Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-03-13 · Administracinė byla Nr. I-675-189/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-13
Bylos Nr.
I-675-189/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03069-2018-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Bronius Januška, Tomas Blinstrubis, Gediminas Užubalis
Pareiškėjas
A. A.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-675-189/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03069-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gedimino Užubalio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. A. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja A. A. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) Respublikoje (toliau – Ambasada) 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjai Šengeno vizą (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti Ambasadą išduoti pareiškėjai Šengeno vizą (b. l. 77–79).

Pareiškėja, nesutikdama su skundžiamu sprendimu, nurodo, kad ji ketino nuo 2018 m. spalio 6 d. iki 2018 m. spalio 31 d. vykti turistine kelione į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), todėl pateikė prašymą Ambasadai išduoti vizą, įvykdė visus reikalavimus, kurie yra numatyti Europos Sąjungos įstatymuose, be to, atlikto konsulo interviu metu ji nuoširdžiai atsakė į visus klausimus dėl kelionės tikslų ir terminų.

Pareiškėjos nuomone, konsulas nepagrįstai įtaria, jog neketinu grįžti į (duomenys neskelbtini), nes ten turi gerai apmokamą darbą, dirba didelėje medicinos įstaigoje vyriausiosios buhalterės pareigose, verčiasi versline veikla farmakologijos srityje, nuosavybės teise turi 73,35 kv. m. ploto butą, turi piniginių lėšų asmeninėje sąskaitoje, todėl pagrindo negrįžti į tėvynę neturi. Be to, 2015 m. balandžio mėnesį (duomenys neskelbtini) Respublikos ambasada buvo išdavusi Šengeno vizą aplankyti ES šalis, vyko į (duomenys neskelbtini), kur mokėsi dukra, po to grįžo į (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 109–114).

Nurodo, kad pareiškėja netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius Šengeno vizų išdavimą užsieniečiams, neatskleidžia bylos faktinių aplinkybių. Nurodo, kad pareiškėja 2018 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi į Ambasadą, atstovaujančią (duomenys neskelbtini), su prašymu išduoti Šengeno vizą, kuriame nurodė pagrindinį kelionė tikslą - turizmą (21 punktas), vykstama į (duomenys neskelbtini) (22 punktas), buvimo (duomenys neskelbtini) laikotarpis - nuo 2018 m. spalio 6 d. iki 2018 m. spalio 31 d., kviečianti organizacija - (duomenys neskelbtini) (32 punktas), nevedusi (8 punktas). Konsulo pokalbio - interviu su pareiškėja metu buvo paprašyta pateikti vyro H. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) pasą tikslu įsitikinti apie vyro keliones ir galimą gyvenamąją vietą, tačiau pareiškėja pateikė tik vyro paso 1 lapo kopiją. Be to, pareiškėja nurodė, kad jos vyras su sūnumi gyvena ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), bet dokumentų nepateikė, taip pat nurodė, kad ketina skirtis su vyru (o Prašyme dėl vizos išdavimo nurodė netekėjusi). Pokalbio metu negalėjo nurodyti kur gyvens, ką apžiūrės ir pan., paaiškino, kad ketina keliauti su sesers šeima, tačiau viešbučių rezervacija atlikta pareiškėjos vardu, kiti keliautojai neminimi. Pokalbio metu pareiškėja neišsklaidė abejonių dėl tikrojo kelionės tikslo ir maršruto.

Konsului nagrinėjant dokumentus paaiškėjo, kad pareiškėjai (duomenys neskelbtini) konsulinė įstaiga atsisakė išduoti vizą vykti į (duomenys neskelbtini). Konsulas, įvertinęs iš pareiškėjos pateiktų dokumentų ir gautos informacijos visumą, priėmė 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą atsisakyti išduoti nacionalinę vizą pareiškėjai Vizų kodekso pagrindais: 1) informacija, kur buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima, 2) nebuvo galima nustatyti, kad ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.

Atsiliepimas

Atsakovės teigimu, pareiškėja netinkamai aiškina teisės normas bei teisminėje praktikoje suformuotas taisykles, kuriose nustatyta konsulo diskrecija vertinti pareiškėjo pateiktus dokumentus, o konsului kilus pagrįstoms abejonėms, priimti Sprendimą atsisakyti išduoti vizą. Atsakovės teigimu, skundžiamą sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas ir jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, nes konsuliniam pareigūnui svarstant pareiškėjos prašymą dėl vizos išdavimo kartu su visa surinkta informacija, kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjos vykimo į ES tikslo ir buvimo sąlygų, nes informacija, kuri pareiškėjos buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, buvo prieštaringa, todėl konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą, be to konsului priimant Sprendimą egzistavo objektyvūs duomenys, kuriais grindžiama abejonė pareiškėjos pateikta informacija.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) Respublikoje 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjai Šengeno vizą, pagrįstumo ir teisėtumo.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja 2018 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi į Ambasadą, atstovaujančią (duomenys neskelbtini), su prašymu išduoti Šengeno vizą, kuriame nurodė pagrindinį kelionė tikslą - turizmą (21 punktas), vykstama į (duomenys neskelbtini) (22 punktas), buvimo (duomenys neskelbtini) laikotarpis - nuo 2018 m. spalio 6 d. iki 2018 m. spalio 31 d., kviečianti organizacija – (duomenys neskelbtini) (32 punktas), nevedusi (9 punktas) (b. l. 116–117, 120–123).

Ambasada, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, vadovaudamasi Vizų kodekso pagrindais, 2018 m. rugpjūčio 27 d. priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjai Šengeno vizą, nes informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima, be to, nebuvo galima nustatyti, kad pareiškėja ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos (b. l. 118–119).

Ginčo teisiniams santykiams taikytinos Europos parlamento ir tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – Vizų kodeksas), 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas), Europos Sąjungos 2010 m. kovo 19 d. sprendimo „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir vizų išdavimo tvarka“ (toliau – ir Tvarka) ir Vidaus reikalų ministro ir Užsienio reikalų ministro 2017 gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtintos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatos.

Lietuvos Respublikos įstatymas Konsulinis statutas (toliau – Statutas) nustato konsulinių pareigūnų įgaliojimus ir atsakomybę. Šio Statuto 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad konsulinis pareigūnas priima ir svarsto prašymus išduoti vizas ar joms prilyginamus dokumentus ir teisės aktų nustatytomis sąlygomis bei tvarka priima sprendimus dėl vizos ar joms prilyginamo dokumento išdavimo ar atsisakymo išduoti ir dėl vizos ar jai prilyginamo dokumento panaikinimo. Konsulinis pareigūnas atsako už savo sprendimus, kuriuos jis pagal savo įgaliojimus atlikdamas konsulines funkcijas priima savarankiškai (Statuto 10 straipsnio 3 dalis).

Vizų kodekse įvardyti prašymų gauti vizą nagrinėjimo pagrindiniai kriterijai. Vienu pagrindinių kriterijų įvardinta tai, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų dėl vizos išdavimo nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir jose įsikurti. Vizų kodekse itin daug dėmesio skiriama neteisėtos migracijos pavojaus vertinimui. Konsulatai įpareigoti įvertinti pavojų – ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo neteisėtai imigruos į valstybių narių teritoriją (t. y. prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo, siekdamas neteisėtai ilgam laikui įsikurti valstybių narių teritorijoje, kelionės tikslu nurodo turistinę kelionę, verslo reikalus, studijas ar pan.), atsižvelgti į vietos sąlygas ir aplinkybes, taip pat į bendrą padėtį gyvenamosios vietos šalyje (pvz., politiškai nestabilios vietovės, aukštas nedarbo lygis, plačiai paplitęs skurdas) prašymą pateikiančio asmens socialinės ir ekonominės padėties stabilumui. Kiekvienu atveju stabilumo lygis priklauso nuo tam tikrų veiksnių: šeimos ir kitų asmeninių ryšių gyvenamosios vietos šalyje, šeimos ar kitų asmeninių ryšių valstybėse narėse, šeiminės padėties, su darbu susijusios padėties (atlyginimo dydžio), socialinio statuso gyvenamosios vietos šalyje. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.

Europos Komisijos 2010 m. kovo 19 d. sprendimu patvirtinta Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir vizų išdavimo tvarka, kurioje konsuliniams pareigūnams išaiškinta tvarka dėl pateikiamų dokumentų vizoms į Šengeno zonos valstybes gauti formos, turinio ir pan. Tvarkoje pažymėta, kad patvirtinamaisiais dokumentais dėl kelionės tikslo verslo reikalais turėtų būti įrodyta: a) numatomos kelionės tikslas; b) apgyvendinimo įrodymas arba įrodymas, kad turima pakankamai lėšų asmens apgyvendinimo išlaidoms padengti; c) kad asmuo turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; d) informacija, pagal kurią galima įvertinti, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina išvykti iš valstybių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Tvarkoje pažymima, kad vertinimas, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina iš valstybės narių teritorijos išvykti iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos iš esmės priklauso nuo to asmens socialinės ir ekonominės padėties jo gyvenamosios vietos šalyje, t. y. su darbu, finansine padėtimi, šeimos ryšiais susijusio stabilumo. Pagal šį vertinimą nustatomas migracijos pavojus. Tokiais dokumentais laikoma: atgalinis bilietas arba užsakymo patvirtinimas, finansines lėšas gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas (pateikiant nesenas banko pažymas, kuriose parodytas lėšų judėjimas mažiausiai tris paskutinius mėnesius), įdarbinimą patvirtinantis dokumentas (darbo sutartis, darbo pažymėjimas, banko pažymos, socialinio draudimo įmokų mokėjimo įrodymas), nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinantis dokumentas, integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas: giminystės ryšiai, profesinė padėtis. Pagal Tvarkos 6.2.2 papunktį pragyvenimo lėšų įrodymu gali būti: nesenos banko pažymos, kuriose parodytas lėšų judėjimas per tam tikrą laiką (mažiausiai per tris paskutinius mėnesius), kreditinė kortelė ir kreditinės kortelės sąskaitos išrašas, grynieji pinigai konvertuojama valiuta, kelionės čekiai, algalapiai, darbo pažymėjimas. Šiame Europos Komisijos sprendime Europos Sąjungos valstybių konsuliniams pareigūnams buvo išaiškinti konsulinio pareigūno veiksmai tikrinant pareiškėjo numatomo buvimo tikslą ir buvimo sąlygas (7.5 papunktis). Konsulatas privalo patikrinti numatomo buvimo tikslą ir teisėtumą, taip pat prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens numatomo buvimo tikslo ir jo teisėtumo pagrindimą.

Šiame kontekste pažymėtinas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (didžiosios kolegijos) 2013 m. gruodžio 19 d. priimtas prejudicinis sprendimas byloje R. K. prieš (duomenys neskelbtini) Respubliką, kuriame Teisingumo Teismas, be kita ko, nurodė, kad: 1) pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies nuostatą vizą atsisakoma išduoti, jei egzistuoja viena iš šio straipsnio 1 dalies a punkte išvardytų sąlygų arba jei kyla pagrįstų abejonių dėl vienos iš tos dalies b punkte išvardytų aplinkybių (35 punktas); 2) Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimo dėl atsisakymo priežastys prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamos naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą (38 punktas). Minėtame VI priede nustatytoje standartinėje formoje yra 10 langelių, kuriuos kompetentingos institucijos pažymi pranešdamos prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui sprendimo atsisakyti išduoti vizą motyvus (39 punktas); 3) Vizų kodekso 4 straipsnio 1–4 dalyse išvardytos kompetentingos institucijos turi didelę diskreciją, susijusią su šio Kodekso 32 straipsnio 1 dalies taikymu ir su svarbių faktinių aplinkybių vertinimu siekiant nustatyti, ar galima neišduoti prašomos vizos remiantis šiose nuostatuose išvardytais pagrindais; Sąjungos teisės aktų leidėjo ketinimas suteikti šioms institucijoms didelę diskreciją matyti iš minėto kodekso 21 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio 1 dalies; šiose nuostatose kompetentingos institucijos įpareigojamos įvertinti prašymą išduoti vizą pateikusio asmens keliamą ,,nelegalios migracijos riziką“, skirti ,,ypatingą dėmesį“ tam tikriems jo padėties aspektams nustatyti, ar kyla ,,pagrįstų abejonių“ dėl tam tikrų aplinkybių; kompetentingos institucijos turi diskreciją vertinti, ar kyla abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikusio asmens ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, kad galėtų nustatyti, ar yra Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte numatytas pagrindas atsisakyti išduoti vizą (60–62 punktai); 4) nereikalaujama, kad kompetentingos institucijos, siekdamos nustatyti, ar privalo išduoti vizą, įsitikintų, jog prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Priešingai, jos turi nustatyti, ar kyla pagrįstų abejonių dėl tokio ketinimo (68 punktas). Prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo turi pateikti informaciją, kurios patikimumas patvirtinamas svarbiais ir patikimais įrodymais, galinčiais išsklaidyti abejones dėl jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, kurių gali kilti visų pirma atsižvelgiant į bendrą situaciją jo gyvenamosios vietos šalyje arba migracijos srautą iš tos šalies į valstybes nares (72 punktas).

Atsakovės teigimu, pareiškėja oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis nekalba, todėl deklaruojamas sudėtingas maršrutas sukėlė didelių abejonių. Pastaraisiais metais turistiniais tikslais nėra keliavusi, dėl to deklaruojama tolima ir brangi kelionė sukėlė abejonių. Pokalbio metu kelionės detalių nurodyti negalėjo kur gyvens, ką apžiūrės ir pan. Deklaruoja, kad vyras ir sūnus gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau dokumentais pagrįsti pareiškėja negalėjo. Pokalbio metu abejonės dėl deklaruojamos kelionės ir jos tikslo neišsklaidytos, susidarė įspūdis, jog vyksta giminių / draugų lankymo tikslais (dukra gyveno, gal ir gyvena (duomenys neskelbtini)) ir neaišku į kurią valstybę. Atsižvelgiant į silpnus socialinius ekonominius ryšius su (duomenys neskelbtini) labai tikėtina nelegalios migracijos rizika ( b. l. 116–117).

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus teisės aktų kontekste, darytina išvada, kad pareiškėja iš esmės nepaneigė konsulo išreikštas abejones, t. y. kad pareiškėja kalba bent viena oficialia ES kalba ir kad pastaraisiais metais turistiniais tikslais jau yra keliavusi, todėl pareiškėjos nurodyta kelionė į (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 6 d. iki 2018 m. spalio 31 d. kelia pagrįstų abejonių. Be to, pareiškėja teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių suplanuotą kelionę minėtu laikotarpiu, t. y. teismui nepateikti įrodymai dėl atliktų viešbučių ar kitos gyvenamosios vietos rezervacijos kelionės metu. Pareiškėja taip pat nepateikė jokių papildomų paaiškinimų, susijusių su kelione, t. y. su kuo ji planuoja keliauti (viena ar su šeimos nariais, ar kitais artimais giminaičiais, ar su draugais), kokias vietoves ruošiasi aplankyti, koks kelionės maršrutas ir kelionės tikslas, ar tiktai turistinis, ar planuojama aplankyti ir gimines ar (ir) draugus. Atsakovės teigimu, konsulo pokalbio interviu su pareiškėja metu pareiškėjos buvo paprašyta pateikti vyro H. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) pasą, siekiant įsitikinti apie vyro keliones ir galimą gyvenamąją vietą, tačiau pareiškėja pateikė tik vyro paso 1 lapo kopiją (b. l. 124) ir nurodė, kad jos vyras su sūnumi gyvena ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini). Tačiau pareiškėja nei konsului, nei teismui nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių šias aplinkybes, o prašyme dėl vizos išdavimo nurodė, kad yra neištekėjusi, todėl šios prieštaringos aplinkybės nepagrįstos įrodymais kelia pagrįstų abejonių. Pažymėtina, kad pareiškėja gavusi atsakovės atsiliepimą į skundą, taip pat nepateikė jokių papildomų įrodymų. Pareiškėja teismui pateikė pažymą apie turimą darbo vietą (duomenys neskelbtini) (b. l. 93–94), turimą nekilnojamąjį turtą (b. l. 97–100) ir sąskaitoje turimas lėšas (b. l. 95–96), tačiau šie dokumentai iš esmės nepaneigia atsakovės keliamas abejones, kurių pagrindu priimtas skundžiamas Sprendimas. Be to, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjai (duomenys neskelbtini) konsulinė įstaiga atsisakė išduoti Šengeno vizą kelionei į (duomenys neskelbtini) (b. l. 125), o tai iš esmės paneigia pareiškėjos argumentus, kad 2015 m. balandžio mėnesį (duomenys neskelbtini) Respublikos ambasada jai buvo išdavusi Šengeno vizą aplankyti ES šalis ir vyko į (duomenys neskelbtini), kur mokėsi dukra, po to grįžo į (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad konsulas, įvertinęs pareiškėjos pateiktus dokumentus ir pokalbio metu pareiškėjos pateiktą informaciją, pagrįstai priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjai išduoti nacionalinę vizą Vizų kodekso pagrindais, nes informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima, be to, nebuvo galima nustatyti, kad ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.

Nagrinėjamu atveju skundžiamą Sprendimą priėmė kompetentingas subjektas, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Kaip minėta, pareiškėjos pateikta informacija ir dokumentai konsuliniam pareigūnui svarstant pareiškėjos prašymą kėlė pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos vykimo į ES tikslo ir buvimo sąlygų, nes egzistavo objektyvūs duomenys, kuriais grindžiama abejonė pareiškėjos įrodymais nebuvo paneigta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) Respublikoje 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjai Šengeno vizą, yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismas nenustatė kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėja taip pat teismo prašo įpareigoti Ambasadą išduoti jai Šengeno vizą. Pažymėtina, kad šis reikalavimas laikytinas išvestiniu reikalavimu iš skundžiamo Sprendimo. Teismui konstatavus sprendimo teisėtumą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos A. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Tomas BlinstrubisBronius JanuškaGediminas Užubalis