- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-02
- Bylos Nr.
- 2YT-19694-807/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Jankienė
- Pareiškėjas
- V. B. P., A. P.
- Suinteresuotas asmuo
- V. V.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. B. P. ir A. P. skundą dėl antstolio Ginto Badikonio veiksmų, suinteresuotas asmuo V. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai 2017 m. kovo 21 d. skundu prašo atšaukti (panaikinti) siūlymą perimti pareiškėjams priklausantį nekilnojamąjį turtą – 1) 684/1089 dalis žemės sklypo, bendras plotas 10,89 a, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2) 405/1089 dalis žemės sklypo, bendras plotas 10,89 a, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3) pastatą-administracinį pastatą su parduotuvės patalpomis, bendras plotas 127,73 kv. m., esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 627 200 Eur pradinę turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių kainą.
Antstolis Gintas Badikonis 2017 m. kovo 28 d. priėmė patvarkymą, kuriuo pareiškėjų skundo netenkino ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjų skundą persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui (skundas teisme gautas 2017 m. kovo 29 d.).
Šalies argumentai
Pareiškėjai skunde (c. b. l. 2-3) nurodo, kad 2017 m. kovo 19 d. iš antstolio gavo patvarkymą Nr. 0040/15/01691-JJ15, kuriuo pareiškėjams priklausančio turto varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis, taip pat siūlymą hipotekos kreditoriui (išieškotojui) V. V., o jam nesutikus – kitiems kreditoriams, paimti iš varžytynių neparduotą nekilnojamąjį turtą – 1) 684/1089 dalis žemės sklypo, bendras plotas 10,89 a, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2) 405/1089 dalis žemės sklypo, bendras plotas 1,89 a, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3) pastatą-administracinį pastatą su parduotuvės patalpomis, bendras plotas 127,73 kv. m., esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 627 200 Eur pradinę turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių kainą bei per 5 darbo dienas apie priimtą sprendimą informuoti antstolį. Pareiškėjai mano, kad siūlymas paimti neparduotą turtą yra neteisėtas, kadangi antstolis, žinodamas, jog vyksta teisminis ginčas dėl turto, kurį jis realizuoja iš varžytynių ir ignoruodamas šią aplinkybę, sąmoningai sukuria ginčų ateityje galimybę bei nėra teisingas ir sąžiningas pareiškėjų ir kitų kreditorių atžvilgiu. Pažymi, kad turtą parduodant iš antrųjų varžytynių egzistuoja reali galimybė, jog jis bus parduotas už didesnę kainą, negu buvo nustatyta pirmųjų varžytynių metu, o nekilnojamojo turto rinkos ypatybės sudaro realias galimybes turto pirkėjui atsirasti bet kuriuo metu. Teigia, kad CPK 719 straipsnis numato galimybę parduoti turtą išieškotojui už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą, tačiau nenumato turto pardavimo galimybės esant keliems kreditoriams, taip pat nenumato turto pardavimo pirmenybės hipotekos kreditoriui. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad iš jų privalo būti išieškota mažesnė pinigų suma negu pradinė turto kaina, tačiau skundžiamame patvarkyme nėra numatyta, kokiu būdu, kas ir kaip privalės padengti skirtumą tarp išieškomos sumos ir pradinės turto vertės.
Antstolis Gintas Badikonis 2017 m. kovo 28 d. patvarkyme (c. b. l. 4), kuriuo netenkino pareiškėjų skundo, nurodo, kad vykdo 2015 m. liepos 29 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 1-4509 dėl 573 311,48 Eur skolos ir 0,2 procento netesybų už kiekvieną uždelstą dieną išieškojimo iš skolininkų V. B. P. ir A. P. išieškotojo V. V. naudai. Pažymi, kad 2017 m. vasario 10 d. paskelbė skolininkams priklausančio turto – 684/1089 dalių žemės sklypo, bendras plotas 10,89 a, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2) 405/1089 dalių žemės sklypo, bendras plotas 10,89 a, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3) pastato-administracinio pastato su parduotuvės patalpomis, bendras plotas 127,73 kv. m., esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirmąsias varžytynes. Kadangi varžytynėse nedalyvavo nė vienas dalyvis, vadovaudamasis CPK 717 straipsnio 1 dalimi, 719 straipsnio 3 dalimi, 2017 m. kovo 14 d. priėmė patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis Nr. 0040/15/01691-JJ16 ir siūlymą paimti iš varžytynių neparduotą turtą Nr. 0040/15/01691-JJ16. Teigia, kad skolininkų skunde nurodyti teiginiai, kad antstolis, priimdamas minėtus patvarkymus, veikė neteisėtai yra nepagrįsti. Antstolis nesutinka, kad išieškoma piniginė suma yra mažesnė už pradinę turto pardavimo kainą, kadangi šiuo metu skola ir delspinigiai sudaro 2 280 628,66 Eur (573 311,48 Eur skola ir 1 707 317,18 Eur delspinigiai), o UAB „Negrita“ 2015 m. gruodžio 8 d. ekspertizės aktu Nr. 15-12-08a nustatyta turto rinkos vertė – 784 000 Eur. Pažymi, kad išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilė numatyta CPK 664 straipsnyje, todėl teiginiai, kad 2017 m. kovo 14 d. siūlymas hipotekos kreditoriui, o jam nesutikus – kitiems kreditoriams paimti iš varžytynių neparduotą turtą nėra paremtas įstatymu yra nepagrįsti.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2017 m. gegužės 2 d., 9.00 val. (c. b. l. 10). Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2017 m. balandžio 6 d. nutarties patvirtintas kopijas bei CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (c. b. l. 11-15) (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Iš vykdomosios bylos Nr. 0040/15/01691 nustatyta, kad antstolis Gintas Badikonis vykdo Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notaro 2015 m. liepos 29 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1-4509 dėl 573 311,48 Eur skolos ir 0,2 procento dydžio netesybų, mokamų už kiekvieną uždelstą įvykdyti prievolę dieną nuo laiku negrąžintos skolos sumos (2013 m. vasario 28 d.) iki visiško skolos išieškojimo (grąžinimo) dienos, išieškojimo solidariai iš skolininkų V. B. P. ir A. P. išieškotojo (hipotekos kreditoriaus) V. V. naudai (t. 1., v. b. l. 3). Sutartinės hipotekos lakštu skolininkai prievolės įvykdymui kreditoriaus naudai įkeitė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (t. 1, v. b. l. 4-7). Antstolis, nenustatęs akivaizdžių kliūčių, 2015 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti (t. 1, v. b. l. 22). 2015 m. rugpjūčio 3 d. antstolis surašė Raginimą įvykdyti sprendimą, vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir tą pačią dieną Turto arešto aktu areštavo skolininkams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, bendras plotas 0,1089 ha, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą-administracinį pastatą su parduotuvės patalpomis, bendras plotas 127,73 kv. m., esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, v. b. l. 26-29). Antstolio 2015 m. lapkričio 3 d. patvarkymu Nr. 0040/15/01691/AP3 buvo paskirta ekspertizė turto rinkos vertei nustatyti (t. 1, v. b. l. 33). Ekspertizės metu turto vertintojo UAB „Negrita“ nustatyta turto rinkos vertė – 784 000 Eur (žemės sklypo rinkos vertė – 678 237 Eur, pastato – 105 726 Eur). Antstolis 2017 m. vasario 10 d. pranešimu nurodė, kad paskelbė skolininkams priklausančio turto – 684/1089 dalies žemės sklypo, bendras plotas 10,89 a, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2) 405/1089 dalies žemės sklypo, bendras plotas 10,89 a, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3) pastato-administracinio pastato su parduotuvės patalpomis, bendras plotas 127,73 kv. m., esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirmąsias varžytynes; varžytynių pradžia: 2017 m. vasario 10 d. 13:32:32, varžytynių pabaiga: 2017 m. kovo 13 d. 13:32:59 (t. 2, v. b. l. 198-200). Antstolis 2017 m. kovo 14 d. patvarkymu dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis Nr. 0040/15/01691-JJ15, atsižvelgdamas į tai, kad varžytynėse nedalyvavo nė vienas dalyvis, skolininkams priklausančio turto pirmąsias varžytynes paskelbė neįvykusiomis (t. 2, v. b. l. 222). Antstolis 2017 m. kovo 14 d. priėmė siūlymą paimti iš varžytynių neparduotą turtą Nr. 0040/15/01691-JJ16, kuriuo iš varžytynių neparduotą turtą, vadovaudamasis CPK 719 straipsniu, pasiūlė perimti hipotekos kreditoriui, o šiam nesutikus – kitiems kreditoriams, už 627 200 Eur, t. y. už pradinę turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių kainą (t. 2, v. b. l. 223-224). Antstolis nurodė, kad apie savo sprendimą kreditoriai per 5 darbo dienas nuo siūlymo gavimo dienos raštu turi pranešti antstoliui. Antstolio kontoroje 2017 m. kovo 20 d. gautas hipotekos kreditoriaus V. V. sutikimas paimti turtą (t. 2, v. b. l. 227). Atsižvelgdamas į gautą hipotekos kreditoriaus sutikimą, antstolis 2017 m. kovo 21 d. surašė pranešimą dėl kreditoriaus sutikimo paimti iš varžytynių neparduotą turtą Nr. 0040/15/01691-JJ17, kuriame nurodė, kad gautas hipotekos kreditoriaus V. V. sutikimas paimti iš varžytynių neparduotą turtą už 627 200 Eur, taip pat informavo, kad skola ir netesybos pagal 2015 m. liepos 29 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1-4509 yra didesnės už perduodamo turto kainą (t. 2, v. b. l. 226). Antstolio kontoroje 2017 m. kovo 20 d. gautas skolininkų pranešimas, kad jie Vilniaus miesto apylinkės teismui ketina paduoti pareiškimą dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo (t. 2, v. b. l. 228).
Šioje byloje ginčas kilo dėl to, ar antstolis pagrįstai priėmė 2017 m. kovo 14 d. siūlymą paimti iš varžytynių neparduotą turtą Nr. 0040/15/01691-JJ16. Pareiškėjai savo skundą iš esmės grindžia šiais argumentais: 1) vyksta teisminis ginčas dėl turto, kurį antstolis realizuoja iš varžytynių, todėl antstolis, ignoruodamas šią aplinkybę, sąmoningai sukuria ginčų ateityje galimybę bei nėra teisingas ir sąžiningas pareiškėjų ir kitų kreditorių atžvilgiu, 2) CPK 719 straipsnis nenumato turto perdavimo galimybės esant keliems kreditoriams ir pirmenybės hipotekos kreditoriui, 3) turi būti išieškota mažesnė pinigų suma negu pradinė turto kaina, o skundžiamame patvarkyme nėra numatyta, kokiu būdu, kas ir kaip privalės padengti skirtumą tarp išieškomos sumos ir pradinės turto vertės. Teismas su šiais pareiškėjų teiginiais nesutinka dėl žemiau nurodytų motyvų.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1059-560/2017 pagal ieškovų V. B. P. ir A. P. ieškinį atsakovui V. V. dėl paskolos sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu, kuriuo ieškovai prašo pripažinti, kad 2011 m. vasario 28 d. tarp jų ir atsakovo V. V. pasirašyta paskolos sutartis yra apsimestinis sandoris, kuriuo buvo pridengta jungtinės veiklos sutartis tarp ieškovų ir atsakovo, kuria buvo siekiama apjungus lėšas ir turtą, padidinti nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), vertę, ir šį turtą pardavus, gautą kainą pasidalinti taip: atskaičius atsakovo įdėtas į bendrąją jungtinę veiklą pinigines lėšas, likusią kainos dalį paskirstyti po 1/4 dalį kiekvienam ieškovui (bendrai 1/2 dalį) ir 1/2 dalį atsakovui V. V. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nustatyta, kad minėtoje byloje teismas 2016 m. birželio 28 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – antstolio Ginto Badikonio paskelbtų varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymą, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartis buvo panaikinta ir ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestas. Pareiškėjai byloje pakartotinai pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 9 d. nutartimi pareiškėjų prašymą atmetė. Minėta teismo nutartis apskųsta atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, tačiau šio skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo dieną atskirasis skundas dar nėra išnagrinėtas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjai, teikdami Vilniaus miesto apylinkės teismui skundus dėl antstolio veiksmų, tuo pačiu reikšdavo prašymus vykdomojoje byloje Nr. 0040/15/01691 taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau LITEKO duomenimis nė vienu atveju pareiškėjų prašymas nebuvo patenkintas. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjai 2017 m. balandžio 20 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos jiems iškėlimo, tačiau teismas 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-22907-294/2017 pareiškėjų prašymą atsisakė priimti (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad šiuo atveju nėra įstatyme numatytų pagrindų, kuriems esant antstolis negalėtų vykdyti priverstinio skolininkams priklausančio turto realizavimo ar atlikti kitų vykdymo veiksmų, todėl pareiškėjų teiginiai, kad vyksta teisminis ginčas dėl turto, nesant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, neįtakoja to, jog antstolis negali turto realizuoti ar imtis kitų jam įstatymo suteiktų įgaliojimų ir nesudaro pagrindo antstolio veiksmus priimant 2017 m. kovo 14 d. siūlymą paimti iš varžytynių neparduotą turtą Nr. 0040/15/01691-JJ16 pripažinti neteisėtais.
CPK 717 straipsnio 1 punkte numatyta, kad antstolis savo patvarkymu varžytynes paskelbia neįvykusiomis jeigu varžytynėse nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis. Pagal CPK 719 straipsnio 1 dalį jeigu varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to, kad jose nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis (CPK 717 straipsnio 1 punktas), turtas perduodamas išieškotojui už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą. Pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos (CPK 718 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, nes jose nedalyvavo nė vienas pirkėjas, todėl, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad antstolis pagrįstai priėmė 2017 m. kovo 14 d. siūlymą paimti iš varžytynių neparduotą turtą Nr. 0040/15/01691-JJ16, kuriuo iš varžytynių neparduotą pareiškėjų nekilnojamąjį turtą (žemės sklypus ir administracinį pastatą), vadovaudamasis CPK 719 straipsniu, pasiūlė perimti hipotekos kreditoriui, o šiam nesutikus – kitiems kreditoriams (prisijungusiems prie išieškojimo), už 627 200 Eur, t. y. už pradinę turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių kainą (784 000 Eur x 80 proc. / 100 proc.). Pareiškėjų teiginiai, kad turtą parduodant iš antrųjų varžytynių egzistuoja reali galimybė, jog jis bus parduotas už didesnę kainą negu buvo nustatyta pirmųjų varžytynių metu atmestini kaip nepagrįsti, kadangi įstatyme aiškiai numatyta, kad neįvykus pirmosioms varžytynėms turtas perduodamas išieškotojui už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą. Tik išieškotojui nepasinaudojus galimybe perimti turtą, skiriamos antrosios varžytynės (CPK 721 straipsnio 1 dalis). Be to, pažymėtina ir tai, kad turtą parduodant iš antrųjų varžytynių, jose parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro šešiasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos, todėl pareiškėjų parduodamo turto kaina būtų 470 400 Eur, t. y. gerokai mažesnė negu kaina, už kurią šiuo atveju buvo pasiūlyta kreditoriams perimti neparduotą iš pirmųjų varžytynių turtą (627 200 Eur). Paminėtina ir tai, kad apskritai nėra aišku, ar ir antrosiose varžytynėse turtas būtų parduotas, taip pat už kokią kainą, todėl deklaratyvūs pareiškėjų teiginiai, kad turtas parduodamas už per mažą kainą, nes antrosiose varžytynėse būtų parduotas už didesnę kainą, atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178 straipsnis).
Pareiškėjai taip pat nurodo, kad CPK 719 straipsnis nenumato turto perdavimo galimybės esant keliems kreditoriams ir pirmenybės hipotekos kreditoriui, tačiau teismas su šiais pareiškėjų teiginiais taip pat nesutinka.
Visų pirma, pažymėtina, kad CPK VI dalyje, reglamentuojančioje vykdymo procesą, apibūdinant vykdymo proceso dalyvius visuose straipsniuose iš esmės yra vartojamos sąvokos vienaskaitos forma, t. y. skolininkas, išieškotojas ir pan., todėl vien tai, kad CPK 719 straipsnyje nėra numatytos daugiskaitos formos „išieškotojai“ nesuponuoja to, jog minėtas straipsnis netaikytinas esant keliems kreditoriams (išieškotojams), juolab, atsižvelgiant dar ir į tai, kad įstatyme numatyta galimybė prisijungti prie išieškojimo ir dalyvauti anksčiau pradėtoje byloje po prisijungimo atliekant vykdymo veiksmus (CPK 759 straipsnis).
CPK 664 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma iš hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. Pagal CPK 754 straipsnio 1 dalį hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės. Pažymėtina, kad hipotekos institutą sudarančios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį kitų kreditorių atžvilgiu siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto. Hipotekos kreditoriaus teisė gauti reikalavimo patenkinimą būtent iš hipoteka įkeisto turto nulemia šio išieškotojo specifinę padėtį turto realizavimo procese. Hipotekos kreditorius skiriasi nuo kitų kreditorių tuo, kad reikalavimo patenkinimą gauna iš hipoteka įkeisto turto, ir tik jeigu jis parduodamas už mažesnę kainą nei būtina reikalavimui patenkinti, po to hipotekos kreditorius gali reikalauti išieškojimo iš kito skolininko turto bendra įstatymo nustatyta tvarka (CK 4.193 straipsnio 1 dalis).
Taigi, nors CPK 719 straipsnis atskirai neišskiria hipotekos kreditoriaus ir kitų kreditorių padėties išieškojimo procese tačiau CPK normos turi būti aiškinamos sistemiškai, todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad hipotekos kreditorius – šiuo atveju išieškotojas V. V. turi pirmenybės teisę į dalį savo reikalavimų patenkinimą, šiuo atveju pasiimant iš pirmųjų varžytynių neparduotą turtą natūra už pradinę turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių kainą (627 200 Eur).
CPK 720 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareiškęs sutikimą paimti turtą, išieškotojas per šio CPK 716 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą į antstolio depozitinę sąskaitą privalo sumokėti perduodamo turto kainos ir išieškotojo daliai tenkančios lėšų sumos, apskaičiuotos kiekvienam išieškotojui laikantis nustatytos reikalavimų patenkinimo eilės, skirtumą.
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju minėta įstatymo nuostata netaikoma, kadangi, kaip nurodo antstolis, išieškoma piniginė suma yra mažesnė už pradinę turto pardavimo kainą, t. y. šiuo metu skola ir delspinigiai sudaro 2 280 628,66 Eur (573 311,48 Eur skola ir 1 707 317,18 Eur delspinigiai), todėl pareiškėjų teiginiai, kad nėra aptarta kokiu būdu, kas ir kaip privalės padengti skirtumą tarp išieškomos sumos ir pradinės turto vertės atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad antstolis 2017 m. kovo 21 d. pranešime dėl kreditoriaus sutikimo paimti iš varžytynių neparduotą turtą nurodė, kad skola ir netesybos pagal 2015 m. liepos 29 d. vykdomąjį įrašą Nr. 1-4509 yra didesnė už perduodamo turto kainą (t. 2, v. b. l. 226).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjų V. B. P. ir A. P. skundas dėl antstolio Ginto Badikonio veiksmų yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 510 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjų V. B. P. ir A. P. skundą dėl antstolio Ginto Badikonio veiksmų atmesti.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjams ir suinteresuotiems asmenims.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.