Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios, administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P. 2016 m. gruodžio 25 d., apie 07.00 val., Karaliaučiaus g. 13, Vilniuje, vairavo automobilį NISSAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdama teisės, suteikiančios vairuoti tos kategorijos transporto priemonę. Taip A. P. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Šios faktinės aplinkybės nustatytos remiantis byloje esančiais rašytiniais dokumentais, tai yra policijos pareigūnų Pavelo Olševskio (Pavel Olševskij) ir Sergejaus Taratasiuko (Sergej Taratasiuk) tarnybiniais pranešimais, Gyventojų registro išrašo duomenimis, vairuotojo pažymėjimo kopija, iš kurios matyti, jog A. P. vairuotojo pažymėjimas yra išduotas Gruzijos Respublikoje. Visų šių byloje esančių duomenų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa, patvirtina ir papildo viena kitą bei leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėties elementai. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą A. P. nurodė, jog su nusižengimu nesutinka, tačiau, būdama tinkamai informuota apie teismo posėdžio datą ir vietą į teismo posėdį A. P. neatvyko ir detalesnių savo paaiškinimų nepateikė, todėl teismas vadovavosi aukščiau nurodytais byloje surinktais įrodymais.

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas) 13 straipsnio 5 dalį motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei asmuo nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. <...>.

Pažymėtina, kad Gruzija yra prisijungusi prie 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo (http://www.unece.org/trans/conventn/legalinst_08_RTRSS_RT1968.html), joje yra išduodami šios konvencijos reikalavimus atitinkantys vairuotojų pažymėjimai. Tačiau šios konvencijos reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai pažymėjimai galioja tik tada, jei asmuo nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 2 punkto 4 dalis numato, kad nuolatinė gyvenamoji vieta – pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį), mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. P. yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, savo gyvenamosios vietos adresą policijos pareigūnams ji taip pat nurodė Lietuvos Respublikoje, be to, ji turi įsteigusi savo individualią įmonę Lietuvos Respublikoje. Iš Gyventojų registro išrašo apie asmenį matyti, jog A. P. atvykimą į Lietuvą deklaravo nuo 1994-03-21, duomenų, kad ji būtų deklaravusi išvykimą iš Lietuvos Respublikos teritorijos, byloje nėra, be to, A. P. nuo 1994-02-03 turi leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir jis jai nuolat išduodamas (paskutinis leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje jai buvo išduotas 2016-03-03 ir galioja iki 2021-03-03). Atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad A. P. inkriminuojamo nusižengimo padarymo metu buvo nuolatinė Lietuvos Respublikos gyventoja, todėl, vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalimi, Gruzijoje išduotas ir galiojantis (jeigu jis galiojantis) vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje negaliojo ir nesuteikė jai teisės vairuoti transporto priemones. A. P. veiksmai atitinka požymius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 2 dalyje, kadangi ji, pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį, neturėdama teisės vairuoti transporto priemones.

A. P. veika administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kvalifikuota pagal pažeidimo padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 128 straipsnio 1 dalį. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo ANK, kurio 424 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas atitinka ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, t. y. transporto priemonių vairavimą neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, už kurio padarymą buvo numatyta administracinė nuobauda - bauda nuo 289 iki 434 eurų arba administracinis areštas. ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ir ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, ANK 424 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta administracinė atsakomybė yra švelnesnė nei numatyta ATPK 128 straipsnio 1 dalies sankcijoje, kadangi šio pažeidimo sankcijoje buvo nustatyta administracinė nuobauda – administracinis areštas, o ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sankcijoje administracinio arešto nuobauda nebėra nustatyta. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 straipsnio 3 dalimi, A. P. 2016-12-25 padarytas pažeidimas, kvalifikuotas pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuotinas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį ir teisena vykdytina pagal ANK.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į tai, jog nenustatyta nei A. P. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia ir į padaryto nusižengimo pobūdį, jo keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui, į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius A. P. – anksčiau du kartus bausta administracine tvarka pagal ATPK Lietuvos Respublikoje už kitų rūšių nusižengimus, tačiau paskutinį kartą 2008 metais, skirtą baudą yra sumokėjusi, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį nėra, tačiau A. P. skirtina bauda, artimesnė minimaliai ANK 424 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytai baudai.

Administracinėn atsakomybėn traukiama A. P. į teismo posėdį neatvyko, nors buvo pasirašytinai informuota apie jo datą ir vietą. Neatvykimo priežastys teismui nežinomos. Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas. Šių nustatytų aplinkybių pagrindu byla nagrinėta A. P. teismo posėdyje nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis, 629 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 straipsnio 3 dalimi, teismas

nutaria:

A. P. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už kurį skirti 320 € (trijų šimtų dvidešimties eurų) baudą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 16064226661 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.