuojamas BPK VIII skyriaus „Proceso išlaidos ir jų atlyginimas“ nuostatomis, civilinis ieškinys išnagrinėjamas vadovaujantis BK X skyriaus „Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas“ nuostatomis. Kadangi Plungės apylinkės teismas R. B. ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą, o dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė, 2019-10-01 nuosprendžio rezoliucinėje dalyje visiškai nepagrįstai teigiama, kad R. B. civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies, priteisiant iš L. M. 1200 Eur už advokato paslaugas R. B.. BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiria išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalimis nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antros šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi Plungės apylinkės teismas atmetė R. B. ieškinį dėl 3000,00 Eur priteisimo neturtinei žalai atlyginti ir paliko nenagrinėtą pareikštą ieškinį dėl turtinės žalos (328,00 Eur) atlyginimo, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo priteisti iš apeliantės 1200,00 Eur išlaidų, kurias R. B. turėjo advokato paslaugoms apmokėti.

4.4. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. 2019-10-01 nuosprendžiu apeliantė kalta nepripažinta ir jai baudžiamoji byla dėl veikos, numatytos LR BK 140 straipsnio 1 dalyje, nutraukta, atleidžiant apeliantę nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 40 straipsniu ir ji perduota mamos L. K. atsakomybei pagal laidavimą. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš apeliantės 1200,00 Eur išlaidų už advokato paslaugas R. B.. Be to, pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš apeliantės R. B. naudai 1200 Eur, t. y. visą pastarojo sumokėtą advokatui sumą, visiškai nevertino pastarojo sugaišto laiko ir atliktų teisinės pagalbos darbų masto bei kokybės, taip pat nevertino apeliantės šeiminės ir turtinės padėties, dėl to gynyba yra pateikusi duomenis į baudžiamąją bylą. Jeigu Plungės apylinkės teismas visgi buvo nusprendęs taikyti apeliantei BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, jis, atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir paties nukentėjusiojo elgesį procese, turėjo svarstyti išlaidų iš apeliantės, kuriai byla nutraukta, nepriteisimo ar jų dydžio sumažinimo klausimą.

3. Teismo posėdyje apeliantės gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliantė bei jos gynėjas neginčija nuosprendžio dalies, kuria apeliantė, vadovaujantis BK 40 straipsniu, yra atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir perduota laiduotojos atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams be užstato ir baudžiamoji byla apeliantei nutraukta. Apeliantė ir jos gynėjas nesutinka tik su nuosprendžio dalimi, kuria apeliantė yra išteisinta pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir jai inicijuota administracinė teisena dėl galimo svetimo turto sunaikinimo, taip pat nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria nukentėjusiuoju pripažintam R. B. iš apeliantės priteista 1200 Eur išlaidų už advokato paslaugas.

5. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

6. Apylinkės teismas, nepažeisdamas aptartų baudžiamojo proceso normų, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas apeliantei inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu pagrįstai apeliantę pripažino padariusia BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, taip pat priėmė išteisinamąjį nuosprendį apeliantei dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nė vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste.

7. Apeliaciniame skunde teigiama, jog apeliantei byloje nebuvo pareikštas kaltinimas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva nusprendė išteisinti ją dėl svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo ir dėl to inicijavo jai administracinę teiseną pagal ANK 115 straipsnį. Bet veika, numatyta BK 187 straipsnio 1 dalyje, pagal sankcijos apimtį nėra lengvesnė už veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Prokuroras ir nukentėjusysis neprašė apeliantės veikos iš BK 284 straipsnio perkvalifikuoti į 187 straipsnio 1 dalį, t. y. kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Dėl nurodytų priežasčių netaikius BPK 256 straipsnio nuostatų Plungės apylinkės teismas nepagrįstai savo iniciatyva inicijavo apeliantei administracinę teiseną pagal ANK 115 straipsnį dėl tyčinio R. B. turto sunaikinimo.

8. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimas teisme yra galimas ne tik prokurorui ar nukentėjusiajam pateikus rašytinį prašymą, tačiau ir bylą nagrinėjančio teismo iniciatyva (BPK 256 straipsnis). Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla teismui buvo perduota apeliantę kaltinant padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, t. y. viešosios tvarkos pažeidimą. Tačiau teismas bylos nagrinėjimo metu padarė išvadą, jog apeliantės veiksmus reikėtų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl fizinio skausmo R. B. sukėlimo ir pagal 187 straipsnio 1 dalį dėl svetimo turto sunaikinimo, ir, atsižvelgęs į tai, jog sunaikinto turto vertė (120 Eur) nesiekia trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (150 Eur), konstatavo, kad nagrinėjamu atveju apeliantei kyla ne baudžiamoji, bet administracinė atsakomybė, dėl to apeliantę išteisino pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

9. Teisėjų kolegija atkreipia apeliantės bei jos gynėjo dėmesį į tai, jog BPK 255 straipsnio 2 dalis numato, jog kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, apeliantė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, buvo ne nuteista, o išteisinta. Nors, vadovaujantis BPK 256 straipsnio 3 dalimi, baudžiamąją bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą pranešti apeliantei ir jos gynėjui apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai ir nustatyti konkretų pertraukos laiką, tačiau šis BPK pažeidimas (nepranešus apeliantei bei jos gynėjui apie kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimo pakeitimą) nelaikytinas esminiu baudžiamojo proceso kodekso pažeidimu. Pažymėtina, jog kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog tai, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes (neįspėjus apie tai gynybos) asmens teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes įvertinus, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia (Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265-693/2015, 2K-7-304-976/2016, 2K-8-696/2016 ir kt.). Darydamas tokią išvadą teismas vertina viso proceso eigą nuo kaltinamojo akto įteikimo iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kasacinės instancijos teismo praktikoje ne visada pripažįstama, kad nepranešimas apie nusikalstamos veikos perkvalifikavimo galimybę iš esmės suvaržo kaltinamųjų teisę žinoti, kuo jie yra kaltinami, ir jų galimybę veiksmingai gintis nuo kaltinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-278-788/2018, 2K-142-719/2019).

10. Nagrinėjamu atveju apeliantei, be kita ko, buvo inkriminuotas ir svetimo turto sunaikinimas, t. y. kaltinamajame akte taip pat buvo nurodyta, jog apeliantė kaltinama tuo, kad „2018-10-30, 0.50 valandą, (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, kieme ir terasoje prie (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, tyčia išvartė ir sudaužė keturis molinius ir keturis plastikinius vazonus su gėlėmis, kurių bendra vertė 28,00 Eur, tyčia peiliu pradūrė dviejų automobilių po vieną padangą, kurių bendra vertė 92,00 Eur, taip sugadino nukentėjusiojo R. B. turto už 120,00 Eur“. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinimas svetimo turto sunaikinimu nuo pat įtarimų apeliantei pareiškimo bei baudžiamosios bylos su kaltinamuoju aktu teismui perdavimo nepakito, konstatuotina, jog gynyba turėjo visas galimybes gintis nuo aiškaus ir konkretaus kaltinimo dėl svetimo turto sunaikinimo. Pažymėtina, jog tiek apeliantė, tiek jos gynėjas ir įrodinėjo aplinkybes, susijusias tiek su sunaikinto turto priklausomybe, tiek su sunaikinto turto apimtimis.

11. Atsižvelgusi į išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nepranešimas apie nusikalstamos veikos perkvalifikavimo galimybę iš esmės nesuvaržė apeliantės teisės žinoti, kuo ji yra kaltinama, ir jos galimybės veiksmingai gintis nuo kaltinimo.

12. Taip pat atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas dėl turto sunaikinimo nepagrįstai inicijavo apeliantei administracinio nusižengimo teiseną. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju yra pakankamai duomenų dėl turto sunaikinimo, byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad turtą sunaikino L. M., o atsižvelgiant į tai, kad bendra sugadinto turto vertė neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjamu atveju L. M. kaltė dėl turto sunaikinimo analizuotina Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) nustatyta tvarka. ANK 54 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato, jog asmuo už padarytą teisės pažeidimą, atitinkantį šiame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, atsako administracine tvarka pagal šį kodeksą, jeigu šis padarytas teisės pažeidimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju sugadinto turto vertė neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, tačiau nėra paneigtas L. M. padarytas teisės pažeidimas, atitinkantis būtent ANK 115 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymius.

13. Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama tam, kam priklausė sunaikintas turtas, kiek turto buvo sunaikinta ir pan., tačiau, atsižvelgiant į tai, kad apeliantė už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą yra išteisinta, ir siekiant nepabloginti apeliantės padėties (BPK 320 straipsnio 4 dalis), šios aplinkybės apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą nenagrinėtinos. Visos aplinkybės, susijusios su apeliantės nekaltumu dėl R. B. (ar kitiems asmenims, t. y. jo dukroms) priklausančio turto sunaikinimo galės būti įrodinėjamos administracinio nusižengimo procese.

14. Apeliaciniame skunde taip pat apeliuojama į R. B. iš apeliantės priteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį, be to, teigiama, jog į bylą pateiktas tik advokato paslaugų apmokėjimą patvirtinantis dokumentas, tačiau R. B. neprašė šių išlaidų atlyginti.

15. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog byloje nėra suformuluotas prašymas priteisti nukentėjusiojo patirtas advokato pagalbai apmokėti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, jog 2019-09-17 vykusio teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo R. B. atstovas, be kitų prašymų, taip pat pateikė prašymą priteisti atstovavimo išlaidas (2019-09-17 teisiamojo posėdžio protokolas, t. 2, b. l. 110). Baudžiamojoje byloje taip pat yra pateiktas 2019-07-09 pinigų priėmimo kvitas (t. 2, b. l. 65), patvirtinantis, kad nukentėjusysis advokatui sumokėjo 1200 Eur.

16. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

17. R. B. atstovavimo sutartį su advokatu M. Griciumi sudarė 2019-01-15 (t. 1, b. l. 83), t. y. dar ikiteisminio tyrimo metu, praėjus nedaug laiko po įvykio, kurio metu nukentėjo nuo apeliantės. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, jog M. Gricius aktyviai dalyvavo tiek ikiteisminiame tyrime, tiek atstovavo nukentėjusiajam baudžiamąją bylą nagrinėjant Plungės apylinkės teismo Plungės rūmuose teisiamuosiuose posėdžiuose. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, jog 2019-01-24 priimtas nutarimas leisti įgaliotajam atstovui dalyvauti procese, nutarimas pasirašytas advokato M. Griciaus (t. 1, b. l. 84). M. Gricius dalyvavo nukentėjusiojo papildomoje apklausoje (t. 1, b. l.90). Baudžiamojoje byloje yra pareikštas civilinis ieškinys (t. 1, b. l. 93–95). Advokatas M. Gricius susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, teikė įvairius prašymus (t. 1, b. l. 102). Advokatas dalyvavo 2019-05-23, 2019-07-09, 2019-09-17 vykusiuose teisiamuosiuose posėdžiuose, jų metu taip pat teikė įvairius prašymus, atstovavo nukentėjusiajam. Teisėjų kolegija, įvertinusi advokato M. Griciaus darbo atstovaujant nukentėjusiajam mastą, atsižvelgusi į tai, kad nagrinėjamu atveju L. M. pripažinta kalta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo, tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės atleista pagal laidavimą, neturi pagrindo nepriteisti nukentėjusiojo advokato pagalbai apmokėti patirtų išlaidų arba jas sumažinti, todėl šis apeliacinio skundo reikalavimas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės L. M. ir jos gynėjo advokato Aleksandro Jokūbausko apeliacinį skundą atmesti.