Kauno apylinkės teismo nuosprendis, 1-1808-1129/2022

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-09-20
Bylos Nr.: 1-1808-1129/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-11080-2022-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Dominykas Rusonis
Kaltinamasis: D. S.
Nukentėjusysis: V. K.
Advokatai: Iveta Vitkutė-Zvezdinienė

Kategorijos

1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-1808-1129/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11080-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 20 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dominykas Rusonis,sekretoriaujant Sandrai Valaitytei ir Kristinai Grikietytei-Guobienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui,kaltinamajai D. S. ir jos gynėjai advokatei Ivetai Vitkutei-Zvezdinienei,nukentėjusiajai V. K.,specialistui Dainiui Tumėnui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi Kaune, (duomenys neskelbtini), išsituokusi, dirbanti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadybininke, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. S. 2022 m. kovo 31 d. apie 19.30 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), tyčia, dešine ranka sugriebusi už veido savo močiutei V. K. stipriai suspaudė bei sudavė į kairės akies sritį, padarydama nukentėjusiajai V. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos įdrėskimais veide, poodine kraujosruva kairės akies vokuose.

Kaltinamoji D. S. kalta neprisipažino ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prieš įvykį močiutė V. K., su kuria jos kartu gyvena 15 metų, buvo išvežta į trečią ligoninę, kadangi buvo praradus sąmonę. Kaip močiutė nukrito, ji nematė, o tik išgirdo ir nuėjo pasižiūrėti, kas atsitiko, tačiau močiutės nebandė pakelti, nes močiutė niekada jai neleisdavo padėti. Nuo sausio mėnesio iki kovo mėnesio ji nuolat alpdavo. Močiutė nenorėjo vykti į gydymo įstaigą, sakė, kad jai norima pakenkti. Gydytojai paskyrė vaistus dėl sveikatos problemų. Įvykio dieną močiutė priėjo prie jos (kaltinamosios), padavė 20 eurų ir paprašė nupirkti vaistų. Ji sutiko ir pasakė, kad kai pasidažys ir apsirengs, tuomet nueis, o močiutė jai sakė nesidažyti, nes nėra prieš ką vaidinti, todėl ji močiutei atidavė pinigus ir išėjo pavedžioti šuns. Pavedžiojusi šunį ir eidama namo sutiko savo brolį E. S., kuriam močiutė jau buvo paskambinusi ir paprašiusi atvažiuoti jos pasiimti, nes, anot močiutės, buvo nuskriausta. Močiutė yra senas ir jautrus žmogus, skausmai, kuriuos jautė, galėjo atsirasti nualpus arba nuo gydytojų apžiūros ar atliktų procedūrų. Kietas bukas daiktas galėjo būti ir spintelės rankenos, močiutė galėjo į jas susibraižyti ir susižaloti, kai nukrito. Močiutė bando ją apkaltinti, tačiau ji kalta nesijaučia, nes rūpinasi močiute, nuveža į gydymo įstaigas, bute atliko remontą ir pirko baldus, padeda, jei ko nors reikia. Močiutė yra keisto būdo, vieną dieną būna viskas gerai, o kitą dieną nebe, ir tuomet ji rėkia ant visų ir melagingai kaltina ją smurtavimu. Viskas dėl močiutės senyvo amžiaus ir sveikatos problemų, kadangi ji susikuria situacijas ir jose gyvena, nuolat sako, jog jai bando pakenkti. Tą dieną, kai į namus atvyko jos (kaltinamosios) brolis, močiutė su juo sėdėjo savo kambaryje. Ji (kaltinamoji) iš karto siūlė kviesti policiją, nes močiutė ją kaltino, jog ji ją sumušė, tačiau iki tol nieko nesakė. Brolis E. jos klausė, kas atsitiko. Ji pasakė, kad nieko neįvyko, tik nesutiko nueiti pirkti vaistų ir išėjo iš namų. Nežino, ką veikė močiutė, kol ji lauke vedžiojo šunį. Kai grįžo namo, sužalojimų ar įdrėskimų ant močiutės veido nesimatė, tačiau matėsi tik truputį patinęs veidas. Dėl savo emocinės būklės ji (kaltinamoji) anksčiau lankė psichologo konsultacijas, kadangi stipriai išgyveno skyrybas su vyru, norėjo, kad būtų išrašyti raminamieji vaistai. Ji buvo močiutės artimiausias žmogus, buvo matyti, kad močiutei trūko bendravimo, ji norėjo bendrauti, džiaugdavosi, kai sūnus atvažiuodavo jos aplankyti, kadangi jos (kaltinamosios) mama retai aplankydavo močiutę. Močiutė savo pykti, nuoskaudas išliedavo ant jos (kaltinamosios) bei nuolat rasdavo priežasčių ir dalykų, kurie jai netikdavo. Močiutė nuolat užsigaudavo ir susižeisdavo, taip žinodama, jog gaus dėmesio tokiu būdu. Įvykio dieną ji močiutės nemušė.

N. V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie 21 val. atsigulė į lovą, o anūkė D. S. ėjo į vonios kambarį ir pradėjo ją keikti, po to atėjo į jos kambarį, numetė 20 eurų, kuriuos ji (nukentėjusioji) jai buvo davusi, kad nupirktų vaistus. Jai gulint lovoje, anūkė sugriebė jai už veido ir sudavė į jį, todėl veidas pamėlynavo. Anūkė ją ištempė iš lovos ir paliko gulėti, ji atsikėlė, apsirengė ir paskambino savo dukrai R., kuriai pasakė, jog ją sumušė. Dukra R. paskambino savo sūnui, kuris atvyko pas ją (nukentėjusiąja) ir nuvežė ją pas dukrą. Įvykio dieną greitoji medicinos pagalba kviesta nebuvo, policija buvo iškviesta tik kitą dieną, kai dukra nufotografavo kelias nuotraukas. Nesutinka su anūkės nurodytomis aplinkybėmis, kadangi ji kambaryje nebuvo nukritusi, į kriauklę taip pat nekrito, tik, kai užsidarinėjo kambariuką, nikstelėjo koją ir atsisėdo, dėl to kitą dieną buvo sutinusi koja. Kai anūkė sudavė jai į veidą, ji jautė didelį skausmą akies srityje, virš akies pasirodė ,,gumbas“, kurį šaldė šaltu puodeliu. Anūkė taip pat kelis kartus ranka sudavė į krūtinę. Tai ne pirmas kartas, kai anūkė prieš ją smurtauja, pirmą kartą tai įvyko prieš dvejus metus, tada ji kreipėsi į policiją ir parašė pareiškimą, anūkė jos atsiprašė, tačiau jokio susitaikymo nebuvo, jokio dokumento iš policijos negavo.

Liudytoja R. J. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra kaltinamosios D. S. motina ir nukentėjusiosios V. K. dukra, parodymus duoti sutinka. Kiek jai yra žinoma, tarp dukros D. S. ir jos (liudytojos) mamos įvyko konfliktas, tačiau visų aplinkybių nežino, nes jame nedalyvavo. Žino tiek, kiek pasakojo mama. Įvykio dieną jai paskambino mama ir pasakė, kad D. ją sumušė, tačiau ji mama nepatikėjo, todėl paskambino savo sūnui, kuris gyvena šalia mamos namų, kad jis nuvyktų ir pasižiūrėtų, kas atsitiko. Po kurio laiko sūnus jai perskambino ir pasakė, kad yra smurto požymiai, tačiau, kas įvyko, nežino. Ji sūnui pasakė, kad atvežtų mamą, todėl jis tos pačios dienos vakarą mamą atvežė pas ją. Kai mama atvyko į jos namus, apie tai jos nesikalbėjo, kadangi matė, jog mama yra susinervinusi, tačiau apie tai, kas įvyko, pasikalbėjo kitos dienos ryte. Kai sūnus mamą atvežė į jos namus, matėsi mėlynė ant mamos akies, atrodė kaip sužalota akiduobė ir tai matėsi akivaizdžiai, taip pat matėsi ir įdrėskimai ant veido, tačiau jie buvo nežymūs. Mama papasakojo, kad ją užpuolė D., todėl ji savo iniciatyva iškvietė policiją, kad išsiaiškintų, kas įvyko, kadangi kilo abejonių. Jei žmogus yra nekaltas, jis bandytų tai pasakyti, tačiau nei dukra nei mama nenori apie tai kalbėti. Nežino, ar mama gali meluoti, tačiau daugiau jos apie įvykį neklausinėjo, nes ji nesileido, o dukra nieko apie tai nekomentuoja, tačiau, akivaizdu, jog įvyko kažkas, ko niekas nežino, turėjo įvykti provokacijos. Mama anksčiau yra sakiusi, jog jos tarpusavyje sukonfliktuoja, todėl ji bandydavo jas raminti, atvažiuoti ir būti pas jas. Apie tai, kad dieną prieš konfliktą, mama buvo išvežta į ligoninę, žino, kadangi D. iškvietė greitąją ir ją informavo apie tai, kadangi mama nualpo ir taip yra buvę ne vieną kartą, tačiau mamos tą dieną, kai ją išvežė į ligoninę, nematė. Viena yra jos (liudytojos) dukra, o kita yra jos mama, negali pateisinti nei vienos, nes tik jos abi žino, kas įvyko. Dukrai D. reikėtų kartais susivaldyti, nes ji yra agresyvi, kadangi gyvenimas prie to privedė, tačiau nežino, kokia diagnozė jai nustatyta, o nuo rugsėjo mėnesio mamos sveikata taip pat yra pablogėjusi. Su dukra taip pat buvo konfliktas, kai ji jai (liudytojai) įspyrė, todėl ji parašė pareiškimą, tačiau vėliau persigalvojo. Su dukra ir mama bandė kalbėtis apie susitaikymą, tačiau D. neatsiliepdavo į skambučius, o ji nenorėjo daryti spaudimo. Buvo atvejis, kai mama (nukentėjusioji) kaltino ją vagyste, todėl kreipėsi į šeimos gydytoją ir sakė, jog mama turi problemų, prašė skirti vaistus nerimui, buvo matomi panašūs požymiai į Parkinsono ligą, todėl šeimos gydytoja rekomendavo kreiptis į psichiatrę. Diagnozė nebuvo aiški, tačiau žino tik tai, jog ligos požymiai buvo įsisenėję, taip pat žino, jog buvo paskirti raminamieji vaistai, kuriuos turėdavo mamai duoti, tačiau ji jų laikų nevartoja, todėl matomi pablogėjimai, o gydytojai nekreipė dėmesio į jos išsakytas pastabas dėl mamos sveikatos.

Liudytojas E. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis yra kaltinamosios D. S. brolis, parodymus duoti sutinka. Tikslaus įvykio laiko neprisimena, tačiau prisimena, kad vakare sulaukė mamos skambučio, kurio metu mama pasakė, jog močiutė V. K. yra sumušta bei paprašė nuvažiuoti bei pasižiūrėti, kas atsitiko. Nuvykęs į močiutės namus, pamatė, kad močiutės veido srityje yra sumušimo ar kritimo žymės, buvo matomas pamėlynavimas aplink akį bei lūpą, apdraskymo žymės keliose veido srityse. Kas įvyko, negali pasakyti, nes ten nebuvo, tačiau susidarė įspūdį, jog buvo fiziškai sutraumuotas žmogus ir panaudotas smurtas, kadangi sužalojimai atrodė švieži. Kad sužalojimai padaryti neseniai sprendė iš mažų kraujosrūvų, odos apdraskymų, kurie atrodė taip, lyg būtų neseniai įdrėksta, matėsi ir sumušimai, kurie buvo paraudę, bet nebuvo pamėlynavę, buvo ir šviežio kraujo lūpų pusėje. Kai klausė mamos, kas atsitiko, mama pasakė, kad močiutę sumušė sesė D.. Paklausus močiutės kas ir kaip atsitiko, ji pasakė, kad jai gulint lovoje, D. kelis kartus sudavė smūgius ir išvertė iš lovos, tačiau sesuo prieštaravo ir teigė, kad nieko neįvyko, nepaaiškino, iš kur atsirado močiutės sužalojimai. Kurį laiką jis pabuvo su močiute, pasėdėjo, nusiramino ir ją išvežė pas mamą, kur ir paliko, o pats išvažiavo. Apie tai, jog buvo iškviesta policija ir įvykis užfiksuotas sužinojo po dienos ar dviejų dienų. Mama pasakė, kad močiutė kitą dieną kategoriškai norėjo važiuoti pas gydytojus dėl sužalojimu, nes kitą dieną po įvykio, atrodė dar blogiau nei iš karto po įvykio, tačiau kieno iniciatyva buvo iškviesta policija, nežino. Apie tai, kad močiutė dieną prieš tai buvo nualpusi ir išvežta į ligoninę, žinojo, tačiau neprisimena, ar tą dieną matė močiutę. Kambarys, kuriame miega močiutė, nėra apstatytas baldais, ten stovi lova ir šalia jos spinta bei spintelė, tarpe tarp baldų, esančių kambaryje, žmogus visu ūgiu netilptų.

Specialistas Dainius Tumėnas teisiamojo posėdžio metu dėl specialisto išvados Nr. G591/2022(02) (1 t., b. l. 49–50) paaiškino, kad tvirtina savo išvadą. Užduotį atliko gavęs policijos tyrėjų užduotį atlikti objektų tyrimą. Jeigu yra nurodoma, kad buvo suduota į krutinę, atlikdamas objektų tyrimą krūtinę apžiūri, jei tai yra nurodoma. Jeigu išvadoje nėra parašyta apie krūtinės sužalojimus, vadinasi jų nėra. Ar (duomenys neskelbtini) metais gimusiam žmogui sutrenkus lieka kokie nors išliekamieji požymiai, priklauso nuo suduoto smūgio. Yra konstatuojama, kokie yra žmogaus sužalojimai, o išvadoje nurodomas jų pobūdis ir padarymo laikas. Ar apdraskymai buvo padaryti trimis valandomis anksčiau ar vėliau, negali pasakyti. Nosies apdraskymai padaryti kietu, buku daiktu, kaukė nėra bukabriaunis daiktas, bet tai turi būti padaryta pirštais. Fakto, kad tiriamajam asmeniui dieną prieš nukritus buvo kviečiama greitoji medicinos pagalba, nežinojo. Jie galėjo būti padaryti ir 30 dieną, tačiau nesiskirs jei jie padaryti ir 31 d. Jei būtų žinojęs šiuos faktus, išvada nebūtų buvusi kitokia. Asmeniui nukritus ir galvą susitrenkus į kietą paviršių, poodinė kraujosruva kitoje vietoje nei smūgis atsirasti negali. Nebent tai yra labai stiprus smūgis į pakaušį, tada būna tokiu atveju, kad lūžis nueina ir tada atsiranda poodinė kraujosruvą, bet šiuo atveju tikrai ne. Šiuo atveju mėlynė atsirado sudavus kietu, buku daiktu, arba bakstelėjus kumščiu. Čia yra poodinė kraujosruva tiesiogiai paveikiant kairės akies sritį, o ne kokią nors kitą vietą. Ar apalpus krentant ir atsitrenkiant į kokį nors daiktą, gali atsirasti tokie sužalojimai, negali pasakyti, kadangi turi būti konkretizuotas daiktas, jo paviršius, o galima nukristi ir taip, kad galva su niekuo nekontaktuotų. Graži, švelni poodinė kraujosruva labiau yra būdinga kai su kumščiu ar kažkokiu minkštesniu kietu, buku daiktu. Kraujosruvos susiformuoja kelių valandų bėgyje, tačiau jos gali susiformuoti ir paros bėgyje, tačiau tai individualiai priklauso nuo kiekvieno žmogaus ir nuo to, kokiame gylyje plyšo kraujagyslė. Jei kraujagyslė plyšo giliau, ji iš karto nepasimato, tačiau kraujosruvai susiformuoti turi įtakos ir asmens sveikatos būklė, kuo kraujagyslė silpnesnė, tuo ji greičiau plyšta. Jei būtų matęs Kauno klinikų ir Kauno ligoninės medicininius dokumentus, niekas nebūtų pasikeitę ir išvada būtų tokia pati, kokia yra dabar. Vertinami tik tie dokumentai, kurie yra pateikiami, ir pagal tai surašoma išvada, tačiau patys neskambina ir neieško kitų dokumentų. Net ir kiti dokumentai išvados nepakeistų. Kaip tiriamas asmuo griuvo, kokią dieną, ir tai, kad buvo atvykusi greitoji pagalba, nėra parašyta. Kraujosruvos susiformuoja kelių valandų bėgyje, gali ir paros bėgyje susiarmuoti. Nuo kiekvieno žmogaus individualiai priklauso ir kokiame gylyje yra ta kraujagyslė plyšo. Jei kraujagyslė plyšo giliau, ji iš karto nepasimatys.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius patvirtinančios aplinkybės be kaltinamosios, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų nustatytos ir kitais žemiau nurodytais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje BPK nustatyta tvarka ištirtais įrodymais.

2022 m. balandžio 1 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti nukentėjusiosios V. K. parodymai apie tai, kad 2022 m. kovo 31 d. apie 19.30 val., jai bebūnant namuose, adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), gulint lovoje, pas ją į kambarį atėjo anūkė D. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuri yra išsituokusi, todėl gali klysti pavardę. Anūkė gyvena kartu su ja. Ji (nukentėjusioji) jos paprašė, kad nešūkautų namuose, ši galimai supykusi, dešine ranka griebė jai už veido srities ties akimi, antakiu ir pradėjo stipriai spausti, teigdama, jog butas išlėks į orą. Anūkė atleidusi veidą, dar kartą stipriai suėmė už tos pačios vietos, kuomet ji (nukentėjusioji) bandė gintis, anūkei spyrė koja, dėl ko ji ją (nukentėjusiąją) ištempė iš lovos, ir ne mažiau kaip tris kartus dešine ranka sudavė smūgius į krutinę. Ji pradėjo šaukti ir anūkė ją paleido, daugiau nemušė ir išėjo iš kambario ir išėjo į lauką su šuniu. Ji pastebėjusi, kad anūkė išėjo, paskambino dukrai R. J. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir jai pasakė, kad ją sumušė anūkė bei pasakė, kad kvies policiją, tačiau policijos nekvietė, kadangi nepasitiki policija. Vėliau į namus atvyko anūkas E. S., kuris ją pasiėmė ir išvežė į pas dukrą R. J. S., adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav. Dėl minėtų anūkės D. veiksmų, jautė fizinį skausmą, kuris tęsiasi iki dabar, skauda širdies plotą, akį, pro kurią sudėtingai mato. Dėl šių veiksmų, greitosios pagalbos nekvietė, tačiau atvykus pareigūnams, buvo iškviesta GMP, kuri ją apžiūrėjo. Jos anūkė D. yra neadekvati, nuolat šūkauja, triukšmauja, anūkė yra lankiusi psichiatro konsultacijas, daugiau apie ją nieko nežino (1 t., b. l. 6–11).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo D. V. 2022 m. balandžio 1 d. tarnybiniame pranešime ,,dėl sužalojimo užfiksavimo“ pateikti duomenys apie tai, kad 2022 m. balandžio 1 d. dirbant ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-11080-22, dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), ant nukentėjusios V. K., gim. (duomenys neskelbtini) d., veido, šalia kairės akies, vizualiai matėsi fiziniai sužalojimai, todėl siekiant užfiksuoti galimo smurto faktą, padarytos pilietės išorinių fizinių sužalojimų fotonuotraukos. Šie veiksmai atlikti vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 5-V-611 „Dėl policijos pareigūnų reagavimo į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje, teismo sprendimo dėl laikinųjų smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių skyrimo vykdymo ir šio sprendimo vykdymo kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo. Kartu su tarnybiniu pranešimu pateiktos dvi fotonuotraukos (1 t., b. l. 41–44).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G591/2022(02) (tyrimas pradėtas ir baigtas 2022 m. balandžio 4 d.) nurodyta, kad smulkūs odos įdrėskimai veide padaryta bukabriauniais daiktais ar paviršiais, kuo galėjo būti pirštų nagai, ne mažiau kaip dėl trijų trauminių poveikių. Poodinė kraujosruva kairės akies vokuose padaryta kietu buku daiktu, galimai dėl vieno trauminio poveikio (kontakto). Sužalojimų pobūdis bei medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. kovo 31 d. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 49–50).

2022 m. balandžio 1 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad apie įvykį pranešęs asmuo – pranešėja R. J. S., smurtą patyręs asmuo – nukentėjusioji V. K.. Smurtą patyrusio asmens dėl jo fizinės būklės nebuvo galimybės apklausti. Smurtą patyrusio asmens sužalojimai – kraujosruva (mėlynė), sužalojimo vieta – kairės akies sritis. Smurtą patyrusio asmens būsena: akivaizdi baimė. Smurtu įtariamas asmuo D. S., gim. (duomenys neskelbtini) m. Smurtu įtariamo asmens būklė susijaudinęs. Ryšys, siejantis smurtą patyrusį asmenį su smurtu įtariamu asmeniu: močiutė ir anūkė. Gauti paaiškinimai: 2022 m. balandžio 1 d. atvykus adresu (duomenys neskelbtini), Kauno rajono sav., kambaryje randama sėdinti V. K., gim. (duomenys neskelbtini) d., kuri paaiškino, kad 2022 m. kovo 31 d. apie 19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, gulėjo savo kambaryje, lovoje ir atėjusi anūkė D. S. ant lovos numetė pinigus, kuriuos ji jai davė, kad nupirktų vaistų. Tuomet staigiai suėmė už rankos bei plaukų ir ištempė iš lovos ant žemės, 3-4 kartus dešinės rankos kumščiu trenkė į veido sritį, dėl ko sukėlė skausmą galvos srityje. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, D. S. paaiškino, kad jos močiutė pati nukrito ant žemės ir susitrenkė galvą, ji jos nemušė ir niekaip kitaip nesukėlė jai fizinio skausmo. Įvykio aplinka tvarkinga. Įvykis filmuotas vaizdo registratoriumi Nr. 33B0F1EC618E4A (1 t., b. l. 51–58).

2022 m. balandžio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros protokole užfiksuota, jog atvykus adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, matomas 5-ių aukštų namas. Užėjus į trečią laiptinę, pirmame aukšte matomos durys pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini). Užėjus pro jas patenkama į koridorių. Pasukus į dešinę, dešinėje, sienoje, matomos durys, vedančias į tualetą. Tiesiai matomos durys, vedančias į kambarį. Užėjus pro jas, kairėje prie sienos matoma spintelė bei spintelė su veidrodžiu. Sienoje priešais įėjimo duris matomas langas, o prie jo matoma lova. Prie dešinės sienos matomas staliukas ir šalia jo dvi spintos. Šalia spintos matomas fotelį su ant jo sukrautais drabužiais. Kambarys tvarkingas, grumtynių pėdsakų nematyti, tyrimui reikšmingų objektų nerasta ir nieko nepaimta. Bute ir kambaryje vaizdo stebėjimo kamerų įrengta nėra. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 20–26).

Iš VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės pateiktos asmens ambulatorinio gydymo statistinės kortelės Nr. P22-6322 matyti, jog V. K. 2022 m. kovo 30 d. 10.37 val. GMP buvo pristatyta į LSMU Kauno ligoninę, diagnozė/vyraujantis sindromas/simptomas: apalpimas ir kolapsas. V. K. GMP darbuotojams nurodė, jog ėjo darytis valgyti, pasidarė silpna ir prisėdo ant žemės. Artimųjų teigimu, buvo praradusi sąmonę, taip nutinka ne pirmą kartą. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje taip pat nurodyta, jog akivaizdžių sužalojimų nestebima (2 t., b. l. 1–12).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

BK 140 straipsnyje numatyta atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis, nes įstatymų leidėjas savo šeimos nariui ar artimam giminaičiui padarytą nusikalstamą veiką vertina kaip pavojingesnę.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną, siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, t. y. tik sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Kaltinamoji D. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu neigė savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, tvirtindama, kad ji įvykio dieną savo močiutės V. K. nemušė, o akį nukentėjusioji galėjo susižaloti, kai nukrito ant žemės, nes buvo nualpusi. Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusioji ją melagingai siekia apkaltinti smurtavimu, kadangi jai viskas netinka, o dėl savo senyvo amžiaus ir turimų sveikatos problemų bei sudėtingo charakterio jau tai daro ne pirmą kartą. Įvykio dieną močiutė priėjo prie jos, padavė 20 eurų ir paprašė nupirkti vaistų, ji sutiko, tačiau pasakė, kad nueis, kai apsirengs ir pasidažys, o močiutė jai sakė nesidažyti, nes nėra prieš ką vaidint, todėl ji močiutei atidavė pinigus ir išėjo pavedžioti šuns, ką tuo metu veikė močiutė, nežino. Kai grįžo namo, sužalojimų ar įdrėskimų ant močiutės veido nematė, tačiau matėsi tik truputį patinęs veidas. Tuo tarpu nukentėjusioji V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną apie 21 val. atsigulė į lovą, o kaltinamoji ėjo į vonios kambarį ir pradėjo ją keikti, o atėjusi į jos kambarį, numetė 20 eurų, kuriuos ji buvo davusi kaltinamajai, kad ši nupirktų vaistus. Jai gulint lovoje, kaltinamoji sugriebė jai už veido ir sudavė į jį, todėl veidas pamėlynavo, ištempė iš lovos ir paliko gulėti ir išėjo pavedžioti šuns. Ji atsikėlė, apsirengė ir paskambino savo dukrai R. J. S., kuriai pasakė, jog buvo sumušta kaltinamosios, o po kurio laiko į namus atvyko kaltinamosios brolis E. S..

Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios 2022 m. kovo 31 d. kilo konfliktas, tačiau kaltinamoji D. S. ir nukentėjusioji V. K. davė skirtingus parodymus apie kilusio konflikto metu panaudotą smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu. Vertinant kaltinamosios ir nukentėjusiosios parodymus, pažymėtina, kad tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusioji turi tiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl sprendžiant dėl jų parodymų teisingumo esminę reikšmę turi objektyvūs bylos duomenys. Tokie duomenys užfiksuoti 2022 m. balandžio 1 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, 2022 m. balandžio 4 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G591/2022(02) (tyrimas pradėtas ir baigtas 2022 m. balandžio 4 d.).

2022 m. balandžio 1 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuoti smurtą patyrusio asmens – V. K. sužalojimai – kraujosruva (mėlynė), o taip pat sužalojimo vieta – kairės akies sritis. Pažymėtina, jog ant nukentėjusiosios iš karto po įvykio matomus sužalojimus apibūdino teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta nukentėjusiosios dukra R. J. S. bei liudytojas E. S., kuris pirmasis pamatė nukentėjusiąją po kilusio konflikto tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. J. S. parodė, kad, kai sūnus E. S. atvežė nukentėjusiąją pas ją į namus, ant nukentėjusiosios akies matėsi mėlynė, akivaizdžiai matėsi sužalota akiduobė bei įdrėskimai ant veido, kurie buvo nežymūs. Liudytojas E. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nuvykęs pas nukentėjusiąją, pamatė, kad jos veido srityje buvo matomas pamėlynavimas aplink akį bei lūpą, apdraskymo žymės keliose veido srityse, sužalojimai atrodė švieži, o apie tai, jog sužalojimai buvo padaryti neseniai, sprendė iš ant nukentėjusiosios veido buvusių kraujosruvų, odos apdraskymų, kurie atrodė taip, lyg būtų neseniai įdrėksta, matėsi ir sumušimai, kurie buvo paraudę, bet nebuvo pamėlynavę, buvo ir šviežio kraujo lūpų pusėje. Nors kaltinamoji D. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kėlė versiją, jog susižaloti nukentėjusioji galėjo ir dieną prieš įvykį, t. y. 2022 m. kovo 30 d., kai alpdama nukrito ant žemės, tačiau ši versija buvo paneigta 2022 m. balandžio 4 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G591/2022(02) (tyrimas pradėtas ir baigtas 2022 m. balandžio 4 d.) pateikta išvada ir specialisto Dainiaus Tumėno teisiamojo posėdžio metu dėl šios išvados duotais paaiškinimais. Specialisto išvadoje nurodyta, kad smulkūs odos įdrėskimai veide padaryti bukabriauniais daiktais ar paviršiais, kuo galėjo būti pirštų nagai, dėl ne mažiau kaip trijų trauminių poveikių. Poodinė kraujosruva kairės akies vokuose padaryta kietu buku daiktu, galimai dėl vieno trauminio poveikio (kontakto). Sužalojimų pobūdis bei medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku (1 t., b. l. 49–50). Apklaustas teisiamojo posėdžio metu minėtą išvadą pateikęs specialistas Dainius Tumėnas paaiškino, jog asmeniui nukritus ir susitrenkus galvą į kietą paviršių, poodinė kraujosruva kitoje vietoje nei smūgis, atsirasti negali, išskyrus, kai toks smūgis yra labai stiprus ir sutrenkiamas pakaušis lūžta, tuomet poodinė kraujosruva gali atsirasti ir kitoje vietoje, tačiau šiuo atveju taip atsitikti negalėjo. Mėlynė atsirado sudavus kietu, buku daiktu arba bakstelėjus kumščiu tiesiogiai paveikiant kairės akies sritį, o ne kokią nors kitą vietą. Apie tai, jog nukentėjusioji dieną prieš konfliktą, buvo išvežta GMP, nežinojo, tačiau net jei būtų matęs Kauno klinikų ir Kauno ligoninės medicininius dokumentus, išvada nebūtų pasikeitusi ir liktų tokia pati. Nors byloje yra duomenų apie tai, kad 2022 m. kovo 30 d. 10.37 val. GMP nukentėjusioji V. K. buvo pristatyta į LSMU Kauno ligoninę dėl sąmonės praradimo - apalpimo, tačiau greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nenurodyta, jog apžiūros metu ant nukentėjusiosios buvo matomi kokie nors sužalojimai – nurodoma, jog akivaizdžių sužalojimų nestebima (2 t., b. l. 1–12).

Kaltinamoji D. S. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad nukentėjusioji dėl savo senyvo amžiaus ir turimų psichikos ir kitų sveikatos problemų bei sudėtingo charakterio melagingai siekia apkaltinti kaltinamąją nusikalstamos veikos padarymu jos atžvilgiu, tačiau teismas sprendžia, kad dėl šios veikos nukentėjusiosios parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje dėl esminių bylos aplinkybių (kokiu būdu ir kaip kaltinamoji panaudojo fizinį smurtą jos atžvilgiu) buvo iš esmės vienodi ir nuoseklūs, jokių reikšmingų prieštaravimų, kurie leistų abejoti jos parodymų patikimumu, nenustatyta, taip pat duomenų apie nukentėjusiosios psichikos sveikatos sutrikimus, dėl kurių ji negalėtų suprasti ir vertinti savo bei kito asmens veiksmų ar duoti parodymų, baudžiamojoje byloje nėra. Iš 2022 m. balandžio 1 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad, pareikšdama apie jos atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką, nukentėjusioji nurodė, jog jos anūkė, galimai supykusi dėl nukentėjusiosios prašymo netriukšmauti, dešine ranka griebė jai už veido srities ties akimi bei antakiu ir pradėjo stipriai spausti, o atleidusi veidą, dar kartą stipriai suėmė už tos pačios vietos, kuomet ji bandė gintis, kaltinamajai spyrė, dėl ko ji ją ištempė iš lovos, ir ne mažiau kaip tris kartus dešine ranka sudavė smūgius į krutinę (1 t., b. l. 6–11). Iš esmės analogiški parodymai užfiksuoti ir 2022 m. balandžio 1 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuoti nukentėjusiosios paaiškinimai apie tai, kad jai gulint savo kambaryje, lovoje, anūkė D. S. po kilusio konflikto, sugriebė jai už veido ir plaukų, bei 3-4 kartus dešinės rankos kumščiu sudavė į veido sritį bei ištempė iš lovos (1 t., b. l. 51–58). Šie nukentėjusiosios parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, ji nurodė analogiškas jos sužalojimo aplinkybes, todėl kaltinamosios teiginiai, jog nukentėjusioji galėjo susižaloti krisdama, tuomet, kai prarado sąmonę, ir melagingai siekė apkaltinti ją nusikalstamos veikos padarymu, vertintini tik kaip siekis išvengti savo atžvilgiu baudžiamosios atsakomybės. Teismas taip pat nenustatė jokių aplinkybių, kurios patvirtintų nukentėjusiosios suinteresuotumą, kad jos anūkei būtų nepagrįstai iškelta baudžiamoji byla, taip pat teismui, apklausus nukentėjusiąją, nekilo jokių abejonių dėl nukentėjusiosios psichinės sveikatos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusioji V. K., prieš priimant iš jos pareiškimą apie jos atžvilgiu įvykdytą nusikaltimą, buvo įspėta dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnio 1 dalį už melagingą įskundimą įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą.

Byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusiosios V. K. atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, ir kad prieš nukentėjusiąją smurtavo būtent jos anūkė D. S.. Dėl šio smurto nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nusikalstamos veikos pasekmės, t. y. nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, buvo kaltinamosios neteisėto elgesio pasekmė, todėl pripažintina, jog neteisėti kaltinamosios D. S. veiksmai vartojant fizinį smurtą savo močiutės V. K. atžvilgiu susiję priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis. Smurtas prieš nukentėjusiąją buvo vartotas sąmoningai – taip kaltinamoji pademonstravo savo nepasitenkinimą dėl jos netenkinančio nukentėjusiosios elgesio. Nuketėjusiosios atžvilgiu naudoto smurto pobūdis – dėl savo garbaus amžiaus negalinčiai pasipriešinti moteriai suduota į veidą, leidžia teismui daryti išvadą, kad nukentėjusiajai sveikata sutrikdyta tyčia. Taip veikdama kaltinamoji numatė galimus padarinius, t. y., kad nukentėjusiajai gali būti sukeltas fizinis skausmas arba kad ji gali būti sužalota, nors jų ir nekonkretizavo. Teismas sprendžia, jog kaltinamoji D. S. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, o jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal faktiškai kilusius padarinius.

Kaltinamosios D. S. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiosios V. K. atžvilgiu požymiai. Kaltinamosios močiutė, kuri įvykio metu su kaltinamąja gyveno viename bute, neabejotinai atitinka BK 248 straipsnyje įtvirtintas tiek šeimos nario, tiek artimo giminaičio sąvokas, todėl pripažintina, kad kaltinamosios veika teisinga ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės paskyrimo

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai).

Skiriant bausmę kaltinamajai D. S. įvertintina tai, kad kaltinamosios padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis ir baigtas, kėsintasi į vieną labiausiai įstatymo saugomų vertybių – asmens sveikatą. Veikos didesnį pavojingumą rodo tai, kad smurtauta prieš dėl savo garbaus amžiaus negalinčią efektyviai pasipriešinti moterį. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinant kaltinamosios D. S. asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji praeityje neteista (1 t., b. l. 113), bausta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, turi galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 108–112). D. S. Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nėra registruota (1 t., b. l. 116), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 118), tačiau iš asmens sveikatos istorijos matyti, jog kaltinamoji registruota Kauno miesto poliklinikos psichiatro įskaitoje, diagnozė – F43.2 Adaptacijos sutrikimas (1 t., b. l. 121–143). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2022 m. balandžio 21 d. specialisto išvadoje Nr. 93TPK-381/2022 nurodyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad D. S. nagrinėjamų įvykių metu būtų buvusi laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jai skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (1 t., b. l. 148). Sodros duomenimis, kaltinamoji nuo 2022 m. kovo 16 d. dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 107).

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), stadiją (baigtas), kaltės formą (tyčinė veika), kaltinamosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad už administracinius nusižengimus paskirtos baudos neatgrasė kaltinamosios nuo priešingo teisei elgesio, ir daro išvadą, jog siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, D. S. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalie sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, pagrįstai manytina, kad būtent tokia bausmės rūšis yra adekvati ir būtina priemonė sulaikyti kaltinamąją nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti D. S., kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins bausmės realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant laisvės apribojimo bausmę intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis kaltinamajai neskirtina, kadangi, teismo vertinimu, šiuo atveju ji yra netikslinga, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį (kaltinamoji smurtavo savo gyvenamojoje vietoje). Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajai skirtini įpareigojimai: per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Laisvės apribojimo bausmės terminas nustatytinas trumpesnis, nei straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.

Pripažinus, kad kaltinamoji D. S. smurtavo prieš savo močiutę, t. y. savo šeimos narį ir artimąjį giminaitį, jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, padėsianti įgyvendinti bausmės paskirtį – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 3 dalis, BK 72² straipsnis). BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.

Kiti klausimai

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Kaltinamajai D. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 93–96), paliktina galioti iki nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

D. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų per 4 (keturis) mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti kaltinamajai D. S. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajai D. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.

Teisėjas Dominykas Rusonis